TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostą kelia konteineriai

2013 10 16 6:00
V.Šileika: "Perkrovėme 23 704 TEU – penktadaliu daugiau nei rugsėjį pernai. Tai geriausias mėnesio rezultatas nuo 2008 metų." Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Metų pradžioje Klaipėdos uosto verslo prognozės buvo per daug optimistinės, tačiau aktyvi rudeninė prekyba teikia galimybių užkamšyti spragas.

Klaipėdos uosto situacija atitinka bendras prekybos tendencijas, tačiau verslas ypač jautriai reaguoja į Baltarusijos tranzito krovinių svyravimą. Panašūs procesai vyksta ir kituose Baltijos šalių uostuose, kurie labiau susiję su Rusijos kroviniais. Per 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Talino uosto apyvarta sumenko 4,9 proc. – iki 21,4 mln. tonų, Rygos - 3,6 proc., iki 26,4 mln. tonų. Klaipėdos atsilikimas nuo praėjusių metų rezultato po sėkmingo rugsėjo sumažėjo - pasiektas 25,1 mln. tonų apyvartos rodiklis vėl žadina optimizmą. Tikimasi, kad kitais metais naujų įplaukos gylių naudą uostas atskleis dar geriau.

Rusijos barjerai nepaveikė

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia, kad vadinamoji pieno blokada Klaipėdos uosto veiklai didelės įtakos neturėjo. „Per Klaipėdą į Rusiją daugiausia prekių gabenama konteineriais iš tolimų kraštų. Kad toks konteineris pasiektų Europą, prekę būtina pagaminti. Tai užtrunka iki 1,5 mėnesio. Dar panašiai tiek trunka jos atgabenimas. Jeigu sienos kirtimo sunkumai būtų užsitęsę 2-3 mėnesius, prekybos srautai būtų pakitę. Per ilgą laikotarpį būtume pajutę, kad vežama mažiau. Bet dabar matome, kad prasidėjo pasirengimas kalėdinei prekybai, nes rugsėjis jau parodė įspūdingą konteinerių apyvartos šuolį“, - kalbėjo A.Drungilas.

Pasak jo, rugsėjis Klaipėdos uotui buvo geras mėnuo ir suteikė vilčių ne tik išlaikyti praėjusių metų krovos lygį, bet net pasiekti geresnių rezultatų. Esą kas vasarą nusmukdė apyvartą, tas dabar turėtų ją ir pakelti. Kalbėti apie naujas krovinių rūšis neleidžia įdėmūs konkurentų žvilgsniai, tačiau pasidžiaugti galima tuo, kad nė vienas krovinys pas kaimynus neiškeliavo.

Per 9 mėnesius mažiau krauta naftos produktų, natūralių ir cheminių trąšų, cukraus žaliavos, durpių, geležies ir metalo gaminių, daugiau – žemės ūkio produktų, metalo laužo ir krovinių konteineriuose. Pastarųjų krauta beveik 7 proc. daugiau – 298 325 sąlyginiai konteineriai (TEU). Skaičiuojant tonomis, prekių konteineriuose apyvarta padidėjo 4 proc. – iki 3, 4 mln. tonų.

Po rugpjūčio štilio rugsėjo mėnesį Klaipėdos uoste buvo perkrautas vidutinis mėnesio kiekis - 2,7 mln. tonų krovinių. Nors tai yra 6,4 proc. mažiau nei pirmą rudens mėnesį pernai, tačiau biriųjų ir suverstinių krovinių kiekis padidėjo 11 proc., o TEU apyvarta ūgtelėjo 25 procentais. Du trečdalius jų apdorojo kompanija Klaipėdos konteinerių terminalas.

Rugsėjis – konteinerių metas

"Mūsų terminalui rugsėjo mėnuo buvo tikrai neblogas. Perkrovėme 23 704 TEU – penktadaliu daugiau nei rugsėjį pernai. Tai geriausias mėnesio rezultatas nuo 2008 metų. Pagal tonažą pasiekta netgi rekordinė krova – 335 109 tonos. Iš viso per 9 mėnesius krovėme 2,6 mln tonų - 9 proc. daugiau nei pernai“, - sakė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidas Šileika. Jis pažymėjo, kad didėjo ir importo, ir eksporto mastas. Taip pat pastebima sparti generalinių krovinių „konteinerizacija“: terminale į konteinerius dabar kraunami rąstai, trąšos, žemės ūkio produktai ir kitos prekės.

„Rugsėjį pradėjome krauti refrižeratorinius konteinerius, kurie skirti JAV kariuomenei Afganistane. Išlieka stabilus įrenginių ir negabaritinės technikos kiekis. Šiais metais baltarusiškos technikos eksportas specializuotais laivais sumažėjęs, tačiau kai kuri technika gabenama konteineriais. Daugėja prekių, kurios vežamos konteineriniu traukiniu „Merkurijus“, bet šiek tiek mažėja konteinerių, vežamų „Vikingo“ traukiniu. Taip pat mažėjo ir NATO konteinerių srautas į Afganistaną - dėl atidaryto pietinio kelio per Pakistaną. Bet stabiliai kursuoja konteinerinis traukinys „Vilnius Shuttle“, - apibūdino situaciją V.Šileika. Jis prognozuoja, kad iki metų pabaigos, jeigu neiškils netikėtumų, terminale bus perkrauta 270 tūkst. TEU. Geriausias bendrovės konteinerių krovos rezultatas buvo pasiektas 2008 metais – 302 tūkst. TEU.

Priminsime, kad 2009 metais konteinerių srautas Klaipėdos uoste išsiskaidė – konteinerinės laivybos linija MSC persikėlė į verslo partnerės, kompanijos „Terminal Investment Limited“, įsigytą įmonę „Klaipėdos Smeltė“. Dabar čia statomas MSC konteinerių paskirstymo centras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"