TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas investuoja į regiono lyderystę

2015 02 14 6:00
Kasmet valstybės biudžetas iš uosto veiklos gauna vidutiniškai po 145 mln. eurų. LŽ archyvo nuotrauka

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įsteigto apdovanojimo „Lietuvos eksporto prizas 2014“ laureatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pernai buvo nepralenkiama istoriniais rekordais, o šiemet ketina pradėti didžiąją uosto infrastruktūros plėtrą.

„Šiemet pirmą kartą rengiame bendrąjį Klaipėdos uosto planą, kurį turėdami galėsime labai operatyviai priimti sprendimus ir keisti uosto infrastruktūrą, – po Vyriausybėje įvykusios prizų įteikimo ceremonijos LŽ pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. – Iki šiol parengti panašų planą užtrukdavo iki 10 metų. Tai ne tie terminai, kurie padėtų operatyviai plėtoti verslą. Pernai įsigaliojusi naujoji Teritorijų planavimo įstatymo redakcija labai supaprastino procesą ir iš esmės panaikino biurokratines kliūtis, todėl planui patvirtinti užteks kelių dienų.“

Didžioji siekiamybė

Pasak uosto vadovo, bendrasis planas reikalingas pirmiausia tam, kad būtų galima pradėti didžiuosius infrastruktūros darbus. Jau šiemet planuojama pusmetriu, iki 15 metrų, pagilinti šiaurinę uosto akvatorijos dalį. Tai atlikus į laivą bus galima pakrauti papildomus krovinių srautus, o kartu tai - ir papildomos biudžeto pajamos. Yra suskaičiuota, kad kasmet valstybės biudžetas iš uosto veiklos gauna vidutiniškai po 145 mln. eurų.

Tiesa, į Klaipėdos uostą galinčių įplaukti laivų galimybės apibūdinamos gerokai įspūdingesniais palyginimais. Antai pernai į daugiausia per Klaipėdos uosto istoriją grūdų išgabenusį 229,5 metro ilgio laivą „Piera“ buvo pakrauta 74 tūkst. tonų kviečių. Šį kiekį perkėlus į geležinkelio vagonus, susidarytų apie 1100 grūdavežių, arba daugiau nei 16 kilometrų ilgio sąstatas. Vis dėlto, anot A. Vaitkaus, kiekviena laivybos bendrovė, vertindama uosto pagilinimo galimybes, skaičiuoja, kas kelintas dėl to pakrautas laivas bus, galima sakyti, nemokamas. „Tai ir yra didžioji kiekvieno uosto siekiamybė“, – pažymėjo A. Vaitkus.

Premjeras Algirdas Butkevičius (kairėje) sveikino „Lietuvos eksporto prizo 2014“ laureatės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Ir vėlesnės didžiosios uosto investicijos yra sietinos pirmiausia su galimybėmis priimti kuo didesnius laivus ir palengvinti jų manevravimą. Antai iki 2018 metų tikimasi uostą pagilinti iki 17 metrų. Tada į kiekvieną laivą kraunamą tariamą geležinkelio sąstatą bus galima pailginti dar 4–5 kilometrais. Tai bus didžiausias įmanomas Baltijos jūros uostų gylis. Papildomai praplatinus laivybos kanalą, patobulinus įplaukos vartus, į uosto akvatoriją ir nelabai palankiomis sąlygomis galės įplaukti didžiausi Baltijos jūroje įmanomi „Baltmax“ tipo laivai. „Tai didžiausia mūsų siekiamybė. Į tokius laivus turime būti orientuoti, tokie laivai privalo švartuotis Klaipėdoje. Antraip jie plauks į kitus uostus, kur tokia galimybė yra arba ji kuriama“, – sakė uosto direkcijos vadovas.

Įgyvendinus didžiuosius planus, uosto apyvartumas galės padidėti 80–90 mln. tonų. Kiekviena tona – tai 3,25 euro į valstybės biudžetą.

Uostas kaip dviratis

Dar prieš porą dešimtmečių Klaipėdos uosto galimybių studiją parengę Japonijos ekspertai perspėjo, kad Klaipėdos uostas gali turėti problemų dėl laivų pralaidumo. Pasaulyje laivai didėja ir dar labiau didės, po rekonstrukcijos atidarius Panamos kanalą.

