TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste didėja krova

2016 03 08 6:00
Bendrovės „Klaipėdos nafta“ kroviniai sudarė 1,6 mln. tonų naftos produktų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Rekordinį praėjusių metų apyvartos tempą Klaipėdos uostas išlaiko ir šiemet – per du mėnesius krauta 7,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, o nerimo dėl galimo prekybos atoslūgio vis mažiau.

Per Būtingės naftos terminalą šiemet importuota 23,3 proc. daugiau naftos nei pernai, o tai, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, ženklas, kad artimiausiu metu naftos produktus eksportuojantiems terminalams darbo netrūks. Optimizmą kelia ir tai, kad padaugėjo konteinerių bei generalinių krovinių. O cheminių trąšų išvežimas sulėtėjęs laikinai, dėl pardavėjus netenkinančių kainų rinkoje.

Apyvarta įsisuko

Uosto direkcijos duomenimis, sausį ir vasarį uoste perkrauta beveik 6,5 mln. tonų krovinių, 7,5 proc. daugiau nei pernai. Pagal tradiciją didžiausią šio sluoksniuoto pyrago dalį sudarė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) apyvarta – beveik 2 mln. tonų, ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ kroviniai – 1,6 mln. tonų naftos produktų.

A. Vaitkus džiaugiasi ir mažųjų bendrovių pastangomis – „Vakarų krovos“ (+35 proc.) ir Krovinių terminalo (+49 proc.) krovos rezultatais. O didžiausia sėkme vadina suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo darbą. „Atėjo „Achema“ ir užpildė terminalą, plaukia laivas po laivo kas dvi savaites“, – komentavo uosto vadovas šiemet į SGD terminalą atgabentą 86 proc. didesnį dujų kiekį. Jo manymu, naujos „Klaipėdos naftos“ krantinės ir plėtojama dujų skirstymo veikla žada gerą šio terminalo panaudojimo perspektyvą.

Sunerimę dėl lėtos kompanijos MSC konteinerių krovos ir didelių KVJUD investicijų „Klaipėdos Smeltės“ terminale grąžos, uosto vadovai neseniai lankėsi Ženevoje, kur susitiko su terminalą valdančios įmonės „Terminal Investment Limited“ (TIL) bei MSC vadovais. A. Vaitkaus teigimu, buvo išgirstas iš TIL pažadas, kad konteinerių paskirstymo centro startas įvyks gal net jau vasaros pradžioje, panašiu metu, kai KVJUD baigs statyti estakadą per geležinkelį nuo krantinių į buvusią „Progreso“ teritoriją. Bet plačiau komentuoti susitikimo esą neleidžia pokalbio konfidencialumas.

Naudos privežė vilkikai

Dėl Rusijos vilkikų antplūdžio jūrų keltų terminaluose vasario mėnesį uosto ro-ro krovinių rodikliai 29 proc. geresni nei pernai sausį-vasarį. „Buvo gera proga pademonstruoti, kaip mokame dirbti. Geopolitika sudėtinga, bet uostas susitvarkė labai gerai, o laivybos kompanija taip pat atliko visus veiksmus, kokius tik galėjo“, – įsitikinęs A. Vaitkus.

Šiuo metu pastebimas užsienio keltų laivybos kompanijų susidomėjimas Klaipėdos uostu, kuris stiprina hipotezę, jog vasarą čia gali atsirasti dar viena, nauja laivybos linija, nors anksčiau tai atrodė nerealu.

Klaipėdos linijose jau daugelį metų įsitvirtinusi danų laivybos kompanija DFDS 2014 metais sustabdė porą mėnesių egzistavusios linijos į Travemiundę veiklą, nes ši nebuvo paklausi, o tais pačiais metais atliktas Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ ir „Limarko“ eksperimentas organizuoti kelto maršrutą iš Klaipėdos į Travemiundę apsiribojo bandymu.

Kadangi uosto kompanijos su galimais naujais partneriais dar nėra pasirašiusios jokių sutarčių, A. Vaitkus sakė negalįs nurodyti nei keltų terminalo (jų uoste yra 3), nei krypties, dėl kurios deramasi, bet pažymėjo, kad yra aptarinėjami 2 Baltijos jūros uostai.

Investuoja į gylį

Svarbiu žingsniu 17 metrų įplaukos link įvardijamas ką tik atliktas olandų kompanijos „Van de Nul N.V“ darbas uosto prieigose – baigtas gilinimas iki 15,5 metro atviroje jūroje 1200 metrų ruože. Nors nei iškasto grunto kiekis (51 tūkst. kubų), nei rangos vertė (1,08 mln. eurų ) nėra įspūdingi, tačiau gilinimo darbai buvo atliekami sunkiomis oro sąlygomis. Pernai pirmą kartą uosto konkurse dalyvavusios pasaulinės tokių darbų lyderės žemkasė su užduotimi susidorojo greitai. 2018–2020 metais planuojama uosto laivybos kanalą iki upės žiočių išgilinti iki 16,5–17 metrų, o didelių kompanijų dalyvavimas hidrotechniniuose konkursuose leis pritraukti pajėgių dalyvių. Nauji gyliai užtikrins transatlantinių laivų navigacinį saugumą, o prieš juos pradedant bus sutvirtinamas Kuršių nerijos krantas iš marių pusės. Gylio parametrai modeliuojami mokslininkų, atliekami skaičiavimai, kaip suderinti ekonominius ir gamtosaugos tikslus – apie tai neseniai KVJUD vadovai kalbėjo su apsilankiusiais UNESCO atstovais.

Reikšmingi gilinimo darbai šiemet numatomi pietinėje uosto dalyje, Malkų įlankoje. „Valymo konkursas jau paskelbtas, greitai nuspausime ir krantinės apkalimo konkurso „enter“ mygtuką. Prie krantinių bus galima pasiekti projektinį gylį, baigti tai, ko neatliko ankstesni rangovai“, – žadėjo uosto vadovas. Jis užsiminė, kad pagreitį lėtina aplinkosaugos normatyvai iškasamo grunto kokybei. Todėl jam susidaręs įspūdis, kad lietuviai „nori būti šventesni už Romos popiežių“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"