TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste – kilimo perspektyva

2016 04 07 6:00
Klaipėdos uoste naftos produktų krova sparčiai kyla. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Rekordinį pirmojo ketvirčio krovos tempą gali sulėtinti vasaros sezonas, tačiau tikimasi, kad rudenį naujas grūdų derlius padės išlikti žaliojoje rezultatų juostoje. Klaipėdos uostas per ketvirtį perkrovė 9,962 mln. tonų krovinių – 10,2 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą.

Pirmasis ketvirtis viršijo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir kompanijų lūkesčius – apyvartos ir pajamų rodikliai pasiekė naujas aukštumas. Tačiau uostininkus labiau nei rekordinis naftos produktų eksporto didėjimas ir puikūs „Klaipėdos naftos“ bei Krovinių terminalo rezultatai džiugina nustojusi kristi konteinerių apyvartos kreivė. Kituose Baltijos regiono uostuose apyvarta mažėja arba atsigauna lėtai, todėl dešimtadaliu per ketvirtį padidėjusi Klaipėdos uosto krova yra išskirtinis reiškinys, aiškinamas nuosekliomis investicijomis į infrastruktūrą.

Šuolis – kovą

Klaipėdos uoste kovo mėnesį, palyginti su kovu pernai, skystųjų krovinių padaugėjo 67 proc., generalinių krovinių – beveik 14 proc., o biriųjų trąšų, kaip ir buvo prognozuota, sumažėjo 11 procentų. Bendra apyvarta padidėjo 15 proc. – iki 3,45 mln. tonų. „Lenkiame Rygą, Taliną, pagal ketvirčio rezultatus esame Baltijos šalių lyderiai. Reikia ir toliau laikytis tos pačios strategijos“, – per spaudos konferenciją kalbėjo KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas perkrovė 9,962 mln. tonų krovinių – 10,2 proc. daugiau negu pernai sausį-kovą. Pasak uosto administracijos ir rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, tikimasi, kad visiems Baltijos uostams paskelbus ketvirčio duomenis Klaipėda tarp jų išsiskirs didžiausiu apyvartos šuoliu, kaip ir pagal dviejų mėnesių rezultatus. Klaipėdos uostas, kuriame krova sausį– vasarį didėjo 7,8 proc., aplenkė ir Rusijos Ust Lugą (+5,9 proc.).

KKT direktorius Vaidas Šileika ir KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus.Vidos Botelienės nuotrauka

„Klaipėdos uostas turi aiškų pranašumą – specializaciją keliose krovinių grupėse, todėl šiandien pagal augimą lenkia kitus uostus, kuriuose smunka anglių, naftos produktų ir konteinerių krova. Klaipėdos uoste anglių nekraunama, naftos produktų krova kyla sparčiai, o konteinerių, ypač perkrovimo operacijų, nuo kovo daugėja“, – sakė A. Drungilas.

KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis tvirtino, kad strategija į infrastruktūros modernizavimą investuoti didžiąją dalį rinkliavų, atskaičius lėšas uosto būklei palaikyti, pasitvirtino su kaupu. Pernai rudenį 40 centimetrų pagilinta šiaurinė akvatorija (iki 13,8 metro), o šių metų pradžioje – išorinis kanalas iškart paveikė pajamas. Per ketvirtį jų gauta 14 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, arba 6 proc. daugiau nei planuota, – 12,37 mln. eurų. Tai rekordinis ketvirčio rezultatas per visą uosto istoriją. Pajamų iš žemės nuomos gauta 1,82 mln. eurų. „Infrastruktūros plėtojimas leidžia kompanijoms didinti pajėgumą, todėl gausėja krovinių. Kai tik padidinome grimzlę, kompanijoms iškart atsirado naujų galimybių. Šiemet planuojame uždirbti 53–54 mln. eurų pajamų“, – teigė M. Armonaitis.

Šiluma prieaugį tirpdys

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidas Šileika, bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) direktorius, atšilus orams įžvelgia nuosaikesnį krovos tempą. „Ketvirčio rezultatai rodo mūsų uosto konkurencingumą ir kompanijų gebėjimą prisitaikyti prie situacijos. Dėl išplėtotos infrastruktūros uoste kraunami plataus spektro kroviniai. Jaučiame Rusijos finansinės galios svyravimus, Lietuvos ekonomikos kilimą ir Baltarusijos eksporto didėjimą. Visos kompanijos džiaugiasi galimybe pilniau pakrauti laivus, tęsi pažadus klientams, o tai ir leidžia gerinti rezultatus. Šiltuoju laikotarpiu dėl atostogų pramonės įmonėse patiriame apyvartos cikliškumą – vasarą krova mažėja. Tačiau rudenį sugrįš naujas derlius ir nauji kroviniai, todėl metų rezultatas išliks teigiamas“, – prognozavo V. Šileika.

Konteinerių krova pirmąjį ketvirtį beveik nepakito, bet jei lygintume dvejų metų kovo mėnesius, šiemet padidėjimas sudarė 16,4 procento. Pasak V. Šileikos, tai lėmė Velykų šventės, konteinerinių linijų plėtros pokyčiai, kai mažesni laivai keičiami į didesnius, ir aktyvi konteinerių perkrova („transšipmentas“) „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale.

Anksčiau 60 proc. konteinerių kraudavo KKT, 40 proc. – „Klaipėdos Smeltė“, į kurią pernai perėjo pagrindinis jo įmonės klientas. Šių metų kovą proporcijos pasikeitė.

Jūrų keltų terminaluose ro-ro krovinių padaugėjo 11 procentų, labiausiai – dėl Rusijos vilkikų antplūdžio vasario mėnesį, kai rusams nesusitarus su lenkais dėl leidimų važiuoti sausumos keliais vežėjai ieškojo naujo būdo patekti į Vokietiją. Uosto vadovai tvirtina, kad krovinių gabenimas keltais – stiprioji uosto konkurencingumo dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"