TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste - keltų spūstis

2007 07 05 0:00
Jūrų keltai vasarą pilni automobilių ir keleivių.
Autorės nuotrauka

Ekspertai pripažįsta, kad Baltijos regiono keleivių ir krovinių rinka pranoko prieš penkmetį sudarytas augimo prognozes ir pirkti naujus laivus bei statyti prieplaukas būtina nedelsiant.

Klaipėdos uostą su Vokietija ir Švedija keltais jungianti laivybos kompanija "DFDS Lisco" per penkerius metus po jos privatizavimo naujovių pasiūlydavo kasmet. Šiuo metu laivininkai naujų pirkinių nežada. "DFDS Lisco" generalinis direktorius Andersas Refsgaardas yra užsiminęs apie artimiausioje ateityje laukiančią "butelio kaklelio" situaciją terminaluose ir būtinybę jūrų linijose derinti tonažą.

Taip teigdamas jis pirmiausia turėjo omenyje Klaipėdos uostą, kuriame keltų pakrovimas ir iškrovimas sukelia sunkumų dėl ankštos teritorijos ir ne visai tinkamo laivų grafiko.

Faktai

2006 metais "DFDS Lisco" keltų linijose krovinių, palyginti su 2005-aisiais, padaugėjo 20-30 proc., keleivių - 3 procentais. Karlshamno (Švedija) linijoje, 98 proc. - Kylio linijoje, 5 kartus - Zasnico (Vokietija) linijoje. Stabiliai didėja apyvarta ir pagrindinės įmonės "DFDS" jūrų linijose tarp Skandinavijos, Didžiosios Britanijos ir Baltijos šalių.

Baltijos regione plaukioja 8 iš 65 turimų "DFDS" ro-ro, ro-pax, lo-lo tipų laivų, jais plukdytų keleivių skaičius praėjusiais metais išaugo nuo 150 tūkst. iki 220 tūkst.

2006 metais per Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) jūrų perkėlos terminalą (kartu su kompanijos "Scandlines" linijos į Abendrą (Danija) kelto "Sea Corona" apyvarta) gabenta 3,5 mln. tonų krovinių ir beveik 190 tūkst. keleivių. Tai atitinkamai 24 ir 15 proc. daugiau negu 2005 metais.

Keltai artipilniai

Pasak "DFDS Lisco" keleivių rinkodaros ir bilietų pardavimų vadovo Arvydo Skuodo, Klaipėdai reikia ir naujų laivų, ir naujų keltų. Per šių metų 5 mėnesius keltų keleivių padaugėjo ketvirtadaliu, automobilių technikos - penktadaliu.

"Vasarą priartėjome prie visiško keltų užpildymo ribos, tolesnis apyvartos didėjimas įmanomas tik daugėjant keleivių ir automobilių ne sezono metu. Kai keltuose užimta 80 proc. keleivių vietų, reikia arba talpesnių keltų, arba dažnesnių reisų", - pasaulio praktiką priminė A.Skuodas.

Pasak jo, Vokietijos linijos keltais lietuvių ir užsieniečių plaukia maždaug po lygiai. Ilgai dominavusius vokiečius, "nostalgijos turistus", pamažu keičia belgai, olandai, prancūzai. Daug jų yra tikri turistai, atvykstantys automobiliniais nameliais su ratais.

Švedijos linijoje užsieniečiai sudaro tik 7 proc. keleivių, kiti - krovininių automobilių vairuotojai ir Skandinavijoje dirbantys lietuviai.

Atplaukia visi vienu metu

Jūrų perkėlos terminalo viršininkas Vaclovas Grigalauskas mano, kad "butelio kaklelio" situacijos būtų galima išvengti pailginus laivų prastovas ir kitaip išdėsčius jų atvykimo laiką.

"Perkėla apkrauta ne daugiau kaip 60 proc., naktimis nedirba. Visi laivai atplaukia dieną trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Savaitgaliais ES draudžia krovininio transporto eismą magistralėmis, todėl laivybos kompanijos atsižvelgia į krovinių vežėjų, bet ne uostininkų norus. Praėjusiais metais pavyko prastovas pailginti 2 valandomis. Jei susitartume su partneriais dėl ritmingo laivų grafiko, galėtume priimti ne 3 kaip dabar, o 6 laivus per parą", - kalbėjo V.Grigalauskas.

Pagrindinė kliūtis pagreitinti keltų krovimą buvusioje geležinkelių vagonų perkėloje - trūksta aikštelių sunkvežimiams sukaupti.

Keltais gabenami ir tradiciniai kroviniai, tokie kaip popierius ritiniais, kuriems reikalingas sandėlis. Jį KLASCO planuoja statyti jau šiemet. Imtis didesnių teritorijos pertvarkymų bendrovė neskuba dėl planuojamos naujo keleivinio ir krovininio keltų terminalo statybos, neaiškumo keltų versle.

Kliūtis - sankryžos ir gyventojai

Bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) direktorius Benediktas Petrauskas, ketinantis sugalvoti trumpą ir skambų terminalo pavadinimą, jau nebe taip drąsiai planuoja, kad šis valstybės investicijų programoje įrašytas objektas bus atidarytas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga 2009 metų birželį.

"Teoriškai iki šios datos įmanoma bent jau pastatyti jūrinę dalį ir keleivių salę bei automobilių aikštelę. Tačiau savivaldybės iškelta sąlyga, kad terminalas veiktų tik įrengus geležinkelio viaduką ir dviejų lygių Baltijos prospekto sankryžas gali atitolinti statybos pabaigą. Mat nuspręsta į terminalo įvažiavimo projektą įtraukti ir Jakų žiedo rekonstrukciją, o tai - papildoma projekto dalis. Be to, trūksta Vyriausybės nutarimo dėl rezervinių teritorijų paėmimo uosto reikmėms ir negalima parengti sklypo plano, o be jo nepateikiama projektavimo sąlygų", - nuogąstaudamas dėl statybas atitolinančių biurokratinių sunkumų kalbėjo B.Petrauskas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas įžvelgė ir kitokių terminalo statybos kliūčių. Prieigose yra keli namai, kurių 72 butuose gyvena 210 klaipėdiečių.

"Žmones turime iškeldinti per dvejus metus, kad nugriovę namus galėtume įrengti įvažiavimą į terminalą. Šiemet direkcijos sąmatoje tam skirta 3 mln. litų. Tačiau pinigai gali likti nepanaudoti, jei nepavyks susitarti su privačių butų savininkais dėl kainos", - kalbėjo S.Dobilinskas.

Didelės apimties projektui įgyvendinti numatomi net keli finansavimo šaltiniai - verslininkai į kranto objektus (pastatą, aikšteles) pasirengę investuoti per 80 mln. litų, o Klaipėdos uosto direkcija į prieplaukas ir geležinkelio viaduko statybą - per 70 mln. litų. Šios dalys bus pradėtos projektuoti šiemet.

Baltijos prospektui suteiktas valstybės tranzitinio koridoriaus miesto ribose statusas. Jį pertvarkyti planuojama iš ES paramos lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"