Tačiau Klaipėdos uostas, kurio teritorijos plotas 541 hektaras, yra mažiausias Baltijos valstybėse, ir, nors sparčiausiai augantis, jau, regis, visiškai priartėjo prie galimybių ribų. Turėdamas bene mažiausias galimybes plėstis ir priimti laivus, Klaipėdos uostas pernai krovinių kiekiu tik šiek tiek nusileido šešis kartus didesnio ploto Rygos uostui. Plėstis į šonus nėra kur. Kur uosto galimybių ribos?

A.Vaitkus, išgirdęs klausimą, ilgai nemąstė: „Uostas veikia dviračio principu: kol investuoji, kol mini, tol dviratis važiuoja. Nustojus minti, jis dar kurį laiką rieda iš inercijos, bet vis tiek kada nors sustoja ir labai skaudžiai krinta. Pajutus, kad jau toliau važiuoti neįmanoma, matyt, tektų statyti dar vieną uostą ir Lietuvą plėtoti kaip tranzitinę valstybę.“

Bent kol kas Klaipėdos „dviratukas“ sustoti neketina. Vien per Nepriklausomybės laikotarpį į uostą investuota per 2 mlrd. eurų, o investicijos duoda žaibišką grąžą – yra apskaičiuota, jog pinigai į uosto infrastruktūrą atsiperka per 2,5 metų. Investavus į uosto infrastruktūrą, Klaipėdos uostas iš trumpųjų gabenimų uosto tampa krovinių perskirstymo centru, kuriame konteineriai, birūs kroviniai išskirstomi visam Baltijos jūros regionui.

Į naujas rinkas

„Lietuvos eksporto prizo 2014“ laimėtojui praėjusieji metai buvo sėkmingi, nors geopolitinė aplinka ir nepalanki. „Kol kas mums pavyksta laviruoti. Jautriausia sritis buvo maisto produktų tranzitas, bet kitos krovinių rūšys išsilaikė ir kyla“, – LŽ pasakojo A. Vaitkus.

Pasak jo, strateginė uosto partnerė lieka Baltarusija. Transportininkai nelenda į politinius reikalus, todėl uoste yra ir Rusijos krovinių. „Baltijos uostai visada tarpusavyje konkuruoja dėl Rytų–Vakarų krypties. Ji, matyt, dar ilgai bus prioritetinė“, – neabejojo uosto vadovas.

Daugiau naujų planų, anot jo, siejama su pietinėmis Azijos valstybėmis, ypač su Kazachstanu ir Kinija. Antai Kazachstanas labai domisi ir Klaipėdos uosto galimybėmis. „Astanoje susitikus su grūdų eksportuotojais, šie neslėpė nuostabos, kad mūsiškiame uoste yra ne vienas, o penki grūdų terminalai, ir sakė, kad labai norėtų juos pamatyti“, – uosto vadovas prisiminė susitikimą, kuris, matyt, bus pratęstas birželio pradžioje uosto rengiamoje tarptautinėje konferencijoje.

„Šiemet mūsų planai labai ambicingi ir privalome juos vykdyti. Jei tarp jų bus naujų rekordų, be abejo, džiaugsimės“, – baigdamas pokalbį šyptelėjo A. Vaitkus.

Faktai

*Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP.

*Su uostu yra susijusios apie 800 Lietuvos bendrovių. Jose dirba 23 tūkst. žmonių. Dėl uosto veiklos kitose srityse sukuriama apie 185 tūkst. darbo vietų. Tai dešimtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų.

*Vien Uosto direkcija Klaipėdos miesto gerovei per metus skiria vidutiniškai po 9,2 mln. litų (apie 2,7 mln. eurų). Vertinant 2000–2013 m. vidutinius Uosto direkcijos pelno rodiklius, Klaipėdos miesto savivaldybei kasmet skiriama vidutiniškai 16,5 proc. grynojo pelno.

2014-ųjų Klaipėdos uosto rekordai

Istoriniai rekordai2014 m.Ankstesnis
Pajamos 50 mln. eurų2011 m., 48,5 mln. eurų
Trąšų krova11,94 mln. t2011 m., 11,61 mln. t
Konteinerių krova5,61 mln. t (450 428 TEU)2013 m., 402 728 TEU
Grūdų krova2,89 mln. t2013 m., 2,26 mln. t
Rūdų krova 1,06 mln. t2013 m., 1,0 mln. t
Keleiviai344 8372012 m., 340 067
Kruizinių laivų keleiviai57 797 2013 m., 32 757
Absoliutus mėnesio krovos rekordas 3,65 mln. t2011 m. spalis, 3,298 mln. t

Šaltinis: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"