TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas brėžia naują krovos aukštumą

2010 11 15 0:00
Klaipėdos uosto prieaugį šiemet nulėmė penktadaliu, iki 40 proc. padidėjusi tranzitinių krovinių dalis.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uosto vadovybė ir verslininkai prognozuoja, kad kompanijoms įgyvendinus parengtus plėtros planus krova per penkmetį nuo dabartinės 30 mln. tonų apyvartos išaugtų iki 50 mln. tonų. Tačiau tikrąjį prieaugio dydį lems kitų šalių ekonominė gerovė ir per Lietuvą gabenamas prekių tranzitas.

Klaipėdoje surengtas Europos Komisijos remiamo projekto "Rytų-Vakarų transporto koridorius II" (RVTK) renginys atskleidė dalyvių ryžtą keisti krovinių siuntėjų įpročius ir nusistovėjusias logistikos schemas. Lietuvos ministro pirmininko patarėjo Algirdo Šakalio iniciatyva šiemet sukurta tarptautinė asociacija per pirmą posėdį apžvelgė regiono prekybos potencialą ir galimybes pritraukti Azijos krovinių į Europą alternatyviais sausumos maršrutais. Taip pat vyko diskusijos apie barjerus, kuriuos teks įveikti.

Kaip atskira RVTK projekto dalis susiformavusi asociacija siekia tikslo atkreipti pasaulinės rinkos dėmesį į saugesnę ir greitesnę krovinių gabenimo kryptį - Azijos jungtį su Juodosios ir Baltijos jūros šalimis. Nauja bendruomenė iškart suvienijo 1726 kompanijas ir organizacijas, o Klaipėdoje buvo patenkinti dar du labai reikšmingi prašymai: į asociaciją priimti Baltarusijos transporto ir logistikos centras "Belintertrans" bei Ukrainos valstybinė geležinkelių įmonė. Kaip prioritetinis Lietuvos siekis buvo įvardytas su Ukrainos ir Baltarusijos partneriais organizuoto konteinerinio traukinio "Vikingas" didesnis apkrovimas. Tačiau reaguodamas į klaipėdiečių kalbas apie šviesias Klaipėdos uosto perspektyvas, jų entuziazmą A.Šakalys kiek atvėsino, jis patikslino, kad asociacija rūpinsis, kaip nukreipti didesnius krovinių srautus į visų partnerių - nuo Kinijos, Kazachstano iki Skandinavijos - transporto tinklus.

Perspektyva - tranzitas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad Klaipėdos uosto prieaugį šiemet nulėmė penktadaliu, iki 40 proc. padidėjusi tranzitinių krovinių dalis. Lyginamųjų trijų ketvirčių duomenimis, Lietuvos prekybos apyvarta per uostą pakilo tik 3 proc., nes vietos pramonė ir importo prekių vartojimas atsigauna iš lėto. "Išskirti reikėtų Baltarusijos krovinius, jų gabenta 31 proc. daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Skaičiuojame, kad iki metų pabaigos tranzitas pasieks 12,5 mln. tonų. Anksčiau didžiausias tranzito kiekis buvo gabentas 2000-aisiais - 12,3 mln. tonų", - apibūdino situaciją E.Gentvilas. 2011 metais iki 14,5 metro bus pagilintas visas uosto kanalas, tai sudarys sąlygas bendrovės "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminale priimti 200 tūkst. konteinerių (TEU) per metus ir tapti jų perkrovimo centru. Tokiu, kokiu šiemet paskelbtas Gdanskas. Iš pradžių Klaipėdoje numatoma krauti iki 6 tūkst. TEU talpos laivus, vėliau - iki 8 tūkst. TEU.

Pasak E.Gentvilo, visos Lietuvos pastangos turi būti sutelktos į galinybę pritraukti kuo daugiau tranzitinių krovinių. Ankstesnių studijų apibrėžtas maksimalus Klaipėdos uosto pralaidumas siekė 35-40 mln. tonų. Tačiau dabar, sprendžiant pagal kompanijų planus, matoma naujų rezervų, todėl 2015 metais uostas bus pajėgus krauti 50-52 mln. tonų krovinių. "Šitą skaičių turėtų įsiminti ir vertinti visa transporto grandinė, ypač ekspeditoriai", - sakė E.Gentvilas.

Situacija nepalanki

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis priminė, kad kompanijos atliko titanišką darbą - uoste veikia 39 terminalai, dar 3-4 šiuo metu statomi ar plečiami. Klaipėdos uosto apyvarta grįžo į 2008 metų lygį. 2011 metais rezultatas augs gal tik 5-10 proc., vėliau reikėtų tikėtis galingo proveržio dėl išplėstų techninių uosto galimybių. Tačiau tranzitinių krovinių kiekio didėjimu turi rūpintis viso transporto koridoriaus dalyviai, nes išlaikyti stiprias vieno uosto pozicijas globalioje konkurencinėje aplinkoje labai sunku. Jo manymu, žvelgiant į Kiniją nereikėtų pamiršti ir kitos pasaulio dalies - Amerikos žemyno valstybių, ypač ekonomikos augimu išsiskiriančios Brazilijos. Todėl pristatyti Baltijos jūros regioną būtina ir ten.

