TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostą užgriuvo kroviniai

2010 07 08 0:00
Maršalo Salose registruotas balkeris "Lord Byron" iš Klaipėdos išplukdė 64,8 tūkst. tonų baltarusiškų birių trąšų.
Edgaro Valecko nuotrauka

Klaipėdos jūrų uostas, per pirmąjį šių metų pusmetį perkrovęs net 15 mln. tonų krovinių, prognozuoja sugrįžti į Baltijos valstybių uostų lyderių trejetuką.

"Jeigu ir antrąjį pusmetį krova išsilaikys panašaus lygio, šiemet pagaliau viršysime magiškąją 30 mln. tonų ribą", - džiaugėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos marketingo direktorius Artūras Drungilas.

Iki šiol daugiausia, 29,8 mln. tonų, Klaipėdos uoste buvo perkrauta 2008-aisiais. Per šešis šių metų mėnesius uosto krovos kompanijos jau perkrovė daugiau kaip 15 mln. tonų įvairių krovinių. "Džiugu ir dėl to, kad mūsų uosto krovos apyvarta didėja brangių krovinių sąskaitą. Juk Klaipėdoje neperkraunamos akmens anglys, kurios sudaro ypač didelę gretimų valstybių uostų krovinių apyvartos dalį", - pabrėžė A.Drungilas.

Vien birželį Klaipėdos uoste perkrauta 2,458 mln. tonų krovinių - 7,5 proc. daugiau nei tą patį 2009 metų mėnesį. Konteinerių krova birželį padidėjo 40 proc. - iki 26,3 tūkstančio. Anksčiau A.Drungilas, komentuodamas didėjančią konteinerių krovą uosto terminaluose, juokavo, kad gausėjantys šios rūšies krovinių srautai iliustruoja krizės pabaigą. "Jei uostuose daugėja konteineriais gabenamų plataus vartojimo prekių, vadinasi, didėja vartojimas ir ekonomika ima augti", - kalbėjo A.Drungilas. Per pirmąjį šių metų pusmetį KVJU terminaluose perkrauta 141 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių). Tai net 14 proc. daugiau nei per tą patį 2009-ųjų laikotarpį.

Šiemet Klaipėdos jūrų uostas surinko 60,3 mln. litų rinkliavų - beveik 1 mln. litų daugiau nei 2009 metų pirmąjį pusmetį ir daugiau negu planavo. "Galime sakyti, kad šie metai uostui yra, ko gero, patys geriausi istorijoje, nes už tuos pačius pinigus galima nuveikti kur kas daugiau darbų negu prieš porą metų", - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė uosto ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis. Anot jo, dabar uostui labai palankus metas, nes dėl konkursuose siūlomos mažesnės kainos investicijų suma krinta 20 ir daugiau procentų, o rinkliavų surenkama daugiau. "Šiais metais, jei toks pat būtų ir antrasis pusmetis, surinktume 120 mln. litų - šiek tiek mažiau nei rekordiniais 2008 metais, bet šiandien pinigų vertė didesnė, tad rezultatai iš tikrųjų neblogi", - tvirtino M.Armonaitis. 2008 metais uostas surinko 126 mln. litų, 2009-aisiais - 121 mln. litų rinkliavų.

Švartuojami vis didesni trąšovežiai

Tačiau dar daugiau negu konteinerių šiemet didėjo trąšų krova. Per šešis mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta per 3,5 mln. tonų natūralių ir cheminių trąšų, o tai net 54 proc. daugiau nei tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu.

Didžioji dalis, daugiau kaip pusė šios rūšies krovinių, arba 1,8 mln. tonų, perkrauta didžiausioje KVJU krovos įmonėje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO). Jos atstovų duomenimis, birių ir supakuotų trąšų krovos apimtis šiemet padidėjo net 104 procentais.

