TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas - šalies ūkio veidrodis

2012 12 27 6:00
LŽ archyvo nuotraukos/Pernai uoste pasiektas krovos rekordas - 36,6 mln. tonų, šiemet nuo šios aukštumos atsiliekama nedaug - prognozuojama daugiau kaip 35 mln. tonų apyvarta.

Suderinti valstybės ir privačių kompanijų siekiai Klaipėdos uoste kuria visuomenei naudingą ekonominį rezultatą - krovinių gausa ir įvairovė jam paklojo tvirtus konkurencingumo pamatus Baltijos rinkoje.

Klaipėdos uostas pastaraisiais metais atsiskleidė kaip tvirtas tiltas tarp Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Azijos regiono šalių ir Europos Sąjungos (ES) bei kitų rinkų, turintis šimtus milijonų prekių vartotojų. Iš Baltijos šalių uostų jis yra arčiausiai Vakarų ir Šiaurės Europos bei Pietų Skandinavijos uostų. Politinį patikimumą demonstruoja pradėti gabenti NATO kroviniai iš Afganistano.

Neužšąlantis Klaipėdos uostas per metus sulaukia per 7 tūkst. laivų, jungiančių mūsų šalį prekybos ryšiais su 65 pasaulio šalimis. Pernai pasiektas krovos rekordas - 36,6 mln. tonų, šiemet nuo šios aukštumos atsiliekama nedaug - prognozuojama daugiau kaip 35 mln. tonų apyvarta.

Ekonomistai skaičiuoja, kad uosto veikla tiesiogiai sukuria 4,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tačiau nauda šalies įvaizdžiui ir Klaipėdos miesto socialinei raidai vargu ar galėtų būti  išreikšta vien skaičiais.

Labiau matoma, kai uosto pinigais tvarkomas miestas: kasmet daugiau nei 7 proc. iš veiklos uždirbtų lėšų skiriama gatvėms tiesti ar rekonstruoti, rekreacinėms ir poilsio zonoms įrengti, paplūdimiams papildyti smėliu. Tačiau yra ir mažiau regima socialinio poveikio  pusė, kurios ekonominė raiška ne tokia akivaizdi. Tai uosto užsakyti Lietuvos mokslo įstaigų tiriamieji darbai, teikiantys jų darbuotojams  tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir stiprinantys gamybos ryšį su mokslu, kasmet organizuojamos pažintinės ekskursijos visuomenei, skatinančios susidomėjimą jūrų pramone, parama Jūros šventei ir kitiems kultūriniams renginiams, atspindintiems uostamiesčio jūrinę dvasią.

Visi ekspertai pastebi ir pažymi, kad Klaipėdos uostas yra regiono verslo akumuliatorius, antras po Vilniaus šalies ekonominės veiklos  centras. O apie įstaigų reitingus paklausti uostamiesčio gyventojai  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) neabejotinai iškeltų į aukščiausią poziciją.

Daugėja darbo vietų

Su uosto veikla susijusiose įmonėse dirba daugiau nei 23 tūkst. žmonių, visas su jūrinėmis paslaugomis susijęs ūkio segmentas papildomai sukuria apie 185 tūkst. darbo vietų. Nors pastarasis gyventojų surašymas atskleidė, kad mieste žmonių sumažėjo, tačiau apylinkėse išdygę nauji privačių namų kvartalai padidino Klaipėdos rajono naujakurių skaičių. Uoste ir transporto įmonėse galima rasti dirbančių net atokių Žemaitijos kampelių gyventojų.

Čia veikia 15 stambių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Dar per 800 įvairių bendrovių vykdo su Klaipėdos uostu susijusią veiklą.

Darbo vietų kiekis grįžo į ikikrizinį lygį, ir tai atskleidžia Klaipėdos mokesčių inspekcijos duomenys. Pagal mokesčių surinkimą jau pernai transporto ir saugojimo veikla uostamiestyje pakilo į antrąją poziciją po produkcijos gamybos, prekybą nustumdama į trečiąją vietą. Tikėtina, kad šioje pozicijoje šiemet ir išliks. 2011 metais jų veikla apėmė 4,3 mlrd. litų, šios įmonės sumokėjo beveik pusę visų Klaipėdos mokesčių. Šiemet sausio 1 dieną dirbančių ir mokesčius mokančių fizinių asmenų buvo 5510 daugiau nei prieš metus - iš viso 46144 asmenys.

Pagal "Sodros" Klaipėdos skyriaus informaciją, pernai draudėjų padaugėjo 6,2 proc., arba 1172 ūkio subjektais, šiemet per 9 mėnesius - 4,9 proc., arba 1400 ūkio subjektų, ir dabar jų Klaipėdoje yra daugiau kaip 25 tūkstančiai. Nedarbas spalį nesiekė 9 proc., bedarbių tarp jaunimo - mažiau nei 6 procentai.

Tokia statistika geriausiai iliustruoja teiginį, kad Klaipėdai uostas - miesto jėgos ir ekonominio stabilumo šaltinis.

