TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas: už krovos rekordų - nerimo šešėlis

2009 01 05 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdos uostas 2008 metais iki vasaros apyvartą didino rekordišku tempu, todėl pasiekti naujų aukštumų nesutrukdė net perpus lėtesnis paskutinis metų ketvirtis, į 2009-ųjų planus nešantis mažesnio uždarbio ir taupymo nuotaikas.

Per vienuolika 2008 metų mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta tiek krovinių, kiek užpernai per visus metus - 27,6 mln. tonų (+11 proc.). Vieno mėnesio apyvarta rekordinę aukštumą buvo pasiekusi kovą (2,88 mln. tonų), žemumą - spalį (2,1 mln. tonų). Didžiausius svyravimus kėlė nuo rugpjūčio mažėjęs generalinių ir ro-ro krovinių srautas.

Uostas - inertiška struktūra, todėl dabartinė gera situacija išsiskiria iš viso krizės apimto ūkio. Tačiau ji apgaulinga, nes laikina. Uostininkai ruošiasi ekonomikos stagnacijai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, per 2008 m. sausį - lapkritį, palyginti šiuos ir praėjusius metus, padaugėjo: 1,96 mln. tonų - naftos produktų (iki 8,5 mln. tonų), 540 tūkst. tonų - konteineriais vežtų krovinių (iki 3,27 mln. tonų), 470 tūkst. tonų - biriųjų trąšų (iki 5,23 mln. tonų), 340 tūkst. tonų - žemės ūkio produktų (iki 1,45 mln. tonų). Konteinerių, skaičiuojant sąlyginiais vienetais (TEU), padaugėjo 18,5 proc. - iki 346 tūkstančių.

Smuktelėjo jūrų keltais gabenamų ro-ro krovinių apyvarta, mažiau atvyko kruizinių laivų keleivių.

Klaipėdos uosto verslininkai, be optimizmo žvelgdami į 2009 metų perspektyvą, gali raminti save tuo, kad konkurentus irgi veikia tos pačios neigiamos tendencijos. Pavyzdžiui, Estijos Talino uoste krova smuko penktadaliu - iki 26,6 mln. tonų. Daug mažiau ten krauta generalinių krovinių ir naftos produktų. Jų eksportą Rusija pristabdė dėl politinių motyvų.

Nuo Rytų tranzito priklausanti Ventspilio uosto apyvarta sumenko 8 proc. - iki 25,9 mln. tonų. Regione antras po Klaipėdos liko Rygos uostas, krovą padidinęs 14 proc. - iki 26,9 mln. tonų. Liepojos uosto krovinių apyvarta padidėjo 6 proc. - iki 3,9 mln. tonų.

Šiuo metu Latvija užima 45 proc., Lietuva - 28 proc., Estija - 27 proc. rinkos.

2007 m. Baltijos valstybių uostuose buvo perkrauta 139 mln. tonų krovinių. Per 10 praėjusių metų mėnesių gabenta beveik 2 proc. mažiau, tačiau metų pabaigoje rezultatai gali susilyginti.

Artėjant metų finišui "Lietuvos žinios" nusprendė pasidomėti jūrų transporto įmonių nuotaikomis ir pateikė jų vadovams keletą klausimų.

1. Ar 2008-ieji buvo palankūs veiklai ir kuo jie skyrėsi nuo ankstesnių metų?

2. Kokią žinią ar įvykį nurodytumėte kaip svarbiausią Jūsų verslui 2008 metais?

3. Kokių darbų nepavyko padaryti ir kas nuvylė?

4. Kas labiausiai kelia nerimą pradedant 2009-uosius?

5. Kokius uždavinius, susijusius su Jūsų darbu, 2009 metais turėtų spręsti naujasis susisiekimo ministras ir nauja Vyriausybė?

Jurgis Aušra, AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius:

1. Galime teigti, kad 2008 metai buvo palankūs ir labai sėkmingi mūsų bendrovės veiklai. Pirmą kartą pavyko pasiekti ir viršyti projektinį terminalo pajėgumą - 7,1 mln. tonų. Sausio-lapkričio mėnesiais perpylėme 7,49 mln. tonų naftos produktų ir, preliminariais skaičiavimais, gavome 108,1 mln. litų pajamų - atitinkamai 53,2 proc. ir 53,8 proc. daugiau nei per vienuolika 2007-ųjų mėnesių. Metus baigėme gerokai viršydami 2007 metų rezultatus.

