TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas Šventosios nerems

2015 11 07 6:00
Vidos Bortelienės nuotraukos

Vyriausybės žadėtų iki vasaros parengti Šventosios uosto koncesijos sąlygų šiuo metu dar nėra, bet randasi ir  naujų finansavimo pasiūlymų. Dėl naujo svarstymo etapo kyla  abejonių, kad  nuo europinių pinigų nustumtas  projektas rangovų gali nesulaukti dar ne vieną dešimtmetį. 

Dabartinė Vyriausybė ne pirmoji ir , ko gero, ne paskutinė, pasisakiusi, kad Šventosios uostą reikia atstatyti. Tačiau gali būti, kad upės žiotyse, kur turėtų būti vartai į jūrą, dar ne vienus metus žvejai rankomis tampys valtis, o vaikai seklumoj turkšis be baimės. Naujo uosto projektai braižomi nuo 1996 metų.

Jachtos ir valtys – ne transportas

Ankstesnės vyriausybės planą atstatyti Šventosios uostą siejo su europiniais pinigais transporto tinklui plėtoti, tačiau kai tam buvo gauta 144 mln. litų ir atsirado galimybė jų skirti – pagailėta dėl ilgo finansinės grąžos laikotarpio. Tie milijonai atiteko keliams. O dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), du dešimtmečius užsiimanti ir Šventosios reikalais, net vilčių nebeturi. KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus prasitarė, kad yra informuotas, jog projektui, kuriam reikėtų maždaug 58 mln. eurų, finansavimo veikiausiai nebegaus. Nes Europos Komisija pakeitė reikalavimus transporto sektoriui ir Susisiekimo ministerija skirti lėšų rekreaciniams ir žvejų uostams negali. Nepaisant to, KVJUD iškeltą dokumentų rengimo užduotį tęsia. Tačiau statybų finansinę naštą užversti ant Klaipėdos uosto pečių, A. Vaitkaus nuomone, būtų nusikaltimas.

„Direkcija šiemet užbaigė visas techninio projekto rengimo procedūras ir gavo statybos leidimą.

Tikėjomės, kad gausime europinių lėšų, bet metų viduryj atsirado ženklų, kad tai – praktiškai neįmanoma. Šiandien mes turime numatę tris galimas kryptis, kaip būtų galima pasiekti vienokį ar kitokį progresą. Iki metų pabaigos inicijuosime Šventosios uosto tarybos posėdį ir tas koncepcijas pristatysime“, – šiomis dienomis žurnalistams kalbėjo A. Vaitkus.

Vienas iš būdų sukaupti tiek daug lėšų – sutelkti 4 žinybų pajėgas: Ūkio ministerijos, kaip atsakingos už turizmą, Žemės ūkio ministerijos, finansuojančios žuvininkystės projektus, Aplinkos ministerijos, kadangi naujas molas būtų aplinkosaugos priemonė, ir Susisiekimo, besirūpinančios saugia laivyba. Nors brangiausia projekto dalis – molų statyba ir akvatorijos gilinimas, kuriems tenka 80 proc. statybų biudžeto, nebūtų keičiami, kranto infrastruktūrą įmanoma suspausti, kad išlaidos neviršytų 43 mln. eurų.

Kartą jau gilintas

Šių metų pavasarį Vyriausybei pritarus Šventosios uosto atstatymui, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šį nutarimą komentavo sakydamas, kad projektas turėtų būti įgyvendintas koncesijos būdu. Sąlygas žadėta parengti iki vasaros, nors ir abejota, ar taip greiti tokį sudėtingą darbą pavyks nuveikti.

Uosto parengiamiesiems darbams išleista 2,6 mln. eurų. Šventosios uosto projektą .KVJUD užsakymu pernai lapkritį baigė rengti kompanija „Sweco Lietuva“. Jį pristatant A. Vaitkus tikėjosi, pradėjusi darbus 2015-aisiais, KVJUD per kelis metus įrengtų puikų mažųjų laivų ir jachtų uostą , o Šventosios miestelį išbudintų iš gilaus sąstingio.

Atsižvelgiant į plano sprendinius, šių metų pradžioje Vyriausybė pritarė uosto teritorijos išplėtimui. Nacionalinė žemės tarnyba uostui perleido du žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir uosto šiaurinio molo žemyninę dalį

„Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė apie šio uosto gaivinimo nesėkmes 2011–2012 metais, kai jūra nuplovė 4 mln. litų. Pastačius naujas krantines vidinėje akvatorijoje, kanalą gilino ir valė net du rangovai. Pirmasis, latvių bendrovė BGS, metė bergždžią darbą net atsisakydama dalies pinigų, o palangiškių įmonė „Alvetos karjerai“ liko kalta dėl vėlavimų ir dėl nutrauktos sutarties dar labiau finansiškai nukentėjo. Bylinėjimasis galutinai baigtas tik šiemet, KVJUD priteisiant iš rangovo 72 tūkst. eurų netesybų mokesčio. .

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"