TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Klaipėdos naftoje" - tiesioginis ministro valdymas

2011 05 04 0:00
Vyriausybės narių kare dėl "Klaipėdos naftos" dividendų ignoruojami smulkieji akcininkai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Į bendrovės akcininkų susirinkimą atėję žmonės pasijuto taip, lyg energetikos ministras Arvydas Sekmokas jiems būtų vožtelėjęs šlapiu skuduru.

Jis priešinasi Vyriausybei dėl bendrovės "Klaipėdos nafta" prievolės mokėti dividendus, bet nepagarba smulkiesiems akcininkams sukėlė įtarimų dėl įmonės valdymo skaidrumo. Smulkiųjų akcininkų įgaliotas pasirašyti visuotinio susirinkimo protokolą Antanas Mozeris, buvęs ilgametis naftos terminalo juristas, solidarizavosi su tais, kurie pakilo ir išėjo iš susirinkimo jam vos prasidėjus, taip ir nesupratę, koks spektaklis vyksta nesant pagrindinių veikėjų.

Nedalyvaujant įmonės valdybos nariams ir jos audito kompanijos "KPMG Baltics" atstovams, akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" (KN) salėje buvo garsiai perskaitytas išvakarėse gautas ministro laiškas.

"Dar buvo perklausta, ar tai įgaliojimas balsuoti, koks rašto numeris, bet susirinkimo pirmininkė nieko atsakyti negalėjo. Buvo paaiškinta, kad ministras siūlo naujus sprendimų projektus dėl 2010 metų finansinių ataskaitų tvirtinimo ir dėl pelno paskirstymo. Manau, kad tai antras ministro bandymas nemokėti akcininkams dividendų ir pažeisti įstatymus, nors anksčiau tam nepritarė nei finansų ministrė Ingrida Šimonytė, nei susisiekimo ministras Eligijus Masiulis", - aiškino A.Mozeris ir pažadėjo ant protokolo surašyti pastabas dėl sužlugdyto akcininkų susirinkimo.

Taip pat jis ketino prisegti laišką - pranešimą apie A.Sekmoko savivalę, kurį jau išsiuntė visiems valdžios atstovams.

Smulkiųjų akcininkų rankose - kiek mažiau nei 30 proc. bendrovės KN akcijų, tačiau iki šiol jų nė vienas ministras taip atvirai nebuvo ignoravęs. Vyriausybės strategine pripažintos įmonės akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje, jos pelninga veikla daro įtaką uosto ekonomikai, todėl jos atvirumas ir skaidrumas - įstatymuose įrašyta norma.

Netikėtas ieškinys

Tie, kurie nors kiek įdėmiau seka uostamiesčio ekonomikos įvykius, tikrai dar pamena, koks garsus kriminalinis skandalas pernai vasarą kilo dėl ekspedicinės bendrovės "Naftos grupė" veiklos. Valstybei neva 40 mln. litų žalą padarę klaipėdiečiai buvo išmesti iš naftos verslo su griausmu ir pranešimais apie baudžiamąją bylą, o KN ėmė skelbti, kad nuo šiol dirbs be tarpininkų ir susižers daugiau pajamų. Tačiau nuolat kartojus, kad KN nenaudingą sutartį nutraukia, juridiškai tai pavyko padaryti tik po pusmečio. Ir iškart sulaukta atkirčio.

KN interneto svetainėje ir kitur, kur privaloma pranešti, balandžio 18 dieną išplatinta žinia apie esminį įvykį. Esą iš Klaipėdos apygardos teismo gautas pranešimas apie "Naftos grupės" pateiktą ieškinį bendrovei dėl tariamai patirtų 17 mln. litų nuostolių atlyginimo, jai priklausančių ir bendrovės saugomų naftos produktų perteklių grąžinimo bei 2004 metų paslaugų teikimo sutarties pripažinimo nutraukta dėl bendrovės kaltės. "Bendrovės vadovybė artimiausiu metu ketina įvertinti ieškinio pagrįstumą ir galimą finansinę įtaką 2010 metų veiklos rezultatui", - rašoma pranešime.

KN vadovai, matyt, manė, kad smulkieji akcininkai yra tinkamai perspėti apie galimus balandžio 28 dieną numatyto susirinkimo netikėtumus.

Prieš tris savaites iki šio akcininkų susirinkimo, kaip įstatyme numatyta, buvo paskelbtas nutarimo dėl dividendų mokėjimo projektas. Jis numatė, kad 25,9 mln. litų paskirstomo KN pelno iš 26,9 mln. litų grynojo pelno bus padalyti taip: 1,3 mln. litų - į privalomąjį rezervą, 10,79 mln. litų - dividendams (3 ct vienai akcijai), 14,8 mln. litų - investicijoms. Pastaroji dalis, kaip jau ne kartą kalbėjo ir įmonės vadovybė, ir ministras, esą būtų skirta suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos parengiamiesiems darbams.

