TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas tampa švaresnis

2014 10 15 6:00
Išvalius dugną ir iki 16 metrų pagilinus doko duobę šis jau priėmė remontuoti pirmąjį didesnės grimzlės laivą.  Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uosto akvatorijoje sėkmingai baigta valyti viena Vakarų laivų gamyklos (VLG) doko duobių. Išvalius gruntą doke pasiektas projektinis 16 metrų gylis.

Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos didžiausiame uosto laivų remonto doke dumblas nebuvo valomas. Jis teršė aplinką, o dokas negalėjo dirbti visu pajėgumu. Dabar pirmasis 10,5 m grimzlės laivas su Kipro vėliava jau pastatytas ir yra remontuojamas, nes pagilinta duobė leidžia priimti didesnės grimzlės laivus.

Už 22 mln. litų, skirtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), iki 2015-ųjų rudens planuojama išvalyti dar 5 dokų duobes - dvi VLG, vieną UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos ir dvi UAB „Klaipėdos laivų remontas“. Iš šių bendrovių dokų duobių planuojama išsiurbti apie 200 tūkst. kub. m grunto ir nuosėdų.

Keliavo vamzdynais

Daugiausia laivų remontu ir statyba užsiimančios VLG teritorijoje esantis didžiausias dokas veikia dar nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio. Tačiau per tiek laiko dugno gruntas po juo tapo užterštas, jo negalima buvo judinti. Tai stabdė ir teritorijos plėtrą, ir gamybinio pajėgumo panaudojimą. Mat po doku susikaupė kelių metrų dumblo ir smėlio sluoksnis, todėl mažėjo įrenginio galimybės priimti didelius laivus.

Diskusijos dėl būtinybės išsiurbti ir išvalyti užterštą gruntą truko ne vienus metus. Ilgai buvo ieškoma optimalaus būdo, kaip tai padaryti. Darbus stabdė ir itin sugriežtintos užteršto grunto transportavimo bei laikymo aplinkosaugos taisyklės.

„Derybos vyko dar nuo 2003-iųjų. Išvežti išsiurbtą užterštą gruntą autotransporto priemonėmis neleido Aplinkos ministerija. Todėl teko ieškoti įvairių variantų, kol galų gale pasiekėme kompromisą. Po Smeltės pusiasaliu buvo nutiestas maždaug 1,5 km vamzdynas į užteršto grunto saugojimo aikštelę šalia tarptautinės perkėlos. Žemsiurbė po doku valė dumblą, o šis vamzdžiais keliavo į aikštelę, kur ir yra saugomas. Tad įmonė galėjo ir laivus priimti doke, ir gruntas buvo valomas“, - pasakojo KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jo teigimu, dėl užteršto grunto transportavimo slėginiais vamzdžiais iš Malkų įlankos į dumblo saugojimo aikštelę šis aplinkosaugos projektas unikalus Lietuvoje.

Saugojimo aikštelėje gruntas yra sausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Jis sumaišomas su flokuliantu - chemikalu, kuris palengvina vandens atskyrimą nuo užteršto grunto. Masė antžeminiais polietileniniais ir polimeriniais vamzdžių tinklais (bendras ilgis 1,165 km) išskirstoma į geotekstilinius konteinerius (jų iš viso numatyta 114). Užterštas gruntas konteineriuose izoliuojamas ir sausinamas, jo išvežti nereikia.

Statys pusiasalį

Šiuo metu užteršto grunto saugojimo aikštelėje yra 47 maišai dumblo, išsiurbto iš Malkų įlankos. Bendras išvalyto, technologiškai apdoroto ir sandėliuojamo užteršto grunto kiekis – beveik 60 tūkst. kub. metrų. KVJUD infrastruktūros direktoriaus Algirdas Kamarauskas teigė, jog užteršto grunto pašalinimas iš dokų duobių svarbus ne vien aplinkosaugos požiūriu, tai turi didelę reikšmę ir tolesnei uosto, ypač Malkų įlankos, plėtrai.