Neužšąlantis Klaipėdos uostas per metus sulaukia per 7 tūkst. laivų, jungiančių mūsų šalį prekybos ryšiais su 65 pasaulio šalimis.

Investicijų srautas

Klaipėdos uostas sparčiai keičia techninius parametrus ir puoselėja dar ambicingesnius plėtros planus. Išorinės įplaukos gylis šiuo metu siekia 15 metrų, vidinio kanalo gylis yra 13-14,5 metro. Prie šiaurinės dalies išgilintų krantinių kompanijos gali priimti didžiatonažius laivus: sausakrūvius - iki 80 000 talpos (DWT), tanklaivius - iki 150 000 DWT.  

Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų (per 85 proc.) ir žemės nuomos (iki 15 proc.), sudaro daugiau nei 140 mln. litų per metus. Šios pajamos, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos, sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems autotransporto keliams ir geležinkeliams tobulinti, uosto akvatorijai gilinti, saugumo priemonėms diegti.

2009 metais valstybė investavo 64 mln., 2010 metais - 77 mln. litų. Per 2011-2013 metus planuojama iš viso panaudoti 706 mln. litų. Antra tiek kiekvienais metais paslaugoms modernizuoti skiria privačios  bendrovės. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sutelktą ir efektyvią uosto veiklą.

2012 metų uosto pagrindinių darbų dešimtukas atspindi visas tris sąveikaujančias transporto sritis: laivybą, krovą ir sausumos  transportą.

Į pirmąjį investicijų trejetą patenka uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas (74 mln. litų), keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūra (35 mln. litų), privažiuojamieji keliai pietinėje dalyje ir Kairių gatvės rekonstrukcija (24 mln. litų). Toliau rikiuojasi dar keletas krantinių įvairiose uosto dalyse, Minijos gatvės rekonstrukcijos tąsa, pradiniai suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros darbai - šis terminalas yra priskirtas valstybei svarbių ekonominių objektų kategorijai ir turi padidinti valstybės energetinį saugumą.

Šiemet pradėta gilinti Malkų įlanką, nes čia sukoncentruoti vieni pagrindinių mišraus transportavimo krovinių terminalų. Sparčiai didėjant konteinerių ir kitų krovinių rūšių srautui, siekiama priimti ir krauti didesnius laivus bei padidinti laivybos saugumą. Dėl šios priežasties šiuo metu Malkų įlankoje esamo 11,5 metro gylio nebepakanka ir šią akvatoriją numatoma pagilinti iki 13 metrų.

Su pietinės dalies veikla susijęs ir kitas pradėtas įgyvendinti projektas - aikštelė užterštam gruntui saugoti. Ji leis plėtoti tuos infrastruktūros projektus, kuriuos stabdo aplinkosaugos reikalavimas tinkamai apdoroti ir saugiai laikyti užterštą akvatorijos gruntą.

Prie svarbių 2012 metais Klaipėdos uosto direkcijos įvykių priskirtina ir kadrinė svarbiausių pareigūnų kaita - po beveik pusketvirtų metų darbo generalinio direktoriaus pareigas paliko Eugenijus Gentvilas bei ketvirtuoju Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Klaipėdos uosto kapitonu spalį paskirtas patyręs laivybos specialistas Adomas Alekna.

Numatomi darbingi metai

Pasak uosto vadovų, modernizuojant uostą 2013 metais toliau bus tobulinamas  uosto laivybos kanalas, pradėti SGD terminalo hidrotechniniai darbai, bus rekonstruojamos greitą finansinę grąžą teikiančios krantinės, tiesiami būtini privažiuojamieji keliai.

Numatoma, kad vasarą bus užbaigtas ir atidarytas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Jis bus skirtas vis didėjančiam ro-ro, ro-pax tipų laivų srautui priimti. Tokia veikla turės socialinį bei  ekonominį poveikį miestui ir valstybei, nes atsiras naujų viešbučių ir aptarnavimo srities statinių, daugės turizmo paslaugų, bus kuriamos papildomos darbo vietos. Modernus terminalas suteiks daugiau patogumų keleiviams.

Per ateinančius metus taip pat planuojama parengti galimybių studiją dėl uosto laivybos kanalo gilinimo iki 16 metrų, kuri padės įvertinti gilinimo darbų maksimalias ribas, poveikį aplinkai ir finansinę bei ekonominę investicijų grąžą. Studijos rezultatai nulems tolesnės uosto infrastruktūros plėtros strategiją.

Klaipėdos uostas yra tankaus ir sudėtingo pasaulinio transporto tinklo dalis ir veiklą organizuoja pagal tarptautinius saugumo  reikalavimus. Terminaluose, uosto teritorijoje ir akvatorijoje įgyvendinti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 bei Direktyvos 2005/65/EB reikalavimai. Klaipėdos uosto kompanijos dirba pagal ISO 9001 ir ISO 14001 standartus, o tai liudija, kad sugeba teikti aukšto lygio paslaugas.

Parengta bendradarbiaujant su KVJUD

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"