Kinijos uostų atstovai pastaraisiais metais ne kartą ir ne du lankėsi Klaipėdos uoste, tačiau naujų vizitų įtaką sunku atskirti nuo ankstesnio Lietuvos ekspeditorių įdirbio. Konteinerių su Kinijos prekėmis ir taip nemažai gabenama, tačiau jie atplukdomi laivais ir išvežami į Rytus sausumos transportu. RVTK asociacija siekia priešingo krovinių judėjimo varianto.

Lietuvos ekspeditorių asociacijos LINEKA atstovo Tautgino Sankausko teigimu, ekspeditoriai šiemet buvo nuvykę į Kiniją, užmezgė kontaktus su kolegomis, apžvelgė konteinerių judėjimo iki Klaipėdos trasos administracinius kliuvinius ir fizinius barjerus. Pirmasis vaizdas, anot T.Sankausko, nepalankus Klaipėdos uostui. Tačiau naujos asociacijos atsiradimas teikia vilčių, kad situaciją įmanoma pakeisti, nes Rusija taip pat siekia organizuoti konteinerinių traukinių formavimą ir gabenti krovinius iš Kinijos link Vakarų Europos.

LINEKA, pasak jos atstovo, ypač aktyviai prisidėjo prie traukinio "Vikingas" populiarinimo, yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos, Turkijos ir Baltarusijos ekspeditoriais, tačiau tol, kol Ukraina proteguos tik savo uostų kryptį, tranzito per Ukrainą padėtis nesikeis.

Pagal Klaipėdos uosto laivybos kryptis prekybos šalys - pagrindinės Lietuvos partnerės yra Vokietija, Olandija ir Švedija. Pastaroji įsiliejo į RVTK asociaciją siekdama kroviniais aprūpinti prieš dešimtmetį pramoniniu tapusį Karlshamno uostą.

Naujų rinkų nedaug

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento vadovas Sigitas Besagirskas Klaipėdos uosto tranzito perspektyvą įžvelgia Kinijoje ir Kazachijoje, nors staigių pasikeitimų, jo manymu, nereikėtų laukti. Naujų nišų Lietuvos prekybai už tradicinių rinkų taip pat esama nedaug.

Lietuva per 9 mėnesius į Europos Sąjungą (ES) eksportavo 61 proc. produkcijos, į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis - 25 proc., o importas iš jų sudarė atitinkamai 56 proc. ir 26 procentus. Eksportas 2008 metų lygiui prilygsta, o importas kiek atsilieka. Aktyvinti prekybą su Turkiją, kuri mūsų valdžios įvardijama kaip potenciali rinka, pramonininkų požiūriu, Lietuva pati viena neįstengs. Ten per daug protekcionizmo, lygiai taip pat, kaip Kinijoje ir Kazachstane. Eksportas į Turkiją viršija pusę procento, importas nė tiek nesiekia.

"Turkija šiek tiek užsiveria nuo kitų, bet pati nori prekiauti be barjerų. Sąlygos nelygiavertės, todėl reikia ES pastangų, kad skirtumai mažėtų", - aiškino LPK atstovas. Į Kazachstaną Lietuva eksportavo per 1 proc. produkcijos, importavo 0,26 procento. "Tai turtinga ir gera mūsų prekybai šalis, mėginanti pritraukti investicijų. Tačiau norint ten prekiauti reikia užsitikrinti "stogą" - susirasti partnerį, visų geriausia - artimą prezidento šeimai, panašiai kaip Baltarusijoje", - vaizdingai pasakojo S.Besagirskas.

Gana sunkiai nuspėjamos Lietuvos prekybos su Kinija perspektyvos. Eksportas į ją šiemet sudarė 0,6 proc., importas iš jos - 2,54 procento. "Didinti eksportą į Kiniją sunku, negalime konkuruoti su kitais, nes esame maža šalis, tačiau galėtume didinti brangios technikos importą, pavyzdžiui, elektronikos, nes ten gaminama ir gerų prekių. Teko girdėti, kad vos tik pasirodo ten koks garsios vietinės kompanijos produktas, jį masiškai kopijuoja kitos kinų įmonės." Kalbėdamas apie prekybą su Ukraina S.Besagirskas pažymėjo, kad šios šalies eksporto potencialas ribotas, nes naujų investicijų į šalį kol kas nepritraukta, o produkcija neatitinka ES standartų. Pagrindinės eksporto prekės yra metalai, kurie tinka tik statybos pramonei, ir pigesni grūdai. Lietuvos eksportui Ukrainos rinka yra palanki, nes dėl kokybės, pramonininko teigimu, vežti ten galima viską, tik ne visos mūsų prekės konkurencingos pagal kainą. Šiemet į Ukrainą eksportuota 4 proc. visų prekių, o importas sudarė vos 1 procentą.

"Odesos uoste tikrinamas kiekvienas konteineris, o ką tai reiškia, puikiai žino tie, kurie dirba uoste. Ukraina kol kas turi tik vieną strateginį tranzito krovinį - Venesuelos naftą į Baltarusiją. Jeigu baltarusiai pakeistų gabenimo schemą, šio tranzito taip pat nebeliktų", - kalbėjo S.Besagirskas. Jis neatmetė galimybės, kad nauja Ukrainos vyriausybė tranzito praktiką keis ir atvers platesnius vartus konteineriniam traukiniui "Vikingas".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"