TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas laikysis pasiektos aukštumos

2015 01 31 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Ekspertams kas mėnesį prognozuojant vis nuosaikesnį Lietuvos ekonomikos augimą, nei skaičiuota anksčiau, šalies jūrų prekybos kelyje krovinių mažėjimo tikimasi išvengti. Kaimynai latviai nusiteikę prasčiau.

Dėl tragiškų įvykių Ukrainoje ir Europos Sąjungos sankcijų Rusijai Latvijos transporto sistemai gresia didžiuliai nuostoliai. Apie tai nacionalinės televizijos eteryje prabilęs šios šalies susisiekimo ministras Anris Matis sakė, kad iki šiol tranzito nuosmukis nebuvo kritiškas, kol kas nukentėję tik Ventspilio uostas ir šiek tiek – Latvijos geležinkeliai. Bet jei sankcijos sugriežtėtų arba užsitęstų jau ir dabar taikomos, transporto ūkis imtų griūti.

2014 metais Rusijos ir Latvijos prekybos mastas, palyginti su 2013 metais, didėjo penktadaliu. Tačiau transportininkų nuogąstavimai paremti mažėjančiais Rusijos krovinių tranzito srautais. Anksčiau didžiausiu Klaipėdos konkurentu laikyto Ventspilio uosto direkcija įstaigos svetainėje skelbia, kad čia tranzitiniai kroviniai sudaro 90 proc. viso kiekio – tai didžiausia dalis tarp Baltijos šalių uostų. Šio uosto vadovas Imantas Sarmulis nurodo, kad dėl tokios grėsmingos situacijos kreiptasi į Latvijos vyriausybę. Ir tarsi apgailestaudamas pažymi, kad kaimynai atsidūrė geresnėje padėtyje, nes mažiau priklausomi nuo rusiškų krovinių – Talinas pusę uosto pajamų uždirba iš Suomijos linijų keleivių, kurių srautas istoriškai sudaro 9 mln. per metus, o Klaipėda remiasi į Lietuvos prekybą. Tuo pat metu Rygos uosto direkcija metiniame pranešime reiškia optimizmą ir toliau ketina tarp Baltijos uostų pirmauti, nors nurodo, kad dėl sankcijų įtakos šiemet krovinių didėjimo neplanuoja.

Vieni – aukštyn, kiti - žemyn

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) parengta 2014 metų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų apžvalga atskleidžia, kad bendra krovinių apyvarta padidėjo 3,6 proc., arba 12,6 mln. t, iki 368,1 mln. tonų.

Didžiausiu prieaugiu ir didžiausiu nuosmukiu, palyginti su 2013 metais, pasižymi Rusijos uostai. Krovinių padaugėjo Ust Lugoje - 13 mln. t (+20,8 proc.), Sankt Peterburge – 3,2 mln. t, Vysocke – 1,6 mln. t (+7,9 proc.), Kaliningrade – 220 tūkst. t (+1,9 proc.), Vyborge – 145 tūkst. t (9,9 proc.); tačiau mažėjo naftos Primorske - 10 mln. t (-15,9 proc.). Tad 6 Rusijos uostų bendras apyvartos didėjimas buvo tik 8 mln. tonų. Pasiektas 223,5 mln. t rezultatas sudarė beveik 61 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių apyvartos.

Latvijos uostų padėtis itin skirtinga. Įspūdinga Rygos dinamika – čia krovinių padaugėjo 5,6 mln. t (+15,8 proc.) – iki 41 mln. tonų. Tai visų laikų Rygos rekordas. Gausiausias krovinys - anglys, jų krauta 14,9 mln. t (+6,4 proc.), taip pat net 45 proc. daugėjo naftos produktų – jų pilta 10,2 mln. tonų. Tai esą nulėmė investicijos į uosto gilinimą (priima tanklaivius iki 14,7 m gramzdos), naftos produktų talpyklas, kitą infrastruktūrą – naftos bendrovės pritraukė naujų klientų. Daugiausia - iš Rusijos.

