TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos šiukšlės sudega jėgainėje

2013 05 31 8:41
Antrinį atliekų rūšiavimą Dumpių sąvartyne atlieka jau pusantro mėnesio veikianti pusiau automatinė linija. LŽ archyvo nuotrauka

Tik gegužę Klaipėdoje paleista komunalinėmis ir pramonės atliekomis kūrenama termofikacinė elektrinė jau sparčiai mažina šiukšlių srautą į sąvartyną ir pigina šilumą, bet jos veikla visuomenės atstovams kelia abejonių dėl aplinkos saugumo.

Kai kurių politikų ir dalies visuomenės neįtikina suomių kapitalo bendrovės "Fortum Heat Lietuva" pranešimai, kad Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančioje naujoje elektrinėje "Fortum Klaipėda" kūrenamos jau išrūšiuotos atliekos, o jų deginimo temperatūra visiškai sunaikina aplinkai ir žmonėms kenksmingas medžiagas.

Bendrovės atstovai tikina, kad minimali temperatūra, kuri privalo būti užtikrinama tokiose jėgainėse, vienoda nustatyta visoje Europos Sąjungoje (ES), ir jos visiškai pakanka, kad į aplinką su dūmais neištrūktų kenksmingos medžiagos.

Pasigenda kelių šimtų laipsnių

Klaipėdietis Seimo narys Naglis Puteikis prieš kelis mėnesius kartu su visuomenės organizacijų atstovais lankėsi Švedijoje ir ten apžiūrėjo dvi atliekų deginimo jėgaines: "Fortum" bendrovės - netoli Stokholmo ir Linšiopingo savivaldybės - Pietų Švedijoje. "Abiejose jėgainėse šiukšlės deginamos keliais šimtais laipsnių aukštesnėje temperatūroje negu Klaipėdoje. Kai degimo temperatūra yra žemesnė nei 1100 laipsnių, kaip Klaipėdoje, nesudega dioksinai ir furanai bei kitos kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios deginant plastiką. Buvome Klaipėdos jėgainėje per jos bandymus ir matėme, kad degimo temperatūra nepasiekia 1100 laipsnių", - tvirtino Seimo narys.

Pasak N.Puteikio, Linšiopinge į degimo krosnį patenka rūšiuotos šiukšlės, be to, degindami atliekas 1200-1300 laipsnių temperatūroje,

švedai užsitikrina, kad į aplinką kenksmingos medžiagos nepateks. "Mums dumia akis, kad deginamos rūšiuotos atliekos, tačiau buvome jėgainėje atliekų deginimo metu ir matėme bunkeryje plastiką", - LŽ tvirtino N.Puteikis.

Seimo narys piktinasi, kad, jo žodžiais, suomių bendrovė Lietuvoje esą "elgiasi kaip baltieji su indėnais Amerikoje".

"Galima pasakyti ir kitaip: suomiai Lietuvoje tampa lietuviais ir elgiasi kaip barbarai. O mes esame "bananų valstybė", nes mūsų savivaldybės politikams visiškai nerūpi, kas dedasi mieste. Tie mūsų ponai gyvena kvartaluose, kurių nepasiekia šitie dūmai", - piktinosi Seimo narys.

"Fortum Heat Lietuva" atstovas spaudai Andrius Kasparavičius LŽ pasakojo, jog kartu su N.Puteikiu keliavo į Švediją. Jis tvirtino, kad minimali temperatūra, kuri privalo būti užtikrinama tokiose jėgainėse, vienoda nustatyta visoje ES, tai yra 850 laipsnių. "Kuo aukštesnė degimo temperatūra, tuo daugiau susidaro azoto oksidų (NOx) bei suaktyvėja katilo korozija, todėl optimali temperatūra svyruoja nuo 900 iki 1100 laipsnių. Tai priklauso nuo atliekų sudėties, drėgnumo ir panašių veiksnių. Klaipėdos jėgainėje temperatūra yra 1050-1100 laipsnių. Bet kuri temperatūra, viršijanti 850 laipsnių, yra saugi, nes ne tik temperatūra, bet, svarbiausia, dūmų valymo sistema turi užtikrinti, kad nebūtų viršijamos leistinos normos. "Fortum Klaipėda" jėgainėje temperatūros parametrai yra visiškai tokie patys kaip ir bet kurioje tokio tipo jėgainėje visoje ES", - LŽ tvirtino jis.

