TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos gatvėms - uosto pinigai

2012 06 29 7:58

Uostamiesčio politikai iš sėkmingai dirbančio verslo siekia išspausti kuo daugiau naudos, nors gamybininkai atkerta, kad krantinėse pinigais nelyja.

Jūrinės veiklos saugumo direktyvos gamybines kranto teritorijas reikalauja aptverti. Tačiau vaizdus užstojančios aklinos tvoros piktina smalsuolius ir uostamiesčio politikus, siekiančius kontroliuoti, kaip vyksta krova. Primygtinai prašoma įrengti naujas tinklines tvoras, nes gyventojams esą gražu pažiūrėti į laivus, stebėti uosto darbą.

Dar pageidaujama, kad ir geležinkelis nebildėtų, ir uosto technika neūžtų. Priešingu atveju higienos specialistai kelia įmonėms reikalavimą statyti triukšmą slopinančias aukštas sienutes.

Užsimojo plačiai

Klaipėdos miesto taryboje svarstant bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) šiaurinės dalies detalųjį planą, kuris buvo parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) užsakymu, prieštaravimų nekilo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinusi dokumentą, pateikė teigiamą išvadą, siūlė savivaldybei pritarti planui. Tačiau iki tol, kelerius metus aptarinėjant teritorijos koncepciją komitetuose, politikai vis kritikavo uostininkus, spyrė dalytis numatoma nauda. Aiškino, kad kelti papildomas sąlygas verčia vargas ir savivaldybės skurdas, daugiau nėra į ką atsiremti.

Klaipėdos miesto taryba nusprendė įpareigoti administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę patvirtinti detalųjį planą ir pasirašyti partnerystės su KLASCO bei KVJUD sutartį. Ją politikai tvirtins susirinkę po mėnesio.

Teisiškai apibrėžta, kiek milijonų per metus KVJUD gali skirti miesto infrastruktūrai, tačiau savivaldybei to negana. Buvo siūlymų įteisinti 5-10 proc. pelno dalį, mat tikėtasi gauti iki 10 mln. litų, bet apsižiūrėta, kad tuomet miestui tektų mažiau lėšų.

Teritorijų planuotojai jau seniai puoselėja mintį rekonstruoti Naujosios uosto ir Švyturio gatvių sankryžą bei nutiesti trūkstamą ruožą palei uosto tvorą. Architektai iškėlė viziją perspektyvoje gatvę pratęsti iki Melnragės. Tada būtų labai patogu iš miesto centro nuvažiuoti iki paplūdimių.

Tačiau uosto vadovas Eugenijus Gentvilas bando išaiškinti architektams, kad per geležinkelius į naftos terminalus KVJUD tektų tiesti ilgą tiltą, kainuojantį galbūt daugiau kaip 100 mln. litų. KVJUD ketina užsakyti studiją, kurioje būtų išnagrinėta, ar tikslinga tai daryti? Vienu metu kalbėti apie neišspręstą Baltijos prospekto rekonstrukcijos finansavimą (šis prioritetinis projektas vertinamas per 300 mln. litų) ir apie naujas gatves - bergždžias reikalas.

KLASCO kvartalą apželdins

Pagal partnerystės sutarties projektą numatyta, kad sankryžai sutvarkyti ir Švyturio gatvės ruožui iki Malūnininkų gatvės suprojektuoti bei nutiesti KVJUD skirs iki 2 mln. litų. KLASCO 900 tūkst. litų prisidėtų prie infrastruktūros darbų ir 150 tūkst. litų skirtų gretimo kvartalo želdynams.

Miesto architektams pripažinus, jog Aplinkos ministerijos dokumentuose įrašytas reikalavimas apželdinti dešimtadalį teritorijos uostui netinka, buvo prieita prie išvados, kad vietas, kurias reikia sutvarkyti, pasiūlys pati savivaldybė. Pirmiausia numatyta pasirūpinti Švyturio gatve ir šalia uosto stovinčių namų kiemais.

Pasak KLASCO technikos direktoriaus Juozo Benečio, nuo detaliojo plano priklauso tolesni kompanijos technologiniai pertvarkymai. Kai kuriuos statinius ketinama nugriauti ir pastatyti keletą naujų. Didesnis autotransporto srautas į šią uosto dalį neplanuojamas. Ir dabar, anot jo, per 80 proc. krovinių į terminalus atgabenama geležinkeliu.

Svarstoma iškelti senus šaldytuvus, todėl prie įmonės vartų matoma lūkuriuojančių sunkvežimių virtinė visai išnyktų. Uostininkai nuolat atsižvelgia į savivaldybės poreikį tvarkyti gatves, tačiau tokia partnerystė kelia ir rūpesčių. Šiemet Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo KLASCO sandėliams statyti 2000 metais įsigytus žemės sklypus grąžinti miesto savivaldybei, o Nacionalinę žemės mokėjimo tarnybą - atiduoti bendrovei pinigus. Iš viso už tris sklypus KLASCO iškart sumokėjo apie 2,4 mln. litų ir per penkerius metus miesto reikmėms skyrė 9 mln. litų. Už juos buvo įrengtos dvi Naujosios uosto gatvės sankryžos, dalis pinigų panaudota Herkaus Manto gatvės rekonstrukcijai.

Apeliacinio teismo sprendimą KLASCO yra apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"