Tačiau Ventspilio terminalams sekėsi kur kas prasčiau. Šio uosto apyvarta smuktelėjo 2,5 mln. t (-8,9 proc.) – iki 26,2 mln. t, labiausiai dėl mažesnio naftos produktų ir anglių kiekio.

Dauguma lietuvių, ko gero, neprisimena, kad Ventspilio naftos terminalų apyvarta anksčiau sudarydavo 50-60 mln. t ir klestintis miestas buvo vadinamas atskira respublika.

Liepoja apyvartą kilstelėjo grūdais, kurie sudarė pusę 5,3 mln. t (+9,5 proc.) uosto apyvartos. Dėl gero derliaus nemažai jų gabenama iš Lietuvos. Trijų pagrindinių Latvijos uostų balansas teigiamas. Iš viso krauta 73,3 mln. t – 3,5 mln. t daugiau nei 2013 metais.

Talinas išlaikė stabilią apyvartą – 28,3 mln. t (+0,3 proc.), iš jų naftos produktų pilta 18,8 mln. t, beveik tiek pat, kiek pernai.

Klaipėda – pagal prognozes

Klaipėdos uosto krovos apyvarta 2014 metais padidėjo 9 proc. – iš viso krauta 36,41 mln. t, arba 3 mln. t daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Panašiai tiek ir buvo planuota. Tačiau Baltijos uostų sąraše atskira pozicija išskirto Būtingės terminalo rodikliai kur kas prastesni – naftos pilta 7,3 mln. t (-18,2 proc.) - 1,6 mln. t mažiau nei 2013 metais. Tai Lietuvos jūrinės prekybos prieaugį smukdo iki 1,4 mln. tonų.

Klaipėdos uosto apyvartą kilstelėjo trąšos, kurių pilta beveik 12 mln. t (+39 proc.), kroviniai konteineriuose – 5,6 mln. t (+23 proc.) ir žemės ūkio produktai – 3,5 mln. t (+12,7 proc.).

Nors pernai mažėjęs ro-ro ir naftos krovinių srautas optimizmo neteikia, 2015 metais Klaipėdos uoste prognozuojamas pernykštis krovos lygis – 36,4 mln. tonų.

Pasak KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, praėjusieji metai buvo antri pagal apyvartos dydį, tačiau pagal pajamas – rekordiniai, nes gauta 50 mln. eurų (+8 proc.) Šiemet planuojamos 1,5 mln. eurų didesnės pajamos iš žemės nuomos. Nors įkainiai nekinta, tačiau dėl infrastruktūros tobulinimo plečiasi krovos darbams naudojama teritorija ir krantinių kokybė, lemianti nuomos kainos dydžius.

Klaipėdos uoste rusiški kroviniai sudaro vos 7 proc., Baltarusijos – apie trečdalį, Lietuvos užsienio prekyba užima didžiausią dalį. Dėl tokios geografinės krovinių struktūros Klaipėdos uostas, pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, šiemet planuoja nulinį prieaugį.

„Mūsų uosto apyvarta stovi ant penkių kojų: tai trąšos, grūdai, naftos produktai, ro-ro kroviniai ir konteineriai. Matome grupių, kurias gali paveikti nepalanki verslo situacija, tačiau turime ir tų krovinių, kurių srautai gali didėti dėl įvairesnės paslaugų pasiūlos pagerinus infrastruktūrą. Nauji gyliai ir nauji terminalai – teigiami veiksniai, o stabdyti srautą gali trąšų paklausos rinkose mažėjimas, nors mūsų partneriai baltarusiai apie tai neužsimena ir planuoja eksportą didesniais kiekiais. Nepalanki Baltijos jūros laivybai ekologinė Sieros direktyva ir, be abejo, Rusijos ir Ukrainos konfliktas“, - sakė A. Drungilas. Jo teigimu, kiti kroviniai, kurių gabenama mažais kiekiais, Klaipėdos uosto apyvartai įtakos neturėtų daryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"