2. Sudarytos ilgalaikės naftos produktų perpylimo sutartys su klientais. Jos užtikrina terminalo apkrovimą.

3. Rugsėjo mėnesį sėkmingai baigtos derybos ir pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, sudaranti sąlygas darniai ūkinei ir ekonominei kolektyvo veiklai bei verslui plėtoti.

4. Pradedant 2009-uosius nerimą kelia neaiški mokesčių sistemos padėtis. Dėl Rusijos politikos gabenti visus naftos produktus per jos pačios uostus gali mažėti šių produktų eksportas per Baltijos šalių uostus ir didėti tarpusavio konkurencija. Kadangi pasaulinės naftos kainos nuolat kinta, nežinia, kaip seksis naftos produktų perdirbimas ir jų eksportas per Klaipėdą. Neaišku, kaip keisis energetinių resursų (dujų, elektros) kainos. Nežinoma paties naftos terminalo priklausomybė - ar nepasikeis jo statusas, t. y. ar išliks terminalas kaip neprivatizuojama ir strateginė Lietuvos įmonė, kuriai ministerijai ji bus pavaldi.

5. Būtina imtis realių veiksmų, kad Klaipėdos uostas taptų konkurencingesnis. Reikėtų peržiūrėti krovinių gabenimo geležinkeliu tarifus, uosto rinkliavas, žemės nuomos mokestį (visą mokesčių sistemą). Daugiau uosto kompanijų uždirbtų pinigų turėtų likti Klaipėdos ir jos aplinkinių rajonų poreikiams tenkinti.

Eduardas Galuškinas, laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" marketingo ir strategijos direktorius:

1. Iš esmės 2008 metai buvo neblogi, džiugina konteinerių masto didėjimas (nuo 40 000 TEU 2007 metais iki planuojamų 70 000 TEU). Visu pajėgumu pradėjo veikti naujasis šaldytuvų terminalas. Klientai sako, kad jų lūkesčiai patenkinti.

2. Svarbiausias įvykis - strateginio investuoto, tarptautinio konteinerių terminalų operatoriaus "Terminal Investment Limited" (TIL), atėjimas 2008 metų rugsėjį. Kartu su naujaisiais akcininkais parengta ilgalaikė kompanijos plėtros strategija turės teigiamos įtakos uosto plėtrai ir šalies ekonomikai.

3. Didžioji dalis suplanuotų darbų sėkmingai atlikti.

4. Nerimą kelia ekonomikos lėtėjimas, finansų rinkų nestabilumas.

5. Mums svarbu krantinių gilinimas iki 14 metrų, kad būtų galima priimti "Panamax" ir "Post-Panamax" dydžio laivus-konteinervežius; naujų krantinių statyba.

Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijos asociacijos prezidentas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius:

1. 2008 metai buvo palankūs Lietuvos jūrų krovos asociacijos kompanijų veiklai. Pažymėčiau gerą asociacijos kompanijų sąveiką ir gana darnų darbą su "Lietuvos geležinkeliais", Muitinės departamentu, uosto tarnybomis. Be šios sąveikos ir tarpusavio supratimo bei palaikymo neįmanoma pasiekti gerų viso jūrinio verslo - uosto krovos, tranzito, logistikos - rezultatų.

Pernai buvo patvirtinti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys krovinių netekties normas juos transportuojant ir atliekant krovos operacijas. Dabar nustatytos aiškios atsakomybės ribos, kas ir už ką atsako. Tai nemenkas mūsų Vyriausybės rezultatas, nes kitos Baltijos valstybės panašaus dokumento neturi.

2. Svarbiausios žinios - apie krovos dinamiką. 2008 metų pradžioje stebėjome masto didėjimą, paskui - mažėjimą, kritimą. Krovos kompanijų susikaupimas, solidarumas ir sugebėjimas dirbti sudėtingomis ekonominės krizės sąlygomis verčia mažinti darbo sąnaudas, taupyti, didinti darbo intensyvumą. Kito kelio ar galimybių mes neturime.

