TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos keltų linijos išlieka populiarios

2016 08 31 6:00
Klaipėdos kryptimi bendras keltų keleivių skaičius, skaičiuojant kartu su Vokietijos ir Švedijos linija, šiemet - daugiau kaip 123 tūkst. per 7 mėnesius. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Kiekviena tarptautinės prekybos krizė tuština laivus, bet ir jos pabaigą uostai iškart pajunta. Jūrų turizmą veikia ne tik ekonominiai svyravimai, bet ir kintanti fizinio saugumo situacija.

Danų valdoma įmonė AB „DFDS Seaways“ šiuo metu turi 10 jūrų keltų, plaukiojančių skirtingais maršrutais ne tik iš Klaipėdos, bet ir Šiaurės jūros uostų. 150 metų švenčianti danų kompanija DFDS veiklos pristatymuose išryškina, kokia dabarties verslui svarbi Baltijos jūra ir Klaipėdos uostas, tapęs centrine laivybos kryptimi. Tai teko girdėti susitikimuose su bendrovės atstovais Kopenhagoje ir per konferencijas Klaipėdoje.

Plūstelėjo turistų

Vaidas Klumbys, „DFDS Seaways“ komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovas Baltijos šalyse, patvirtina, kad visai DFDS grupei sekasi gerai. 2015 metais uždirbtos rekordinės pajamos ir pelnas, o 2016 metų pirmojo ir antrojo ketvirčio statistika netgi geresnė. Iš veiklos Baltijos jūros regione šiemet gauta 21 mln. eurų daugiau ir čia investicijų grąža viena didžiausių.

„Klaipėdos kryptimi bendras keltų keleivių skaičius, skaičiuojant kartu su Vokietijos ir Švedijos linija, šiemet panašus kaip pernai, daugiau kaip 123 tūkst. per 7 mėnesius. Bet džiugina tai, kad, mažėjant lietuvių, daugėja vokiečių, švedų ir olandų. Lietuvos rinka gana nedidelė, keleivių skaičius gali didėti tik užsienio šalių gyventojų dėka. Vokiečių vyko 9 proc., švedų – per 13 proc., olandų – 12 proc. daugiau, daugiau buvo ir latvių. Šie turistų srautai teikia keleivių verslui stabilumo“, – aiškino V. Klumbys.

„DFDS Seaways“ atstovas Vaidas Klumbys aiškino, kad krovinių ir keleivių srautus keltuose didina arba mažina geopolitiniai įvykiai.

Turizmo svyravimai, anot jo, turi labai aiškias priežastis. Ukrainos įvykiai, kai Lietuva iškart paskelbė palaikanti šią valstybę, buvo plačiai atspindėti Vakarų žiniasklaidoje, o vokiečiams net susidaręs įspūdis, kad stovime ant karo slenksčio. Tad Kylio linija iškart pajuto turistinį atoslūgį. Bet kai prasidėjo teroristiniai išpuoliai Belgijoje ir Prancūzijoje, atsirado problemų, susijusių ne tik su Sirija, bet ir su Turkija, žmonės pradėjo ieškoti naujų galimybių, kur saugu keliauti, Kylio linijoje keleivių ėmė daugėti. Todėl šiemet kiek sumenkusį Karlshamno linijos populiarumą kompensuoja 3 proc. didesnis keleivių skaičius į Kylį plaukiančiuose keltuose.

Teigiamų poslinkių suteikė šiemet sudarytas stabilus Kylio keltų grafikas: laivai vienu laiku pajuda iš abiejų uostų, o į maršrutą nuo pavasario įvedus sekmadieninį keltą – 7 kartus per savaitę. „Tai patogu ir krovinių vežėjams, o ypač – keliautojams. Karlshamno linijoje pastebime naują keleivių grupę – švedai Lietuvą atranda kaip vietą žaisti golfą. Jau kokie 500 žmonių atplaukė ir žaidė Klaipėdos golfo klube“, – pasakojo „DFDS Seaways“ atstovas.

Dar viena šios kompanijos naujovė keleiviams – išplėsta rezervavimo sistema: iš lietuviškos svetainės galima užsakyti bilietus į Anglijos kanalo laivus. Per 7 mėnesius užsakyta daugiau kaip 7 tūkst. bilietų rodo, kad lietuvių judėjimas per Lamanšą išlieka intensyvus.

Krovinių padaugėjo

Po tarptautinės prekybos nuosmukio atsigaunančią šalių ekonomiką pajuto Klaipėdos ro-ro terminalai. „Per 7 mėnesius krovinių keltuose padaugėjo dešimtadaliu, ypač tam turėjo įtakos septintasis reisas. Visi prisimename, kad jis atsirado dėl Rusijos ir Lenkijos konflikto, stingant leidimų vežėjams automobiliais. Tai buvo gana reikšmingas žingsnis, nes, sutankinus grafikus, rizika, kad dėl oro sąlygų vieną keltą užlaikius grius visų grafikas, buvo didelė. Bet procesą sustygavome ir pajutome, jog sprendimas pasitvirtino. Panaikinus draudimus mašinoms su rusiškais numeriais važiuoti per Lenkiją, septintasis keltų reisas liko populiarus tarp Lietuvos vežėjų. Švedijos linijos apkrovimas rodo, kaip glaudžiai susijusi abiejų šalių ekonomika, statybų ir baldų pramonė. Kilus krizei, atsiskleidė, kokie Lietuvos vežėjai judrūs. Jie tuoj pat surado naujų krovinių ir naujų rinkų, todėl krovinių keltuose mažėjimas buvo trumpalaikis. Krovinių srautas grįžo į prieškrizinį lygį ir matome didėjimo tendenciją“, – sakė V. Klumbys.

Jis pažymėjo, kad didelę įtaką keltų apkrovimui turėjo NATO kroviniai. Nors šiems užsakymams teko pasiruošti, nes vienu metu teko užsakyti daug geležinkelio vagonų ir techniką pakrauti greitai, šis procesas prisidėjo stiprinant gerą Klaipėdos uosto įvaizdį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"