Tačiau pagal paskutinį Vyriausybės nutarimą "Klaipėdos nafta" turėtų mokėti 21,6 mln. litų dividendų, o valstybei jų tektų apie 15,26 mln. litų. Tai kiek mokės iš tikrųjų?

Akcininkų susirinkimo rytą buvo paskelbtas jau trečias esminis įvykis dėl šio susirinkimo - kad Energetikos ministerija siūlys netvirtinti 2010 metų finansinių ataskaitų ir atidėti sprendimą dėl pelno patvirtinimo. Pagrindinė tokio siūlymo priežastis esanti ta, jog būtina įvertinti, ar bendrovės finansinei būklei turės poveikį 2011 metų balandžio 18 dieną, jau po finansinių ataskaitų sudarymo, "Naftos grupės" pateiktas ieškinys teismui dėl 17 mln. litų nuostolių atlyginimo.

Auditoriai nežino

"KPMG Baltics" auditorius Klaipėdoje Mindaugas Bartkus, kurio parašas yra po KN audito išvadomis, tik iš LŽ sužinojo, kokios nesąmonės vyksta dėl KN finansinių ataskaitų tvirtinimo. Paklaustas, kodėl auditoriai nedalyvavo audituojamos įmonės akcininkų susirinkime, M.Bartkus teisinosi: "Įprasta, kad įmonės vadovybė mus kviečia, o "Klaipėdos nafta" nepakvietė. Kartais įmonės pačios perskaito audito išvadas."

Sužinojęs, jog A.Sekmokas iš karto po susirinkimo viešai komentavo, kad 17 mln. litų ieškinys gali turėti didelį poveikį įmonės veiklai, jeigu būtų patenkintinas, tačiau tikįs, neva jokios teisinės įtakos įmonei jis neturės, ataskaitas rašęs M.Bartkus nustebo, kad KN apie situaciją jam dar nepranešė. Akcininkų susirinkimo nutarimai grąžinti valdybai ataskaitą patikslinti ir atidėti sprendimą dėl pelno paskirstymo rodo, kad audito paslaugų prašyti dar teks.

"Įmonė turės į mus kreiptis, teoriškai pataisyti finansinę ataskaitą įmanoma. Ne dažnai jau po audito ataskaitos pateikimo pasitaiko tokių staigių įvykių, apie kuriuos įmonė neturėjo duomenų. Yra taisyklės, kaip mums tokiais atvejais elgtis. Kartais galima nieko nedaryti, tik parašyti pastabas. Įmonės vadovybė atsakinga už duomenų pateikimą ir pati sprendžia, ar taisymo reikia", - kalbėjo auditorius.

Tačiau smulkieji akcininkai mano, kad ir pirmoji auditorių ataskaita nėra išsami. Jie nepareiškė nuomonės dėl SGD terminalo finansavimo, kurio parengiamuosius darbus KN įpareigota atlikti savo lėšomis, dėl prekių ir paslaugų pirkimo metodikos, dėl beveik trečdaliu kritusio pelno.

2010 metais KN perkrovė 7,9 mln. tonų krovinių ir gavo 123 mln. litų pajamų (2009 metais atitinkamai 7,6 mln. tonų ir 116 mln. litų), tačiau grynasis pelnas sumažėjo nuo 37,4 mln. litų iki 25,9 mln. litų, o pelnas akcijai - nuo 11 ct iki 8 centų. Finansinis rezultatas, rodantis, kiek į įmonę atėjo pinigų (EBITDA), svarbus finansinėms institucijoms dėl kreditavimo ir leidžiantis įmones lyginti tarpusavyje, rodo pelningumo kritimą nuo 61 mln. litų iki 50 mln. litų.

Valdyba nusišalino

Energetikos ministerija valdo 70,63 proc. bendrovės akcijų ir savo nuožiūra yra sudariusi valdybą, kurios pirmininku išrinktas viceministras Romas Švedas. Tačiau situacija rodo, kad valdybos vaidmuo KN - antraeilis, nes R.Švedui nebuvo suteikta galimybės dalyvauti susirinkime ir smulkiesiems akcininkams atsakyti į klausimus apie SGD terminalą bei gamtinių dujų biržą. Šiomis ūkinės veiklos sritimis susirinkime papildžius įmonės įstatus, tradicinio uosto terminalo veikla įgijo labai neapibrėžtą formą, apie kurią ne tik akcininkams, bet ir uostamiesčio visuomenei norisi sužinoti daugiau.

Tačiau Energetikos ministerija per ministro atstovą ryšiams su visuomene Kęstutį Jauniškį perdavė, kad atsakymų prievolę perkelia ant KN vadovo R.Masiulio pečių.

