TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas investuos Malkų įlankoje

2016 06 17 6:00
Investicijų sulaukė Malkų įlanka. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Didėjančią Klaipėdos uosto apyvartą lemia krovinių kilmė. Nemažai jų – iš Baltarusijos, bet dauguma – lietuviški, rodantys šalies ekonominės būklės gerėjimą.

Uosto sėkmingą laikotarpį lygindami su kaimynų uostų situacija, kur krovos kreivė krinta, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovai nurodo, kad labiausiai tai susiję su srautų diversifikacija, sumenkusia Rusijos įtaka, ir per pastaruosius trejus metus įrengta infrastruktūra.

Atsižvelgiant į uosto įmonių planus, buvo pastatyta ar rekonstruota 18 krantinių, išgilinta akvatorija prie jų, todėl verslui atsirado galimybių prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių. Tačiau pastebima, kad jau dabar yra kompanijų, kurios nepajėgia patenkinti atsiradusios pasiūlos ar paimti kai kurių krovinių, todėl valstybės investicijų srauto neketinama mažinti. Riziką kelia tik tai, kad kai kurios uosto įmonės dėl objektyvių priežasčių gali atidėti savo investicijų planus, o rangos konkursus pristabdo nepagrįsti skundai teismams.

Uostas – ne tik direkcija

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus džiaugiasi, kad 5 mėnesių uosto veiklos rezultatai, apyvartos padidėjimas 7,3 proc. – iki 16,6 mln. tonų, arba daugiau nei milijonu tonų, liudija apie pakilimo etapo tvarumą. Pasak jo, Klaipėdos uostas dabar yra rytinės Baltijos pakrantės lokomotyvas, vienas geriausiai dirbančių Baltijos regione. Tikimasi, kad cheminių ir mineralinių trąšų eksporto mažėjimas, nulemtas kas 4–5 metus trąšų rinkose pasireikšiančiais realizacijos sutrikimais, iki žiemos taip pat liausis. Šios krovinių dalies netektį sėkmingai kompensuoja naftos produktų eksportas, konteinerių ir ro-ro krovinių tonažas. „Jei tendencijos nesikeis, šiemet Klaipėdos uoste gali būti pasiekta 40 mln. tonų apyvarta“, – teigia A. Vaitkus.

KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis nurodo, kad 5 mėnesių pajamų planas viršytas 6 proc., surinkta 2 mln. tonų daugiau nei tuo pačių laiku pernai – 20,5 mln. eurų. Pagal pirmojo ketvirčio finansinę ataskaitą, pajamų kartu su žemės nuoma, gauta 12 proc. daugiau negu pernai. „Kadangi pernai antras pusmetis buvo geresnis nei pirmasis, finansinio prieaugio skaičiai gali mažėti, tačiau akivaizdu, kad pajamas padidino investicijos. Direkcija yra viena pelningiausių valstybės įmonių Lietuvoje“, – pabrėžė M. Armonaitis.

Pertvarkys Malkų įlanką

Didžiausios dvejų trejų metų KVJUD investicijos – 150–180 mln. eurų – numatytos į pietinę uosto dalį, Malkų įlanką, kurią supa 5 įmonių krantinės. Rekonstravus infrastruktūrą ir išgilinus akvatoriją nuo 10 metrų iki 14,5 metro, visoms joms bus sudaryta galimybė priimti „Panamax“ laivus, padidinti šios uosto dalies apyvartą nuo dabartinių 5 mln. tonų iki 15 mln. tonų, pakelti konkurencingumą. Krovos plotą numatoma išplėsti maždaug 20 ha vien dabartinės Vakarų laivų gamyklos (VLG) teritorijoje, investicijos nebuvo jos pasiekė daugybę metų.

Birželio pradžioje VLG iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“ įsigijo plaukiojantį doką, kuris bus atgabentas 2018 metais ir kurį klaipėdiečiai naudos remontuoti „Panamax“ laivus. Iki šiol įmonė to daryti negalėjo dėl navigacinių sąlygų – mažo įplaukos gylio ir vietos tokiems laivams apsukti trūkumo. Šio doko ilgis siekia 235 metrus, o plotis – 45 metrus. Tai bus didžiausias dokas Baltijos šalyse. VLG atvers duris į naujas rinkas, galės montuoti ne tik maksimalių parametrų prekybinius laivus, bet remontuoti ledlaužius, žvejybinius laivus, naftos platformų laivus ir kitokius.

Pasak KVJUD vadovų, ši įmonė svarbi Klaipėdai socialiniu požiūriu, uoste ji yra didžiausias darbdavys, turintis platų tiekėjų ir partnerių tinklą. Įmonei teko spręsti, ar mažinti veiklos apsukas, ar plėstis, o dabar investicijos į krantines ir gylio parametrus atvers verslo perspektyvą, padės išsaugoti ūkio šaką. KVJUD rizika dėl investicijų tikslingumo esą nėra didelė, nes kompanijos paprastai investuoja dvigubai daugiau ir jų atsakomybė, naudojant bankų paskolas, gerokai didesnė. VLG per kelis etapus numato investuoti maždaug 100 mln. eurų, artimiausiu metu – 40 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"