„Malkų įlankoje nieko negalėjome daryti, kol buvo užteršto grunto, nes bet kokie infrastruktūros gerinimo, statybų darbai akvatorijoje būtų išjudinę jį ir sukėlę ekologinę nelaimę. Dabar, kai bus išvalytos dar dvi VLG dokų duobės, įlanką galėsime pradėti tvarkyti. Gilinsime ją, rekonstruosime krantines“, - aiškino A. Kamarauskas.

Išsiurbtas ir cheminiais reagentais apdorotas užterštas gruntas turi išbūti vieną šaldymo ciklą, kitaip sakant, išgulėti per žiemą. Nusunktas vanduo, atlikus kontrolinius tyrimus, grįžta į marias, jei atitinka visus nustatytus reikalavimus, o geosintetiniai konteineriai išardomi. Sukietėjęs gruntas užpilamas 20 centimetrų smėliu ir vėliau naudojamas statybose.

„Tas gruntas liks ten pat, kur ir dabar. Mūsų planas - naudoti jį kaip statybinę medžiagą plečiant dabartinės dumblo saugojimo aikštelės teritoriją. 4,5 ha plotą norima ne tik panaudoti uosto infrastruktūrai gerinti, sandėliams statyti, bet ir sujungti jį su Kiaulės nugaros sala. Taip būtų dirbtinai suformuotas savotiškas pusiasalis“, - ateities sumanymus atskleidė A. Kamarauskas. Anot jo, dėl šių planų VLG ir KVJUD veikia kaip partnerės, nes uosto teritoriją ketinama plėsti jo piečiausioje dalyje.

„Naudojant modernią technologiją visos kenksmingos medžiagos lieka maišuose, į marias išleidžiamas tik aplinkosaugos reikalavimus atitinkantis vanduo, kurio kokybė suderinta su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Leidimas gautas tik po išsamių bandomųjų darbų. Sutvarkius užteršto grunto problemą, nebebus kliūčių sklandžiai valyti ir gilinti Malkų įlanką, o iškastą gruntą išgabenti į sąvartą jūroje“, – pasakojo pašnekovas.

Netekdavo pajamų

Dėl tiek metų nevalomo užteršto grunto didžiajame doke VLG prarasdavo daug pajamų. „Mums tekdavo atsisakyti pelningų užsakymų, nes dokas galėdavo priimti tik palyginti mažos grimzlės laivus. Per metus negaudavome 10-15 mln. litų pajamų. Užteršto grunto pašalinimas ir doko duobių projektinio gylio atkūrimas suteiks VLG veiklai naujų konkurencinių galimybių remontuoti ne tik maksimalių parametrų laivus, bet ir panaudoti naujus rinkos segmentus, remontuoti specialios paskirties laivus - ledlaužius, žvejybinius laivus, naftos platformas prižiūrinčius laivus ir kitus“, - dėstė AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Anot jo, kitų metų pirmąjį pusmetį projektą tikimasi sėkmingai užbaigti. Tai suteiktų galimybę toliau plėsti laivų remonto veiklą ir investuoti į naujus laivų dokavimo įrenginius. Taip pat numatyta turėti visiškai naują doką.

„Net pats užteršto grunto šalinimas duoda teigiamą ekonominį efektą, nes sukurta papildomų darbo vietų, įmonės gauna užsakymų. KVJUD investuoti 22 mln. litų į unikalų aplinkosaugos projektą turėtų greitai atsipirkti, jei įvertinsime tai, kad dėl ribotų doko galimybių pusę šios sumos per metus prarasdavo tik viena įmonė. Be to, išvalius dugną švaresnės tapo ir dar švaresnės bus Kuršių marios. O tai – nauda ir miestiečiams, nes dauguma jų gaudo mariose žuvis“, - kalbėjo KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"