TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste - globalizacijos banga

2008 09 29 0:00
V.Šileika (kairėje) tikisi kompensuoti praradimus, nes bendras konteinerių srautas Baltijos jūroje kasmet didėja apie 10 procentų. M.Gusiatinas (dešinėje) per įmonės 60 metų jubiliejų neplanavo parduoti verslo.
Nuotraukos: © "Lietuvos žinios"

Į lietuviško kapitalo masyvą Klaipėdos uoste konteinerių srautas įspraudė tarptautinio verslo pleištą - laivų krovos bendrovė "Klaipėdos Smeltė" perleista milžiniško masto konteinerių transportavimo kompanijos MSC padaliniui.

Praėjusią savaitę finansų konsultavimo įmonės "SEB Enskilda Lietuva" paskelbta žinia, kad uostamiesčio verslininko Martino Gusiatino šeima kontrolinį "Klaipėdos Smeltės" akcijų paketą perleido tarptautiniam uostų terminalų operatoriui "Terminal Investment Limited" (TIL), užbaigė ilgai trukusias verslo bendruomenės spėliones apie strateginį investuotoją.

Bet Klaipėdos visuomenę ir toliau domina nuosavybės pasikeitimo permainos, nes "Klaipėdos Smeltė" yra viena sparčiausiai besivystančių įmonių, spaudoje pagarsėjusi nesutarimais su teritorijos kaimynais. Istoriškai ši vieta geriau žinoma kaip pokariu įsteigtas Žvejybos uostas. Prieš dvejus metus buvo atšvęstas įmonės 60 metų jubiliejus.

Strateginis investuotojas.

Nei prieš sandorį, nei po jo šalys nesutiko veiksmų komentuoti. "Lietuvos žinioms" MSC Ženevos biuras (Šveicarija) atsakė, kad privati kompanija į žurnalistų klausimus neprivalo atsakinėti, o M.Gusiatinas aiškino, kad jį varžo konfidencialumo sutartis.

TIL - tai Viduržemio jūros laivybos kompanijos MSC ("Mediterranian Shipping Company"), antros pagal dydį pasaulyje konteinerių operatorės, struktūrinė dalis. MSC naujienų portale nurodoma, kad TIL ir garsi Vokietijos konteinerių krovos bendrovė "Eurogate" Bremerhafeno konteinerių terminaluose neseniai suvienijo jėgas, sukurdamos jūrinių pervežimų pasauliui efektyvesnį verslo darinį "MSC Gate". Didžioji dalis konteinerių į Klaipėdą atplukdoma būtent iš Bremerhafeno - vieno didžiausių konteinerių perkrovos į mažesnius laivus centrų Europoje.

"Klaipėdos Smeltė" - penkta pagal krovos apyvartą mūsų šalies uosto bendrovė. Jos planuose iki 2010 metų numatyta pajėgumą padidinti nuo dabartinių 2,2 mln. tonų iki 6 mln. tonų per metus. Prieš dvejus metus bendrovė atidarė antrąjį uoste konteinerių terminalą prie gilesnių krantinių negu tos, prie kurių veikia Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT). Nuo tada "Klaipėdos Smeltė" sėkmingai bendradarbiauja su MSC, kuri konteinerių srautą tarp dviejų kompanijų paskirstė. Perspektyvinis KKT pajėgumas - 450 tūkst. TEU, naujojo terminalo - 220 tūkst. sąlyginių dėžių (TEU) per metus.

Įrengti konteinerių terminalą "Klaipėdos Smeltei" kainavo per 40 mln. litų. Visos investicijos į bendrovės modernizavimą nuo 1998 metų viršija 120 mln. litų. Valstybei už uosto įmonės akcijas pirkėjai, tuomet tai buvo Vakarų Lietuvos ir finansų korporacija, sumokėjo 45 mln. litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į krantinių statybas yra investavusi per 100 mln. litų.

Kiek už "Klaipėdos Smeltės" kontrolę sumokėjo MSC, "SEB Enskilda Lietuva" neskelbia.

Permainos prognozuotos

Kol "Klaipėdos Smeltė" nekomentuoja pasikeitimų, tik iš ankstesnės įvykių raidos galima spręsti, kas galėjo paskatinti M.Gusiatiną parduoti dalį akcijų. Viena iš galimų prielaidų - terminalų statyboms paimti kreditai ir labai pamažu didėjanti krova, išskyrus konteinerius.

Pagrindinis veiklos stabdys, kaip ne kartą yra nurodęs M.Gusiatinas, - pavėluotai statomos krantinės ir privažiuojamieji geležinkeliai. Ne paskutinėje vietoje - per šešerius metus įgrisę teismai su kitomis uosto bendrovėmis. Paklaustas, ar baigti teisiniai ginčai su "Birių krovinių terminalu" (BKT) dėl bendros nuosavybės, o su "Klaipėdos šaldytuvų terminalu" - dėl krantinių naudojimo, apie pirmąją atsakė teigiamai. "Bylinėjimasis su šaldytuvų įmone vyksta ne mūsų iniciatyva, bet mes į teismus vaikštome. Tik ji visas bylas pralaimi", - dėl antrosios bylos trumpai paaiškino "Klaipėdos Smeltės" vadovas.

Verslo nesutarimai buvo virtę asmeniniais - M.Gusiatinas ir BKT bendrasavininkis Igoris Udovickis bylinėjosi dėl garbės ir orumo pažeminimo, moralinius nuostolius vertindami šimtais tūkstančių litų. Šių metų balandį teisme jie susitaikė. Tai buvo ženklas, kad bręsta turto dalybos. "Balandžio mėnesį M.Gusiatinas man pardavė BKT akcijas, todėl kam parduodama "Klaipėdos Smeltė", manęs nedomina", - tikino I.Udovickis.

Labiausiai "Klaipėdos Smeltės" pardavimas paveiks Klaipėdos konteinerių terminalą. Šios bendrovės generalinis direktorius Vaidotas Šileika neslėpė galimų neigiamų pasekmių verslui: "Prognozuoju, kad po šio sandorio MSC išeis iš mūsų terminalo ir perkels konteinerius į "Smeltę". Šiuo metu MSC srautai sudaro apie 20 proc. visos mūsų konteinerių terminalo apyvartos. Dėl nepakankamo gylio prie mūsų krantinės Nr. 143 praėjusiais metais MSC padalijo savo konteinerių srautą ir visą pilnų konteinerių eksportą nukreipė per "Smeltę", o mūsų terminale liko pilnų konteinerių importas ir tuščių eksportas. Manau, kad MSC perėjimas į "Smeltę" turėtų vykti palaipsniui, nes nemanau, kad jie būtų pajėgūs dėl techninių ir infrastruktūrinių problemų užtikrinti tokį laivų aptarnavimo lygį kaip mūsų. Reikalingos nemažos investicijos į krantines, aikštelės ir krovos techniką. Tačiau, be abejonės, tai būtų pakankamai didelis terminalo apyvartos netekimas, nors ir mes turime įvairių planų, kaip tai kompensuoti."

Pernai KKT perkrovė beveik 300 tūkst. TEU, tiek pat planuojama ir šiemet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"