TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos LEZ atsiriekė ketvirtadalį regiono eksporto

2016 06 14 6:00
Klaipėdos LEZ. LŽ archyvo nuotraukos

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančių įmonių eksportas 2015 metais siekė 584 mln. EUR ir sudarė 28 proc. Klaipėdos regiono eksporto ir atitinkamai 2,5 proc. viso Lietuvos eksporto. Bendras šių įmonių sukurtas vidaus produktas (BVP) pernai buvo 826,4 mln. eurų.

Tokius rezultatus rodo apibendrinti 26 Klaipėdos LEZ teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose praėjusių metų pabaigoje dirbo beveik 2500 darbuotojų, veiklos rodikliai. Kaip teigiama pranešime spaudai, remiantis šiais duomenimis, Klaipėdos LEZ yra antras po uosto objektas pagal jo reikšmę regiono ekonominei plėtrai.

Pasak pranešimo, dauguma sutartis dėl veiklos Klaipėdos LEZ pasirašiusiųjų įmonių – užsienio kapitalo pramonės bendrovės, veikiančios plastiko, elektronikos prietaisų, plieno konstrukcijų gamybos, taip pat energetikos, metalo apdirbimo srityse. Didžiausios iš jų pagal apyvartą – dvi iš didžiausiųjų Europoje polietilentereftalato (PET) granulių gamintojų – Ukrainos kapitalo „Neo Group“ bei Tailando kapitalo „Orion Global PET“, Lietuvos kapitalo biodyzelino gamintoja „Mestila“, viena moderniausių Danijos kapitalo žuvies perdirbimo kompanijų Europoje „Espersen“ ir jau 14 metų Lietuvoje veikianti Japonijos kapitalo įmonė „Yazaki“, kuri yra vienas stambiausių laidų rinkinių automobiliams gamintojas pasaulyje. Čia taip pat įsikūrusios Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Baltarusijos, Airijos kapitalo įmonės. 8 įmonės – Lietuvos kapitalo.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas: "Valstybei investavus 1 eurą, šis grįžo 6,35 euro verslo investicijomis, 7,25 euro sumokėtais mokesčiais ir beveik 40 eurų atliktais pirkimais Lietuvoje”.

Praėjusiais metais Klaipėdos LEZ pasirašė 3 naujas sutartis su UAB „Vėjo projektai“, UAB „Adrem LEZ“ bei UAB „Advantec turtas“, kurios čia ketina pradėti vystyti savo veiklą jau 2016–2017 metais.

Kaip teigiama pranešime spaudai , valstybės pagalba Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonėms 2015 metais siekė vos 4,98 mln. EUR, o bendra suteiktos pagalbos suma nuo veiklos pradžios – 36,4 mln., t.y. apie 6 proc. šių įmonių investicijų regione.

„Vertinant Klaipėdos LEZ patirtį 2015 metais galima apibendrinti, kad valstybei investavus 1 eurą, šis grįžo 6,35 euro verslo investicijomis, 7,25 euro sumokėtais mokesčiais ir beveik 40 eurų atliktais pirkimais Lietuvoje“, – pranešime teigė UAB Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.

Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės pernai investavo daugiau nei 31 mln., valstybei sumokėjo 36 mln. mokesčių, iš Lietuvos įmonių prekių ir paslaugų pirko už 197 milijonus eurų. Paskaičiuota, kad nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002-aisiais zonoje veikiančios įmonės iš viso investavo apie 546 mln. eurų.

Pasak pranešimo, įmonės, veikiančios Klaipėdos LEZ, gali susigrąžinti iki 70 proc. investicijų sumos. Pirmuosius 6 veiklos metus jos atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o dar 10 metų jis mažinamas perpus, t.y. iki 7,5 proc. Šioms įmonėms 6 metus taip pat netaikomas nekilnojamojo turto mokestis, neapmokestinami dividendai.

LEZ teritorijoje gali būti plėtojamos visos Lietuvos įstatymų leidžiamos veiklos, išskyrus tas, kurios yra įstatymo draudžiamos. Šias veiklas gali vystyti tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonės nepriklausomai nuo jų veiklos masto. Investuotojai taip pat sukūrė apie 2500 darbo vietų ir sutelkė aplink save dar apie 90 teritorijoje veikiančių smulkių ir vidutinių verslų, iš kurių dauguma yra svarbi jų tiekimo, gamybos ar paskirstymo grandinės dalis, sakoma pranešime.

„Tokie veiklos rodikliai reiškia, kad kiekvienas iš 141 šiuo metu naudojamų zonos teritorijos hektarų (iš kurių 60 ha užima infrastruktūra) pernai generavo vidutiniškai po 5,9 mln. eurų BVP. Atitinkamai „įdarbinus“ visą 1253 ha bendrą šešių LEZ plotą regionuose Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kaune ir Marijampolėje, vidutiniškai būtų galima užtikrinti apie 20 000 darbo vietų didelio nedarbo teritorijose ir juose sukurti penktadalį šalies BVP. Todėl siekiant šalies ekonomikos augimo ir regionų atskirties mažinimo būtų protinga dar kartą įvertinti valstybės pagalbos investuotojams regionuose politiką, taip pat efektyvinti ir kiek įmanoma labiau integruoti susijusių institucijų pastangas siekiant pritraukti užsienio investuotojus“, – teigė E. Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"