Smulkiesiems įmonės akcininkams klausimų kyla begalės, ypač dėl jos ekonominės veiklos. Kodėl antrąjį pusmetį, kai KN sustabdė bendradarbiavimą su "Naftos grupe", apyvarta smuktelėjo milijonu tonų, o sąnaudos išaugo 1,5 mln. litų dėl vagonų prastovų? Galbūt vietinių sąlygų nežinantis Maskvos ekspeditorius siuntė klampesnį mazutą, kurį buvo sunku iškrauti? Kiek vien dėl to įmonė patyrė energetinių nuostolių, jeigu sąnaudos, kaip teigiama ataskaitoje, išaugo 26 procentais? Kiek tie nuostoliai padidino 1 tonos perkrovimo savikainą? Ar yra skirtumas valstybei, kokios kilmės ekspeditorius, jeigu valdyba tvirtina visiems vienodą krovos tarifą, išskyrus Mažeikių gamyklą? O jeigu KN skaičiuoja, kad dėl šios sutarties, kuria grupei buvo suteiktos išskirtinės teisės perkrauti vakuuminį gazolį, įmonė nuo 2005 metų galėjo negauti daugiau nei 40 mln. litų pajamų, tai kur, sutartį nutraukus, įmonė išlošė?

Ir ką slepia finansinės ataskaitos eilutės apie susijusių šalių sandorius? Kodėl pirkimas iš Energetikos ministerijai pavaldžios bendrovės "Energijos tiekimo centras" per metus staiga padidėjo nuo 3,7 mln. litų iki 5,1 mln. litų?

Ministerija balsavo raštu

KN vadovas Rokas Masiulis, neradęs laiko tarp daugybės darbų skirti keleto minučių pokalbiui, pasistengė raštu atsakyti į tuos LŽ klausimus, į kuriuos norėjo - ne į visus, nes taip ir liko neaišku, kodėl akcininkų susirikime nebuvo nei auditorių, nei valdybos narių ir kas ką įgaliojo balsuoti.

Nepadaugėjo skaidrumo, gavus atsakymus, ir dėl naujų KN užduočių, pavyzdžiui, kodėl konsultavimo ir teisinėms paslaugoms per metus išleista kone dvigubai daugiau nei anksčiau - 728 tūkst. litų, iš jų 200 tūkst. litų - už SGD terminalo veiksmų plano parengimą. Nors pernai rugpjūtį duodamas interviu LŽ R.Masiulis tikino, kad visi konsultantai dirba veltui, tikėdamiesi vėliau tapti SGD terminalo steigimo patarėjais. Visai neseniai pasibaigus konkursui, patarėją įmonė žada atsirinkti iki gegužės pabaigos.

Pasak R.Masiulio, balandžio 28 dieną susirinkime dalyvavo bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos sudaro daugiau kaip pusę visų balsų, atstovauta 85,38 proc. iš 342 mln. akcijų. Todėl pagal įstatymą toks akcininkų susirinkimas esąs teisėtas. O nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu.

R.Masiulis nurodė ir kitą įvykdytą įstatymo sąlygą. "Jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbo tvarka bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį - jame praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią "už" ar "prieš" atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus."

Todėl, KN vadovo teigimu, "Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujanti LR Energetikos ministerija laikoma dalyvavusi (susirinkime - red.) pagal 2011 metų balandžio 27 dienos įgaliojimą Nr. 17-9 ir balsavusi raštu, pateikusi užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį."

Atsakymai apie ekonominę KN būklę pateikti dar labiau apdailinti, (kalba netaisyta): "Bendrovės pajamos išaugo dėl didesnių krovos tarifų atsisakius tarpininkų. Grynasis pelnas sumažėjo tik dėl "buhalterinių" nenaudojamo turto nurašymų, kurie neturi įtakos bendrovės finansinei padėčiai, bei atidėjimų taršos leidimams bendroje 10,4 mln. Lt sumoje. Bendrovės sėkminga veikla padėjo neutralizuoti visus metus brangusių energetinių resursų, dujų ir elektros, kainas, dėl ko kaštai pakilo 6 mln. Lt, bet tai, kad tik 2009 metais buvo gauta išskirtinė 3 mln. Lt kompensacija iš "Orlen Lietuva". Taigi, bendroje sumoje finansiškai 2010 metai buvo geresni nei 2009 metai. Bendrovės finansinis turtas išaugo nuo 45,9 mln. Lt iki 67,9 mln. Lt."

R.Masiulis patvirtina (tai nurodyta ir finansinėje įmonės ataskaitoje), kad rezervuose yra prikaupta sočiai finansinių atsargų. O tai ir galėtų būti atsakymas į jo ignoruotą klausimą: "Ar tiesa, kad pakeistų nutarimų priežastis yra ne "Naftos grupės" ieškinys, nes įmonė pinigų turi, o Energetikos ministerijos nesutarimas su Finansų ministerija dėl mokėtinų dividendų dydžio?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"