TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos LEZ žemė užderėjo

2009 12 14 0:00
Klaipėdos LEZ renkasi produkcijos eksportuotojai į ES šalių rinkas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pirmasis ir vienintelis šalyje sėkmingai veikiantis uostamiesčio pramonės parkas valstybės nuosmukio fone buvo pastebėtas ir įvertintas: 2009 metų verslo lyderių prizais apdovanotos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė ir gamybinės įmonės.

"Kodėl ši teritorija naudinga valstybei? - pakartojo užduotą klausimą Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. - Pasižiūrėkime į skaičius: į 110 hektarų valstybė investavo 11 mln. 362 tūkst. litų, iš Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudota 11 mln. 725 tūkst. litų, savivaldybės - 800 tūkst. litų. Dar per 22 mln. litų į infrastruktūrą įdėta privačių investicijų. Tie, kurie dabar veikia LEZ, nuomoja 62 hektarus žemės, likusius užima keliai ir kita infrastruktūra. Čia sukuriamas ne tik didelės vertės nacionalinis produktas. Valstybės ir ES investuoti 23 mln. litų mokesčių pavidalu valstybei grįžo per 9 metų mėnesius."

Jis pasakoja, kad ankstesniais metais LEZ įmonės gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių sumokėdavo po 40-50 mln. litų per metus. Kalbant apie žemės ekonominį efektyvumą, esą būtina atkreipti dėmesį, kad Klaipėdos LEZ į vieną hektarą valstybė investavo apie 232 tūkst. litų, o pasaulinė verslo parkų praktika - nuo pusės iki milijono eurų arba dolerių į hektarą. "Netgi Lietuvoje dabar kuriant kitus pramonės parkus mūsų skaičiai atrodo neįtikimai maži. Atsakymas paprastas - mes laiku tuos dalykus padarėme! Nenorėčiau girtis, bet tai rodo, kad privatus operatorius efektyviai naudoja nelengvai gautus valstybės pinigus", - kalbėjo P.Vasiliauskas.

Dominuoja eksportas

Klaipėdos LEZ statistika rodo, kad nuo veiklos pradžios 2002 metais įmonių skaičius čia augo ir jų pajamos kasmet didėjo, kol 2009 metų spalį apyvarta pasiekė 5 mlrd. litų. Eksportas, kuriam skiriama 90 proc. produkcijos, padidėjo 13 procentų. Kitoms Lietuvos įmonėms pateikta užsakymų už 300 mln. litų.

Per 9 šių metų mėnesius Klaipėdos LEZ 15 įmonių pardavimo pajamos siekė 855 mln. litų, iš jų iš eksporto - 797 mln. litų.

Paklaustas apie socialines problemas, LEZ valdytojas neslėpė, kad sunkmetis paskatino neigiamas tendencijas. Įmonių LEZ padaugėjo iki 15, bet darbo vietų dabar čia yra 3 kartus mažiau nei prieš trejus metus, kai jų buvo 3650.

"Tai dėl "Yazaki" problemų - automobilių laidų gamintojai atleido labai daug žmonių. Sunkiau šiuo metu sekasi ir logistikos bendrovėms. Pernai LEZ įmonėse dirbo 1127 darbuotojai, šiemet turime 1200. Yra du aiškūs lyderiai - bendrovės "Mestilla" ir "Orion Globat PET". Jų bendras indėlis į LEZ eksporto katilą - apie 88 proc.", - sakė P.Vasiliauskas. Jis pažymėjo, kad "Mestillos" ateitis, kylant grūdų kainoms, taip pat gana nelengva.

Šiemet LEZ formaliai pradėjo veikti 3 įmonės: architektūrinio stiklo gamybos fabrikas "Glassbel", elektronikos įmonė "Albright" ir "Vingės" logistikos centras. 2010 metais termofikacinės jėgainės statybas pradės skandinaviško kapitalo "Fortum Klaipėda", pasirašiusi sutartį su savivaldybe ir šiuo metu rengianti poveikio aplinkai vertinimą.

"Derybos su "Fortum" buvo pradėtos prieš pustrečių metų. Vertinant pagal naujų klientų aktyvumą, 2009 metai mums buvo blogiausi. Žvelgdami į ateinančius metus, matome 12 potencialių investuotojų", - apie artimiausią perspektyvą kalbėjo P.Vasiliauskas.

Klaipėdos LEZ domisi statybos, metalo, medienos bendrovės, transformatorių, medicinos ir aplinkosaugos priemonių gamintojai, aviacijos segmento įmonė, atliekų tvarkytojai.

Galimų investuotojų geografija plati, kaip ir atstovaujamos pramonės šakos: tai Estija, Vokietija, Uzbekija, Ukraina, Italija. Čia tie, pasak P.Vasiliausko, kurie numato apsispręsti dėl investicijų 2010 metais.

"Mes esame ypač įdomūs ne ES šalims. Tačiau atvykstantieji iš toli renkasi atsargiai. Čia nuo nulio reikia pradėti didelės vertės projektą. Pernai LEZ lankėsi net 5 kinų delegacijos. Nors negalime konkuruoti darbo jėgos kaina, bet galime pasigirti gana aukšta vidutinės grandies darbuotojų kvalifikacija, atsakingais darbininkais. Prie šitos "bandelės" galime pridėti "raziną" - kokybės garanto ženklą "pagaminta ES". Anksčiau Kinijos strategija buvo - užversti Europą prekėmis. Kinai sukaupė tokį kapitalą, kad dabar siekia investuoti į gamybą Europoje ir taip užkariauti rinką", - pažymėjo P.Vasiliauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"