TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Klaipėdos Smeltėje" - platūs užmojai

2008 12 01 0:00
Europos Sąjungos fondų pinigai Klaipėdos uostui šiemet tapo nereikalingi dėl procedūrose įklimpusių investicinių projektų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) nespėja keisti infrastruktūros projektų pagal kompanijų permainas, o verslininkai stebisi, kodėl ekonominės krizės akivaizdoje tarptautinio konteinerių operatoriaus planams neteikiamas prioritetas.

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagal susisiekimo ministro patvirtintą planą buvo numačiusi investuoti per 220 mln. litų. Daugiausia lėšų skirta akvatorijai gilinti ir krantinių statyboms.

Pasak uosto vadovo Sigito Dobilinsko, šiuo metu panaudota 180 mln. litų, galima sakyti, tiek, kiek direkcija turėjo savo lėšų. Likusi dalis, Europos Sąjungos fondų pinigai, šiemet tapo nereikalingi dėl procedūrose įklimpusių investicinių projektų.

Vienas tokių, vėluojančių metus, - geležinkelio viaduko ir gatvės sankryžos prie būsimo keleivių ir krovinių terminalo statybos. Tad ministro Algirdo Butkevičiaus priesakas į investicijų planą įtraukti statyboms parengtus objektus dėl biurokratinių trukdžių liko neįgyvendintas.

Netinka krantinės ir gylis

Šiemet pagaliau atėjo eilė bendrovės "Klaipėdos Smeltė" krantinių pabaigtuvėms. Krantinių nr. 90-96 statyboms kelerius metus iš vienos investicinės programos į kitą buvo kilnojama 15 mln. litų. Padarytais darbais bendrovės vadovai nesidžiaugia ir prašo KVJUD keisti krantinių parametrus.

2006 metų vasarą "Klaipėdos Smeltė" pradėjo krauti konteinerius. Terminale buvo numatyta krauti iki 220 tūkst. vienetų (TEU) konteinerių. Bet praėjusią vasarą bendrovės planai apvirto aukštyn kojomis: generalinių krovinių, kuriems buvo skirtos naujosios krantinės, numatoma atsisakyti, o visą teritorijos plotą žadama pritaikyti konteineriams.

Kol rangovai statė krantines, pasikeitė "Klaipėdos Smeltės" savininkai. Nuo rugsėjo 96,06 proc. akcijų valdo kompanija "Terminal Investment Limited", siejama su tarptautine konteinerių krovos operatore MSC. Jos verslas - vien konteineriai. Perėmę bendrovę, užsieniečiai išdėstė savo ketinimus Susisiekimo ministerijai, nurodydami, kad į naujas krantines nutiesta geležinkelio atšaka, KVJUD kainavusi 1,5 mln. litų, "Klaipėdos Smeltei" tapo nereikalinga. Netinkamas ir portaliniam kranui įrengtas kelias, nes bus naudojami kitokio tipo kranai.

Praėjusią savaitę uosto direktorių taryba "Klaipėdos Smeltės" prašymą geležinkelį ardyti atmetė. "Anksčiau bendrovė norėjo geležinkelio į krantinę, dabar jo nebereikia. Nutarėme baigti krantines pagal projektą, o jas pertvarkyti ketiname ateityje. Trukdantį geležinkelį "Klaipėdos Smeltė" gali kuo nors uždengti", - mano S.Dobilinskas.

Perkraus konteinerius

"Klaipėdos Smeltės" vadovas Rimantas Juška įsitikinęs, kad KVJUD palenkti į savo pusę vis dėlto pavyks, nes ant plauko kybo uosto įvaizdžio ir pajamų klausimas.

"Kito kelio neturime. Savininkai mums pateikė verslo planą paversti Klaipėdą pagrindiniu regiono konteinerių perkrovimo uostu. Iki 2016 metų "Klaipėdos Smeltės" konteinerių apyvarta pasiektų 750 tūkst. TEU, iš kurių 550 tūkst. TEU būtų perkraunami neišvežant iš teritorijos ir mažesniais laivais plukdomi į Rygą, Taliną, Gdanską ir kitur. Jie teritorijoje būtų tik sandėliuojami, miestas nematytų jokios virtinės, kaip nuogąstaujama, vežamų konteinerių. Ir jie nebūtų atimti iš kitos kompanijos, nes dabar šios operacijos atliekamos Hamburgo, Bremerhaveno, Roterdamo uostuose. Pasirodo, perkrauti Klaipėdoje kainuotų 3 kartus pigiau. Tokio masto poreikių nepaisymas reikštų, kad lietuvių politikų kalbos didinti uosto apyvartą, ypač dabar, kai uostą apėmė ekonominė krizė, skiriasi nuo darbų", - sakė R.Juška.

"Klaipėdos Smeltė", vadovo teigimu, pasirengusi sumokėti už geležinkelio ardymą ir papildomus darbus. Tačiau krantinė - tik pusė bendrovės poreikių. Didelių KVJUD investicijų artimiausiu metu pareikalautų uosto kanalo pagilinimas 2 metrais nuo Danės upės "Klaipėdos Smeltės" link iki 14-14,5 metro. Toks gylis būtų reikalingas jau 2011 metais. R.Juškos manymu, investicijos valstybei sugrįžtų per uosto pajamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"