TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos-Kylio keltų linija - perspektyvi

2014 01 16 13:02
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uostas pagal ro-ro krovinių mastą nė kiek nenusileidžia jūriniam porininkui - keltų linija su juo sujungtam Vokietijos Kylio uostui.

Kylio uosto administracija paskelbė praėjusių metų rezultatus, kurie rodo nežymų visos apyvartos didėjimą (0,2 proc.) iki 6,32 mln. tonų. Kylio specializacija – universalių krovininių ro-ro keltų ir keleivinė kruizinė laivyba. Dviejuose ro-ro terminaluose perkrauta 5,1 mln. tonų krovinių, 1,3 proc. daugiau nei 2012 metais. Kylio uostą kompanijos „Stena Line“ keltai jungia su Švedijos Geteborgo keltų terminalu, o „DFDS Seaways“ keltai plaukia kasdien į Klaipėdą, 2 kartus per savaitę – į Usta Lugą Rusijoje.

Krovos apyvarta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO perkėlos terminale, iš kurio „DFDS Seaways“ keltai kursuoja į Karlshamną Švedijoje ir Kylį, viršija 5,2 mln. tonų. Dar prieš metus krova buvo netgi intensyvesnė, tačiau nedidelį sumažėjimą nulėmė nutrūkęs geležinkelio vagonų srautas, kai rugsėjo mėnesį laivybos kompanija uždarė neekonomišką Klaipėdos- Zasnico liniją. KLASCO vadovas Audrius Pauža tikisi technikos pagausėjimo Kylio linijos keltuose, nors daryti apibendrinimus, kaip keičiasi krovinių srautai, bus galima maždaug po metų.

Praėjusiais metais Kylio uoste Klaipėdos krypties keltams buvo įrengtas naujas terminalas (Ostuferhaven) su patogia rampa, pagrindinį dėmesį skiriant keltų krovos greičiui - įdiegta elektroninė informacinė sistema įvažiavimo vartuose, nupirktas naujas kranas, pastatyti sandėliai. Uosto administracijos pranešime spaudai teigiama, kad daugiausia krovinių pernai gabenta „DFDS Sraways“ keltais, nors didžiausiu prieaugiu, skaičiuojant procentais, pasižymėjo „Stena Line“ Geteborgo linija.

„Pernai mes buvome sukoncentravę dėmesį į Osturferhaven, dabar siekiame plėtoti šią uosto dalį jungiant ją su pramonine zona. Mūsų tikslas – stiprinti priešakines pozicijas Baltijos valstybių ro-ro transporto rinkoje“, - teigė Kylio uosto generalinis direktorius Dirc Claus.

Aikštelėmis išplėsta Klaipėdos jūrų perkėla kapitalinę terminalo teritorijos pertvarką sieja su Smeltės pusiasalio išvystymo terminais. Daugiau aiškumo čia tikimasi šių metų pabaigoje pastačius gretimai, prie Kiaulės Nugaros salos, suskystintų gamtinių dujų terminalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"