TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas nedaug nusileido Rygai

2015 07 10 6:00
Klaipėdos uoste nekraunamos rusiškos anglys, o Rygoje pernai jų krauta 15 mln. tonų, šiemet per 6 mėnesius – 7,5 mln. tonų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Dar tebetikslinami pirmojo pusmečio Klaipėdos uosto krovos duomenys rodo, kad ekonominiai svyravimai neįveikė apyvartos stabilumo ir kol kas prognozės pildosi.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uoste krauta beveik 19 mln. tonų krovinių, tai 6 proc., arba milijonu tonų, daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) administracijos ir rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, uostas labai gerai šuoliuoja į priekį dėl išaugusio trąšų ir naftos produktų srauto, bet perspektyvas niaukia lėtesnė vartojimo prekių apyvarta.

Pabrango mazutas

Klaipėdos uoste per 6 mėnesius perpilta 5,2 mln. tonų skystųjų krovinių (naftos produktų ir trąšų), tai 41 proc., arba 1,5 mln. tonų, daugiau nei pernai, o kitų krovinių šiek tiek sumažėjo. Ypač gerais šių krovinių rezultatais šiemet pasižymėjo birželis - uosto krova pakilo virš 3 mln. tonų kartelės. Praėjusį mėnesį uoste krauta 3,29 mln. tonų krovinių.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ duomenimis, šiemet birželio mėnesį terminale perpilta beveik 57 proc. daugiau krovinių nei pernai - 634 tūkst. tonų šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų. Per pusmetį krovinių padaugėjo trečdaliu - iki 3,3 mln. tonų. Bendrovės vadovas Mantas Bartuška teigia, kad tokį tempą lėmė padidėjęs pagrindinių bendrovės klientų „ Orlen Lietuva“, „Litasco S.A.“, „Belaruskaja neftenaja kompanija“ eksporto bei tranzito mastas.

„Šiemet naftos produktų rinkos tendencijos yra palankios perdirbimo gamykloms, kartu ir visai logistikos grandinei. Tai lėmė keli pagrindiniai veiksniai: pasaulio ekonomikos atsigavimas, kylanti naftos paklausa bei mažėjančios naftos kainos. Paklausos augimas buvo itin spartus JAV, kur vartotojai yra tiesiogiai veikiami doleriais išreikštų naftos kainų smukimo“, - pokyčių priežastį nurodo M. Bartuška.

Pernai naftininkams KVJUD priekaištavo dėl retai matomų tanklaivių prie krantinių, nestigo nerimo dėl lenkų valdomos Mažeikių naftos gamyklos perspektyvų. Dabar terminalų apkrovimu neabejojama. Pasak A. Drungilo, situacijų, kai mazuto kaina rinkoje mažesnė už žaliavos kainą, kaip nutiko pernai, retai pasitaiko, todėl manoma, kad panaši padėtis greitai nepasikartos. „Kainos susireguliavo. O jeigu talpyklos liktų be Mažeikių gamyklos produkcijos, jas greitai pripildytų kiti naftos produktų siuntėjai“, - teigia A. Drungilas.

Ryga pirmauja

Klaipėdos uostas nuolat lenktyniauja su Ryga, vienu metu pagal apyvartą buvo jį net aplenkęs. Pernai išryškėjo Rygos pranašumas, bet šiemet po 6 mėnesių atotrūkis jau mažesnis – Ryga lenkia Klaipėdą vos 1,7 mln. tonų. Per pirmąjį pusmetį pagrindiniame Latvijos uoste šiemet krauta 20,6 mln. tonų krovinių – 2,3 proc. daugiau nei pernai.

Kaip pažymi A. Drungilas, prieaugio tempas lėtesnis nei Klaipėdoje todėl, kad Rygos dinamikos kreivė aukštai į viršų šovė pernai. 2014 metais Rygoje krovinių padaugėjo beveik 16 proc. – iki 41 mln. tonų. Tuo pat metu Klaipėdos uosto apyvarta kilo 9 proc. – iki 36,4 mln. tonų

Pagrindinis šių uostų skirtumas tas, kad Klaipėdoje nekraunamos rusiškos anglys. Rygoje pernai jų krauta 15 mln. tonų, šiemet per 6 mėnesius – 7,5 mln. tonų. Dėl kitų krovinių, įskaitant ir naftos produktus, kurių Rygoje šiemet į laivus perpilta 6 proc. daugiau nei pernai – 5,7 mln. tonų, abu uostai konkuruoja. Tačiau, kaip ir Klaipėdoje, kitų krovinių Rygoje mažėjo: metalo laužo ir rūdos – po 40 proc., konteinerių – 3 procentais. Dėl uždarytos keltų linijos į Švediją keltų keleivių srautas krito 40 proc., dėl retesnių kruizinių laivų įplaukimų jūrinių turistų sumažėjo dešimtadaliu.

Talinas švenčia

Talino uostas pusmečio tonažo rezultatų dar nėra paskelbęs, bet jie turėtų būti gerokai prastesni nei Rygos ir Klaipėdos, nes ir pats uostas šiemet krovinių prieaugio neprognozavo. 2015 metų planas – išlaikyti pernykštį lygį, kai krauta 27,8 mln. tonų krovinių. Tačiau pagrindo švęsti Talinas turi daugiau nei kiti Baltijos uostai. Liepos 7 dieną čia minėtas Talino-Helsinkio keltų linijos 50-metis. Pernai šiuo maršrutu kompanijų „Tallink“, „Viking Line“, „Eckero Line“ keltais ir „Linda Line“ katamaranais keliavo 8,17 mln. žmonių, piko metu, kai tvarkaraščiai sutankinami iki 18 reisų per dieną, kasdien po 20 tūkstančių. Šiemet tikimasi dar daugiau. Kartu su 15 metų atšventusios Švedijos linijos turistais prognozuojamas 9 mln. keleivių srautas.

Talino uosto šventiniame pranešime nurodoma, kad šis estų langas į Europą, o tokio sovietmečiu neturėjo lietuviai ir latviai, atsivėrė dėl tuomečio politinio atšilimo. Suomijos prezidentas Urcho Kekonenas apie laivybos liniją prakalbo interviu Estijos televizijai 1964 metais, o netrukus kreipėsi su prašymu į SSRS vadovus Anastasą Mikojaną ir Leonidą Brežnevą. 1965 metų liepos 7-osios rytą naujas modernus laivas „Vanemuine“ išplaukė iš Talino į Helsinkį ir kitą dieną grįžo su 100 keleivių, daugiausia - Suomijos politinių veikėjų. Reguliarus maršrutas atidarytas nuo rugsėjo, kai suomiai linijai skyrė laivą „Vellamo“. Įvykiui pažymėti abiejuose uostuose atidengtos memorialinės lentos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"