TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos investuotojams sudarys pasiūlymų dešimtuką

2015 10 21 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Regioninis Klaipėdos apskrities stadionas, SPA kompleksas su atviru baseinu Giruliuose, piliavietės ir Šv. Jono bažnyčios atkūrimas, Klaipėdos savivaldybės administracijos pastatas Šiaurės rage – tai tik keletas projektų, kuriems įgyvendinti uostamiesčio valdžia siūlys viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą.

Ateities investicijų projektus miesto tarybai teiks specialiai sudaryta Klaipėdos administracijos darbuotojų grupė.

Užsienyje įprasta, o Lietuvoje vis dar sunkiai diegiama praktika, kai privatus kapitalas investuojamas į visuomeninės paskirties objektus ir valdomas verslo, Klaipėdai, jei politikai tam ryšis, gali pridėti tarptautinio turistinio iškilumo ir jėgų varžytis su Neringos bei Palangos trauka. Nepasirinkus tokio kelio, klaipėdiečiams apie naujas pramogas ir laisvalaikio paslaugas teks pamiršti, nes mažėjantis gyventojų ir mokesčių mokėtojų skaičius ima sekinti miesto biudžetą ir didelių užmojų nepatemps, o vietos ištekliais užsieniečiams įdomios laisvalaikio įvairovės nepavyks sukurti.

Klaipėdos pilies kontūrams atkurti iki 2020 metų bus naudojama ES parama, o kai jos nebeliks, darbams tęsti prireiks privataus kapitalo lėšų./Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Verslo investicijų nedaug

Iki šiol Klaipėdos savivaldybė gali rodyti tik du koncesijos pavyzdžius, tai – „Švyturio“ arenos valdymas ir Danės upės krantinės, priskirtos Pilies uostui. Tačiau ir ši forma, pasak Miesto plėtros ir strateginio komiteto pirmininko Simono Gentvilo, neišnaudota visa apimtimi ir tėra pirmas žingsnis viešojo bei privataus sektorius partnerystės link.

Apsvarstyti jau kelerius metus brandintų arba dar visai „žalių“ futuristinių miesto idėjų susirinkusiems komiteto nariams S. Gentvilas teigė, jog visos savivaldybės dabar siekia gauti ir paimti kuo daugiau ES pinigų. Bet po kelerių metų, kai paramos laikotarpis baigsis, liks daug finansavimo negavusių projektų, kuriuos teks arba numarinti, arba ieškoti privačių lėšų.

Ekonomikos ir strategijų departamento direktorius Ričardas Zulcas, pristatęs kartu su kolegomis parengtą nišą viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektams Klaipėdoje, aiškino, kad ši forma suprantama kaip savivaldybės sutartis su investuotoju dėl finansinių išteklių, technologinių žinių bei patirties. Pagal ją visa rizika perduodama privačiam sektoriui, o už paslaugas, teikiamas visuomenei, mokamas mokestis arba garantuojamas kitoks investuotų lėšų grąžinimo būdas.

Finansų ministerijos rekomenduotina tokių sutarčių vertė – ne mažiau kaip 10 mln. eurų. Mažesniems pramogų infrastruktūros projektams esą galima rasti kitų bendradarbiavimo su verslu modelių, nors jų pavyzdžių Klaipėdoje, kaip išsiaiškino už miesto plėtrą atsakingi politikai, taip pat negausu – laipynės poilsio parko medžiuose ir tik šių metų vasarą Trinyčių tvenkinyje atsiradusios vandenlentės. Šio savivaldybės konkurso nugalėtojas įsipareigojo per 10 metų investuoti į Trinyčių tvenkinį ir teritoriją aplink jį 300 tūkst. eurų. Beje, kvartalo gyventojai, kaip vėliau paaiškėjo, tokio verslo kaimynyste nėra patenkinti.

Į Ledo rago įlanką bus siekiama pritraukti investuotojų, kurie galėtų suprojektuoti jachtų uostą ir jį valdyti./Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Išankstinis sąrašas

Klaipėdos VPSP projektų dešimtukas, pasak R. Zulco, sudarytas pagal funkcijos poreikį, numatytą miesto ilgalaikiame strateginiame plane, turimus išteklius, parengtumo lygį, finansavimo ir technologinių žinių trūkumą bei esant abejonių dėl ES finansavimo galimybių.