Be to, pasak A.Kasparavičiaus, pačiai jėgainei ekonomiškai kur kas naudingiau, kad degimo temperatūra būtų kuo didesnė, nes tokiu atveju pagaminama daugiau šilumos ir geriau sudega atliekos, tai yra mažiau lieka šlako, už kurio utilizavimą reikia mokėti. "Taigi nelogiška teigti, kad jėgainė yra suinteresuota palaikyti mažesnę degimo temperatūrą", - sakė jis.

A.Piepalius: "Jeigu atliekos nebūtų deginamos, Klaipėdos regionui jau reikėtų investuoti į naują sąvartyną.

Perka atliekų deginimo paslaugą

Tiek "Fortum" atstovai, tiek Klaipėdos komunalinių atliekų tvarkytojai LŽ tikino, kad naujoje jėgainėje šiluma ir elektra gaminama deginant atliekas, kuriose nebėra plastikų ir kitų kenksmingų medžiagų.

Anot A.Kasparavičiaus, pramonines atliekas jėgainė gauna iš pramonės įmonių - "Klaipėdos kartono", "Kuusakoski", Mars Lietuvos" ir kitų. Tuo metu deginti skirtas komunalines atliekas bendrovei tiekia vienintelis tiekėjas - Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kuriam priklauso Dumpių sąvartynas. Į jį vežamos nepavojingos komunalinės atliekos iš septynių Klaipėdos regiono savivaldybių: Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo rajonų. Šios savivaldybės kartu yra ir pagrindinės KRATC akcininkės.

KRATC analitikas Arvydas Piepalius LŽ tikino, kad "Fortum" jėgainei tiekiamos tik išrūšiuotos atliekos. Pirminį atliekų rūšiavimą atlieka gyventojai, o antrinį - jau pusantro mėnesio veikianti pusiau automatinė rūšiavimo linija Dumpių sąvartyne. "Antrinio rūšiavimo metu atskiriamas stiklas, plastikas, PET buteliai, tetrapakai, spalvotieji ir juodieji metalai, popierius ir kartonas, kitos pakuotės. Be to, iš atliekų specialiu sijotuvu išsijojamos grunto priemaišos. Tai pusiau automatizuota linija. Dabar sąvartynas vykdo viešojo pirkimo procedūras įsigyti pajėgesnę automatinę rūšiavimo liniją, kurioje bus galima rūšiuoti dar daugiau atliekų", - sakė pašnekovas.

A.Piepaliaus teigimu, per dieną sąvartyne išrūšiuojama apie 200 tonų atliekų. Taip atskiriama iki 10 proc. atliekų, jas sąvartyno tvarkymo operatorius parduoda kaip antrines žaliavas. Likusios atliekos nelaikomos žaliava, priešingai, jų deginimas traktuojamas kaip paslauga ir šią paslaugą KRATC perka iš bendrovės "Fortum Klaipėda", kuri prieš metus laimėjo viešojo pirkimo konkursą.

"KRATC termofikacinei elektrinei moka 79 litus be PVM už toną sudegintų atliekų. Savo ruožtu "Fortum Klaipėda" sudegintų atliekų pelenus atveža į sąvartyną ir moka KRATC po 100 litų už jų tonos utilizavimą", - sakė KRATC analitikas A.Piepalius.

Po antrinio rūšiavimo likusias atliekas, pasak jo, iš sąvartyno išsiveža "Fortum" sunkvežimiai. "Šiukšliavežiai iš viso regiono atveža atliekas į Dumpių sąvartyną, čia jos rūšiuojamos, tada "Fortum" transportas jų pasikrauna, pasveria ant svarstyklių ir išsiveža deginti. Logistika yra jų rūpestis", - pasakojo A.Piepalius.

