TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uostas veržiasi gilyn

2010 07 12 0:00
Kiaulės nugaros sala yra vienas iš trylikos variantų, kur galėtų būti įrengtas naujas dujų importo terminalas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Planai pagilinti uosto laivybos kanalą iki 15 metrų gylio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtojimo taryboje penktadienį buvo sutikti su didžiuliu entuziazmu. Įgyvendinus šį projektą būtų galima krauti iki 13-13,5 metro grimzlės laivus, o vienintelis Lietuvos jūrų uostas įsitvirtintų tarp didžiausių regiono uostų.

Ateityje planuojama pagilinti visą Klaipėdos uosto laivybos kanalą, įskaitant ir Malkų įlanką, iki 14,5 metro. Šį projektą pristatęs KVJU direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis informavo, kad nuo šių metų rugsėjo ketinama patobulinti kanalą, o nuo kitų metų kovo pradėti jį gilinti ir platinti.

"Per pirmą darbų etapą planuojame paplatinti apsisukimo baseinus ties AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) bei ties laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė", truputį suapvalinti kampus ties posūkiais ir šiek tiek paplatinti esamą kanalą. Iš viso ketiname iškasti apie 450 tūkst. tonų grunto, o šiems darbams skirti 25 mln. litų. Pradėjus įgyvendinti antrąjį etapą, laivybos kanalą paplatinsime iki 150 metrų, pagilinsime iki 14,5 metro ir iškasime 2,5 mln. kubinių metrų grunto. Šiems darbams numatyta skirti 125 mln. litų, iš jų 70 mln. litų sudarys Europos Sąjungos", - sakė V.Karolis.

Birželio pabaigoje pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje buvo duotas KVJU kapitono leidimas pakrauti iki 13 metrų grimzlės laivą šiaurinėje uosto dalyje. Iki šiol maksimali leistina laivo grimzlė toje Klaipėdos uosto vietoje buvo 12,5 metro. Tik išskirtiniais atvejais ir atsižvelgus į vandens lygį uosto kapitonas leisdavo padidinti grimzlę. Du kartus leistina grimzlė buvo padidinta - iki 12,7 metro, o šiemet birželio 30 dieną KLASCO trąšų terminale sausakrūvis laivas "Lord Byron" buvo pakrautas iki 13 metrų. Laivas išgabeno 64,8 tūkst. tonų įmonės "Belaruskalij" birių trąšų. Šio laivo krovą stebėjo iš Baltarusijos atvykę trąšų gamintojai. Jie įsitikino, kad krovos procesas Klaipėdoje veikia nepriekaištingai, o iš dugno pašalinus riedulius laivų grimzlė padidėjo. Iki šiol laivų triumai nebūdavo visiškai pripildomi, todėl trūkstamo krovinio kiekio jie plaukdavo pasipildyti į Ventspilį (Latvija). Artimiausiu metu bus kraunama tik Klaipėdoje. Kitą panašios talpos laivą KLASCO ketina pakrauti jau šią savaitę.

Milžino laukiama vasarą

Paplatinus uosto kanalą Klaipėdoje bus galima priimti ir mažuosius transokeaninius konteinervežius, galinčius plukdyti apie 5000 TEU. Taip teigė laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška. Tokį, net 275 metrų ilgio konteinervežį, ši kompanija planuoja priimti jau po mėnesio. 275 metrų ilgio laivas šiaurinėje uosto dalyje jo tarnybos negąsdina - yra buvęs įvestas 274 metrų ilgio tanklaivis. Tačiau tokio ilgio laivus priimti pietinėje uosto dalyje dar nebuvo pasirengta. Praėjusiais metais "Klaipėdos Smeltėje" buvo pakrautas 259,5 metro ilgio, 32,2 metro pločio ir 13 metrų grimzlės konteinervežis "MSC Aniello". Tiesa, naujasis milžinas, kurio laukiama Klaipėdoje, bus apsukamas ties jūrų krovos kompanija "Bega" arba priešais 101-104 krantines, kuriomis naudojasi BKT, nes taip yra saugiau.

"Kai tik įplaukos kanalo tobulinimo darbas bus baigtas, tuojau pat parašysiu oficialų uosto kapitono įsakymą padidinti leistiną grimzlę uoste. O kol kas galime kalbėti apie grimzlės didinimą tik atskiriems laivams. Kai įsitikinsime, kad dideliems laivams plaukti tikrai saugu, tada 13 metrų grimzlė taps maksimalia leistina grimzle šiaurinėje uosto dalyje", - sakė uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Gruntas - krantinėms statyti

Mokslininkai nuolat primena, kad gilinant uosto akvatoriją susidariusio grunto nebūtina plukdyti išpilti į jūrą, jį galima panaudoti statant naujas krantines. Juolab kad pietinėje uosto dalyje per artimiausius pusantrų metų ketinama pastatyti naują prieplauką mažiesiems ir pramoginiams laivams. O Kiaulės nugaros sala yra viena iš trylikos vietų būsimam suskystintų dujų terminalui įrengti. Pastarąją galimybę patvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. "Kiaulės nugaros sala yra vienas galimų variantų. Tačiau labai daug priklausys nuo to, kokio pajėgumo terminalą statysime. Jei juo naudotųsi tik Lietuva, užtektų 3 mlrd. kubinių metrų per metus ir Kiaulės nugara puikiai tam tiktų. Tačiau galimybę importuoti suskystintas dujas svarsto ir Baltarusija, o jų poreikiai yra daug didesni nei mūsų", - sakė E.Masiulis.

Nors ir kyla abejonių, KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas neatmetė galimybės iškasto grunto naudoti statant mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką. "Techninis šio objekto projektas turi būti parengtas iki spalio mėnesio. Iki to laiko dar galima apsvarstyti ir iškasto grunto panaudojimo galimybę. Be to, ir tą pačią Kiaulės nugarą galėtume pritaikyti jei ne dujų importo terminalui statyti, tai įrengti čia kokį nors kitą objektą. Svarbiausia, kad nebebūtų vien tik kirų perykla", - žadėjo E.Gentvilas. Beje, Kiaulės nugaros sala yra dirbtinė. Ji buvo supilta XIX amžiuje iš grunto, susidariusio tuomet gilinant uosto akvatoriją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"