3. Nuvylė darbų eiga Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale. Projektuotojai nesugebėjo nei kokybiškai, nei laiku parengti krantinių ir pirso projektų. Šiame objekte ne iki galo išspręsti žemės klausimai. Nuvylė atskirų verslo grupių, ypač nekilnojamojo turto bendrovių, veržimasis į Klaipėdos jūrinės industrijos teritorijas. Stebino ir Aplinkos ministerijos pozicija - ji toleravo panašią veiklą. Toks buvęs valstybės požiūris parodė tik netoliaregišką ir atsainų jūrinės pramonės vertinimą.

4. Pradedant 2009 metus labiausiai nerimą kelią ekonominė krizė. Uostas yra ta vieta, kuri iškart parodo valstybės gamybos ir eksporto rodiklius. Uostas - lyg lakmuso popierėlis, kuris neklysdamas fiksuoja esminius valstybės ekonomikos pokyčius. Nerimą kelia tai, kad gali mažėti investicijų į uosto objektus, gali sulėtėti ar būti nukelta naujų objektų eksploatacijos pradžia, o tokie reiškiniai tik sumažintų bendras Klaipėdos uosto tranzito galimybes.

5. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kartu su Susisiekimo ministerija sieks išlaikyti uosto ir jūrinio sektoriaus konkurencingumą. Kalbu apie geležinkelio ir uosto veiklos tarifus - jų negalima didinti. Reikia stiprinti tranzito ir Lietuvos eksporto galimybes, sudaryti sąlygas veikti pramonei, ne tik išsaugoti investicijų mastą, bet ir numatyti naujų projektų programą. Uoste tai būtų dujų, keleivių terminalai, produktotiekiai - jie galėtų pastebimai praplėsti uosto perspektyvas.

Manau, būtinos aktyvesnės Vyriausybės pastangos gerinant Lietuvos, kaip tranzito valstybės, įvaizdį. Esu įsitikinęs, kad naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, premjeras Andrius Kubilius tikrai spręs prioritetines problemas.

Valentinas Greičiūnas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius:

1. 2008 metai ekonominiu požiūriu buvo gana geri, nors pastaraisiais mėnesiais ir būta globalinės rinkos permainų. Mums pavyko pakartoti ankstesniais metais pasiektą rekordinį uoste krovos rezultatą - 9,6 mln. tonų. Tiek ir planavome. Tačiau pirmą kartą patyrėme ir didžiulę nelaimę - tragiška vilkiko "Barta" avarija pernai pavasarį buvo labai skaudi kolektyvui. Dėl jos kompanija turėjo ir moralinių, ir materialinių nuostolių.

2. Lapkritį pradėjo dirbti mūsų kompanijos pastatytas galingas vilkikas KLASCO I, į "Panamax" laivą buvo pakrautas rekordinis kiekis baltarusiškų trąšų - tai ne tik mums, bet ir klientams svarbios Klaipėdos uosto žinios. Jos rodo, kad transporto rinkoje esame patikimi ir konkurencingi.

3. Darbų visada planuojama daugiau, nei leidžia padaryti aplinkybės. KLASCO nuolat ką nors stato. Būna apmaudu, kai valstybinių institucijų biurokratinis vangumas ar politikų diskusijos sutrukdo pagal grafiką įgyvendinti investicinius projektus.

4. Mums, kaip ir visiems žmonėms, norėtųsi stipresnio socialinio saugumo dėl ateities, kurį pastaruoju metu išmušė iš po kojų pasaulio finansų krizės reiškiniai ir nežinomybė dėl energijos šaltinių bei kainų. Verslui sunkėja socialinių mokesčių našta, o galimybės uždirbti daugiau šiais metais neįžvelgiame - prekyba sulėtėjo. Tačiau norėtume išsaugoti ir darbo vietas, ir socialines garantijas kolektyvui.

5. Uostas - pagal tarptautines taisykles veikianti sistema. Jis vienu metu atspindi skirtingus reiškinius - užsienio valstybių ir vietos ekonomikos būklę. Šiuo metu nuosmukis visur, sunku spręsti, kiek kuriai valstybei prireiks laiko atsigauti. Susisiekimo ministrui siūlytume nedidinti uosto žemės nuomos mokesčių ir geležinkelio tarifų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"