Jis LŽ tikino, kad po antrinio rūšiavimo likusiose atliekose nuodingųjų medžiagų nebėra. "Sąvartynas yra nepavojingų komunalinių atliekų surinkimo vieta. O pavojingos atliekos utilizuojamos atskirai, jos surenkamos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, buityje susidarančias pavojingas atliekas priima komercinės įmonės", - sakė jis.

N.Puteikis: "Kai degimo temperatūra yra žemesnė nei 1100 laipsnių, kaip yra Klaipėdoje, nesudega kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios deginant plastiką.

Dvigubai pailgino sąvartyno amžių

Anot A.Piepaliaus, jeigu nebūtų "Fortum" jėgainės, Klaipėdos regionui jau reikėtų investuoti į naują sąvartyną. Mat pasirodė, kad atliekų yra gerokai daugiau, nei numatė 2008 metų balandžio 1 dieną pradėjusio veikti sąvartyno projektuotojai.

"Sąvartynas buvo užpildytas greičiau. Iš tikrųjų vietos jame dar būtų užtekę 6-7 metams. Bet atsiradus atliekų deginimo galimybei, sąvartynas bus naudojamas dar apie 15-18 metų, ir tai sutaupo milžiniškas lėšas. Naujasis Dumpių sąvartynas buvusiomis statybos kainomis atsiėjo apie 11 mln. litų, be to, jau buvo parengta infrastruktūra, nereikėjo pirkti žemės sklypo. Jeigu dabar reikėtų surasti naują sklypą, įrengti privalomą sąvartynui infrastruktūrą, sutvarkyti sanitarines zonas, tai kainuotų gerokai daugiau. Tačiau atsiradus deginimo paslaugai naujo sąvartyno poreikis Klaipėdos regione savaime išnyko. Nauda akivaizdi. Ne veltui atliekų deginimas išgaunant energiją laikomas tinkamu atliekų tvarkymo būdu. Klaipėda jau dabar vykdo Europos Sąjungos atliekų tvarkymo normatyvus, kurie pagal ES direktyvas turi būti įgyvendinti iki 2020 metų. Manau, kad kitoms savivaldybėms juos įgyvendinti bus gerokai sunkiau", - tikino pašnekovas.

Kiek tiksliai naujoji termofikacinė jėgainė galėtų sudeginti atliekų, A.Piepalius svarstyti nesiryžo. "Tikslius skaičius galėtume pasakyti įsibėgėjus naujam šildymo sezonui, kai "Fortum" jėgainė pradės dirbti visu pajėgumu", - sakė jis.

Importuoti atliekų neplanuoja

Bendrovės "Fortum Heat Lietuva" atstovas spaudai A.Kasparavičius LŽ neigė viešumoje pasigirstančias kalbas, kad jėgainė neva planuoja importuoti atliekas iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Latvijos. "Tokių planų "Fortum Klaipėda" šiuo metu neturi", - LŽ sakė jis. Pasak A.Kasparavičiaus, jėgainės maksimalus pajėgumas - 260 tūkst. tonų kuro per metus. "Planuojama, kad bus sudeginama apie 110-130 tūkst. tonų komunalinių atliekų ir 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų per metus. Likusią kuro dalį sudarys medienos drožlės, - sakė jis. -

Įmonei žaliavos užteks bet kuriuo atveju, nes visuomet trūkstamas atliekų kiekis gali būti pakeičiamas biokuru. Per dieną sudeginama apie 700 tonų, per mėnesį - apie 21 500 tonų kuro."

Suomių bendrovė neketina apsiriboti atliekų deginimu pajūryje, bet svarsto galimybes statyti panašias ir kitokias jėgaines įvairiuose Lietuvos miestuose. "Kaune šiuo metu vyksta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstymas, Vilniuje - ketvirtą kartą bus prašoma nedelsiant išduoti valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros sąlygas", - LŽ sakė A.Kasparavičius.

"Fortum Klaipėda" elektrinės deginamas kuras, tūkst. tonų

Komunalinės atliekos (per metus) 110-130

Pramonės atliekos (per metus) 50

Medienos drožlės (per metus) 80-100

Iš viso per metus 260

Iš viso per dieną 0,7

Iš viso per mėnesį 21,5

Šaltinis: "Fortum Heat Lietuva", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"