Pirmasis sąraše – regioninis futbolo stadionas. Investicijų poreikis – maždaug 40 mln. eurų. Kitas prie pat jūros – SPA kompleksas su atviru baseinu Giruliuose, vietoj dabartinės neįgaliųjų paplūdimio mašinų stovėjimo aikštelės. „Klaipėdoje trūksta paslaugų, mažinančių turistinį sezoniškumą. Nors šio objekto lėšų poreikis nėra tiksliai apskaičiuotas, kitų šalių analogiška patirtis rodo, kad vertė gali siekti 7–15 mln. eurų. Klaipėdoje jau ilgą laiką neatsiranda norinčiųjų statyti SPA, visi susiskaičiuoja ir be ES lėšų nerizikuoja imtis projekto“, – kalbėjo R. Zulcas.

Piliavietės „žvaigždei“ atkurti pagal parengtus planavimo dokumentus dar reikia, be iki šiol skirtų ES lėšų, daugiau kaip 50 mln. eurų. Klaipėdos savivaldybė siekia atstatyti Memelburgo pilies kompleksą tokį, koks jis buvo XVII-XVIII amžiuje. Pinigų šiam projektui ieškoma nuo 2003 metų. Iki šiol atkurtos 2 požeminės galerijos, sutvarkytas Pilies uostelis, atlikti archeologiniai tyrimai.

Skaičiuojama, kad nuo 1990 metų į šį objektą investuota beveik 100 mln. litų ES programų, valstybės ir savivaldybės lėšų. Kol kas pavyko atkurti tik pusę pilies žemutinės dalies kontūro.

Kitas senamiesčio istorijai ir turizmui ne mažiau svarbus objektas – Jono bažnyčia. Joje veiktų laisvalaikio ir turizmo centras, turintis papildomą sakralinę funkciją evangelikų liuteronų bendruomenei. Bažnyčios atstovai, kaip teigiama, sutinka su tokia dviguba šventovės paskirtimi, nes užsienio patirtis byloja apie uždaromas bažnyčias ir jų panaudojimą kitai viešajai funkcijai: bibliotekoms, knygynams, kultūros namams.

Klaipėdos savivaldybė svajoja ir apie naują administracinį pastatą – jį norėtų matyti buvusioje „Laivitės“ teritorijoje, prie uosto akvatorijos. Manoma, kad šiam projektui įgyvendinti užtektų 5 metų. Pastatas kainuotų maždaug 10 mln. eurų.

Didžiulį galvos skausmą kelianti Vasaros koncertų estrada, kurią atgaivinti bandoma dešimt metų ir kurią tampa per brangu prižiūrėti tuščią, taip pat galėtų būti pertvarkoma į laisvalaikio kompleksą. Aišku, jeigu atsirastų investuotojas, turintis 35 mln. eurų.

Vietoj uždarytos II vandenvietės projektuotojai yra pasiūlę įrengti mokslo ir laisvalaikio centrą. Jam pastatyti reikėtų maždaug 10 mln. eurų. Susisiekimo ir automobilių laikymo senamiestyje problemą padėtų spręsti daugiaaukštės aikštelės. Danės upei gyvumo suteiktų valčių uostelių tinklas iki Tauralaukio.

Pernai už 6 mln. litų, skirtų iš ES aplinkosaugos lėšų, išvalytose laivų kapinėse svarstoma įrengti trečiąjį jachtklubą. Nors šią vasarą baigtas renovuoti Smiltynės jachtklubas lankytojų nepritraukė, manoma, kad jis ims atsigauti jau kitąmet, o po kurio laiko, sprendžiant iš jachtų gausėjimo tempų, marinos Ledo rago įlankoje poreikis taps akivaizdus.

Trijų pastarųjų projektų vertė dar neįvertinta. Kol kas jie nustumti į sąrašo apačią, tačiau tai nereiškia, kad yra beviltiški. Pasak R. Zulco, susidomėjimas priklausys nuo kiekvieno projekto konkurso sąlygų. Tikėtis investicijų galima ten, kur verslas įžvelgs daugiausia komercinės naudos, kur paslaugų vartotojai bus ne tik demografiškai nykstančios Klaipėdos gyventojai, bet kitų regionų ar užsienio turistai.

Klaipėdos investicinių projektų dešimtukas

ProjektasInvesticijų poreikis, mln. eurų
Regioninis futbolo stadionas40
SPA kompleksas su atviru baseinu Giruliuose7–15
Piliavietės „žvaigždės“ atkūrimas50
Šv. Jono bažnyčios ir turizmo centro atkūrimas
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastatas10
Vasaros koncertų estrada35
Mokslo ir laisvalaikio centras
Daugiaaukštės automobilių aikštelės
Valčių uostelių tinklas Danės krantinėje iki Tauralaukio
Trečiasis jachtklubas buvusiose laivų kapinėse

Šaltinis: Klaipėdos savivaldybė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"