TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas - ne guminis

2011 04 21 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ekspertai skaičiuoja, kad pagal 8 proc. metinės krovos didėjimo vidurkį Klaipėdos uosto apyvarta per 10-12 metų gali padvigubėti. Ar iki tol Lietuva pastatys naują uostą jūroje, apsispręsti reikia jau šiandien.

Klaipėdos miesto meru tapus Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) nariui Vytautui Grubliauskui, visi trys svarbiausi postai, kurių įtaka dėliojant jūrinės perspektyvos mozaiką yra didžiausia - uostamiesčio mero, susisiekimo ministro ir uosto direkcijos vadovo - atsidūrė vienos partijos rankose.

Rinkimuose į savivaldybės tarybą dalyvavę ir už liberalus balsavę klaipėdiečiai, kaistant diskusijoms dėl dujų terminalo ar naujo uosto poreikio, neabejotinai primins LLS Klaipėdos skyriaus programos nuostatą: "Sprendimus dėl pavojingų objektų statybos ar plėtros priimsime tik atlikę išsamias galimybių ir rizikos studijas bei turėdami daugumos klaipėdiečių pritarimą."

Žinant anksčiau liberalų kolegialiai išsakytas mintis prieš naują uostą jūroje ir naftos - chemijos terminalus bei prisiminus 2009 metų rudenį susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pasakymą, kad "ateityje giliavandenis uostas neišvengiamai bus, bet nebūtinai Klaipėdoje.??????? Giliavandenio uosto steigimas Klaipėdoje nesuderinamas su Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojų poreikiais, todėl reikia ieškoti kitos vietos", - netrukus galima prognozuoti įdomią situaciją. Klaipėdiečiai juokauja, kad liberalai "prisišnekėjo", atsidūrė tarp kūjo ir priekalo, nes ant jų galvų kris didžiausias atsakomybės už uosto pramonės ateitį svoris, o rinkėjai spirgins padus reikalaudami laikytis žodžio.

Kada brisim į jūrą?

Vos tik išrinktam meru V.Grubliauskui buvo užduotas bene sunkiausias partinis klausimas - apie Klaipėdos jūrinę viziją. "Mano manymu, šiandien dar per anksti statyti išorinį giliavandenį uostą, nes nevisiškai panaudota esama infrastruktūra. Tačiau tai nereiškia, kad turime laukti, kol uostas uždus nuo krovos arba kroviniai išplauks kitų uostų link. Turime būti ir budrūs, ir lankstūs, ir ne tik savo miesto, bet ir visos valstybės patriotai. Kadangi čia gyventi reikia mums, suprantama, savo interesus turime ginti ir juos deramai argumentuoti", - Seime išugdytus politinės diplomatijos įgūdžius vietos žiniasklaidai pademonstravo miesto vadovas.

Toks aptakus atsakymas turėtų būti suprantamas, atsižvelgiant į situaciją - Uosto plėtojimo tarybos posėdyje gegužės pradžioje, kuriame naujasis meras dalyvaus pirmą kartą, bus pristatoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) užsakytos studijos apie uosto perspektyvą iki 2025-2030 metų tarpinė ataskaita. Iš jo galbūt bus laukiama savivaldybės požiūrio į uosto perspektyvą.

Už dalinai Europos Sąjungos finansuojamą ekspertų darbą KVJUD turės sumokėti pusę iš 2,9 mln. litų sutarties kainos konkursą laimėjusiam konsorciumui, kurį sudaro kompanijos "Inros Lackner AG", "Ernst &Young Baltic", "Sia Estonian, Latvian & Lithuanian Environment".

Prieš dešimtmetį Vyriausybės pakviestų Japonijos tarptautinės planavimo agentūros (JICA) specialistų išvados, pateiktos 2002 metais, Lietuvai nieko nekainavo, tik sukėlė audringą klaipėdiečių reakciją dėl Melnragės gyvenvietės likimo. Tačiau tiek anuomet japonai, tiek dabar vokiečiai, peržvelgę uosto augimo tempus, priėjo prie išvados, kad Klaipėdos uostas išsems galimybes. Skirtumas tik tas, kad pirmieji ekspertai laivybos apsunkinimą ir pralaidumo stabdžius įžvelgė maždaug 2015 metais, kai uostas kraus 30 mln. tonų, antrieji - dešimtmečiu vėliau, kai uostas pasieks 64 mln. tonų apyvartą.

Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos ketinimus pietinėje uosto dalyje statyti suskystintų dujų terminalą, kuris apribotų pietinės dalies plėtrą ir atimtų prieaugio rezervą, išorinį uostą vokiečiai rekomenduoja statyti daug anksčiau ir siūlo numatyti konkrečią planavimo darbų pradžią.

Į pietus ar į šiaurę?

KVJUD Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas įsitikinęs, kad išorinio uosto anksčiau ar vėliau prireiks.

"Japonų atlikta studija akcentavo, kad Klaipėdos uosto laivybos kanalas neleis priimti daugiau kaip 37 mln. tonų krovinių per metus. Japonai neįvertino galimybės gilinti ir plėsti vidinį laivybos kanalą. Šitie konsultantai tvirtina, kad galima tai daryti. Japonai pietinio uosto plėtrą vertino kaip netinkamą alternatyvą todėl, kad net išplėtus uostą į pietus, jų manymu, nebūtų išspręsta gylio problema. Klaipėdos uosto gylis - tik 14,5 metro, o prognozuojamai laivybai reikės 17 metrų gylio. O vokiečiai mano, kad tokio gylio neprireiks iki 2025-2030 metų. Tiems kroviniams, kuriems reikės papildomų krantinių, ro-ro ir konteinerių terminalų, gabenti jūra nereikalingi dideli laivai su didelėmis grimzlėmis", - aiškino studijų skirtumus A.Drungilas.

Pasak jo, pasiūlyta alternatyva plėtoti uostą į pietus, laikinai nestatant uosto ties Melnrage, yra labai racionali, nes tada būtų paplatintas ir pagilintas kanalas visame uoste. Tai būtų naudinga visoms Klaipėdos uosto kompanijoms. Statant išorinį uostą naudos daugiausia gautų tos kompanijos, kurios dirbtų naujuose terminaluose.

Iki metų pabaigos kitose konsultantų ataskaitose bus pateikiami alternatyvių variantų finansiniai ir ekonominiai vertinimai, tačiau jau dabar aiškėja, kad pietinės uosto dalies plėtojimo alternatyva uosto vadovybei priimtinesnė. "Žinoma, tai bus galima daryti, jeigu ten neatsiras suskystintų dujų terminalas. Bet jeigu suskystintų dujų terminalas bus statomas Kiaulės Nugaroje, kanalo gilinti ir platinti nebereikėtų. Tada turėsime rinktis kitą alternatyvą - išorinį uostą", - pažymėjo A.Drungilas.

Jį statyti minėto konsorciumo konsultantai siūlo ties Melnrage. Tačiau tai nebūtų jūroje supilta sala, kaip siūlė japonai, o į jūrą išilgai šiaurinio molo nukreiptas stačiakampis. Tokiu atveju pietinio molo konfigūracija netiktų, jį tektų perstatyti.

Ieškos privačių partnerių

Šią savaitę Susisiekimo ministerija (SM) pranešė, kad išorinį uostą Lietuva planuoja statyti vadovaudamasi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu - už privačias lėšas. Uostą valdysiantis operatorius padėtų pritraukti naujų krovinių srautą.

Būsimo uosto koncepciją susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas šią savaitę Pekine pristatys Kinijos transporto ministerijos ir verslo atstovams. Šios šalies įmonės vertinamos kaip vienos potencialių investuotojų.

Kadangi Lietuva negali pakankamai skirti naujo uosto statybai reikalingų lėšų, SM ieškos koncesininko, kuris finansuotų uosto statybą ir taptų jo operatoriumi. Pasibaigus koncesijos sutarčiai uosto infrastruktūra būtų perduota valstybei.

Renkantis investuotoją bus reikalaujama, kad jis pritrauktų į Lietuvą naujus krovinių srautus.

"Naujasis uostas galėtų priimti didžiausios - 17 metrų - grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje. Dabar maksimalus Klaipėdos uosto gylis siekia 13-14,5 metro, ir jo plėtros galimybės yra ribotos", - teigė susisiekimo ministras E.Masiulis.

Naujojo uosto plėtros galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas kitų metų pavasarį. Tada turėtų būti atsakyta į klausimą, kuri Lietuvos pajūrio vieta geriausiai tiktų naujo giliavandenio uosto statybai.

"Galimybes pastatyti naują uostą vertiname kaip labai realias. Jis būtų šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros pakrantės uostas. Išorinis uostas laivams būtų lengviau pasiekiamas, palyginti su dabar esančiais sausumos uostais. Esame patogioje vietoje, turime gerą geležinkelių ir kelių tinklą, jungtis su Rusija, Baltarusija ir kitomis NVS šalimis", - Lietuvos pranašumus vardijo E.Masiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"