Paskutinę birželio dieną nuo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos trąšų terminalo krantinės atsišvartavo laivas "Lord Byron". Tai pirmas Klaipėdos uoste sausakrūvis, kuriam uosto kapitonas davė leidimą išplaukti pripildžius triumus iki 13 metrų grimzlės. Maršalo Salose registruotas balkeris "Lord Byron" (225 metrų ilgio ir 32 metrų pločio) išplukdė 64,8 tūkst. tonų baltarusiškų birių trąšų. "Tai labai svarbu KLASCO ir visam Klaipėdos uostui. Vadinasi, galime pakrauti didesnius laivus. O tai didina viso Klaipėdos uosto konkurencingumą regione. Iki šiol reali maksimali laivų grimzlė prie KLASCO krantinių siekė 12,5 metro", - aiškino KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Iki tol didžiausias išgabentas kalio trąšų kiekis sudarė 77,8 tūkst. tonų. 2010 metų sausio pabaigoje tiek trąšų, pakrautų AB KLASCO, išplukdė laivas "Aghios Makarios".

Didžiausias Baltarusijos trąšų eksportuotojas "Belaruskalij" šiemet per Klaipėdą perkraunamų trąšų kiekį numato padidinti 2 kartus - iki beveik 4 mln. tonų.

Kita Klaipėdos jūrų uoste trąšas perkraunanti krovos kompanija "Bega" pirmojo šių metų pusmečio krovos rezultatų nenorėjo atskleisti.

Ventspilio terminale - krovos bumas

Ventspilio uoste veikiantis kalio trąšų terminalas "Kalija parks" per pirmąjį šių metų pusmetį perkrovė 1,245 mln. tonų mineralinių trąšų - 3,8 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai pranešė laikraštis "Biznes&Baltija". Skelbiama, kad šio terminalo pirmojo pusmečio veiklos rezultatai pagrindė teiginius apie ekonomikos atsigavimą - gerėja pasaulio rinkų padėtis, didėja eksportuotojų aktyvumas. Tai pabrėžė terminalo "Kalija parks" valdybos narys Dainis Treimanis. "Malonu matyti, kad atnaujinome partnerystę su Baltarusijos partneriais, kurių siunčiami kroviniai pirmąjį pusmetį sudarė 39 proc. visos mūsų krovos", - sakė jis. D.Treimanis įsitikinęs, kad antrąjį 2010 metų pusmetį terminalo krova nenusileis pirmojo pusmečio rezultatams. Pernai "Kalija parks" metinė apyvarta siekė 1,552 mln. latų. Kalio trąšų ir kitų birių mineralinių produktų terminalas yra vienas didžiausių pasaulyje.

Ventspilio uostas po metų pertraukos šių metų pradžioje vėl pradėjo krauti Baltarusijos valstybinio susivienijimo "Belaruskalij" trąšas. Pirmosios 68 tūkst. tonų baltarusiškų trąšų į laivą, kuris išplaukė į Kiniją, Ventspilio kompanijoje "Kalija parks" buvo pakrautas vasarį. Galimybė krauti "Belaruskalij" produkciją per Ventspilio uostą atsirado pernai gruodį abiem šalims pasirašius trejų metų krovos sutartį. Žiemą kiekvieną mėnesį "Belaruskalij" eksportavo beveik 500 tūkst. tonų trąšų ir daugiau.

Didžiausia dalis tų trąšų buvo krauta Klaipėdos uoste, kuriame baltarusiškas trąšas krauna Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir bendrovė "Birių trąšų terminalas". Bendra Klaipėdos uosto trąšų krova per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo 591 tūkst. tonų, arba 40 proc. didesnė nei pernai.

Lietuvoje viešėjęs Baltarusijos trąšų gamintojos "Belaruskalij" direktorius Valerijus Kirilenka teigė, kad 2010 metais per Klaipėdą gali būti eksportuota iki 4 mln. t kalio trąšų, arba 74 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Tačiau jau pavasarį buvo kilęs pavojus, kad žadėtas "Belaruskalij" trąšų eksportas per Klaipėdos uostą gali būti sumažintas ir nukreiptas per Ventspilį. Mat Klaipėdos uostas niekaip negalėjo išspręsti dugno gilinimo problemų ir priimti tokio dydžio laivų, kuriuos priima Ventspilio uostas ir kokių pageidauja eksportuotojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"