TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste laukiama grūdų prekybos

2007 08 01 0:00

Šiemet numatoma prikulti 2,8 milijono tonų grūdų - trečdaliu daugiau nei pernai, tačiau kuriamai biologinio kuro pramonei vietinių žaliavų gali pritrūkti.

Šalies žemdirbiams ruošiantis javapjūtei, uostininkai su prekybininkais kasmet aptaria grūdų eksporto ir importo perspektyvas. Svarstomos galimybės įdiegtas technologijas papildyti naujomis linijomis ir grūdus iš laivų į sandėlius krauti transporteriais.

Grūdai Klaipėdos uoste ir dabar iškraunami, tačiau įprastu būdu - iš triumų kaušais semiami miežiai, rugiai ar sojų rupiniai pilami tiesiai į vagonus.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") birių maisto produktų eksporto terminalas, vienintelis toks uoste, dirba neritmingai.

Aptarė prognozes

"Geriausiais metais terminale buvo perkrauta arti milijono tonų. Nors vežti per terminalą grūdus žadėjo Rusija, to neįvyko. Šiek tiek gabenama iš Kazachstano. Labiausiai orientuojamės į lietuviškuosius. Neseniai kompaniją "Klasco" aplankė Prancūzijos Havro uosto atstovai. Jie gyrė šiaurinio uosto techniką, pakvietė atvykti į Prancūziją ir dalyvauti jų uosto plėtros planuose", - kalbėjo "Klasco" valdybos pirmininkas, koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys.

Dėl prekybininkus nuvylusių pernykštės javapjūtės rezultatų supirktas nedidelis lietuviškų javų kiekis sandėliuose buvo laikomas iki gegužės.

Vasarą "Klasco" į laivus gana sparčiai krauna pernykščio grūdų derliaus likučius. Pasaulio rinkoje iki rekordinių aukštumų pakilus grūdinių kultūrų kainoms, mūsų šalies eksportuotojai taip pat ryžosi iššluoti aruodus.

Pasak "Klasco" komercijos direktoriaus Vytauto Kauno, šiemet iki liepos pabaigos perkrauta 186 tūkst. tonų grūdų, iš jų 80 tūkst. tonų - kazachiškų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu lietuviškų grūdų buvo eksportuota triskart daugiau, tačiau dėl užtrukusios sausros naujo derliaus terminale rudenį nesulaukta.

Todėl ir šiemet intensyviai deramasi su kazachais dėl grūdų tranzito per Klaipėdą.

Eksportuos daugiau

Kartu su Lietuvos grūdų eksportuotojais ir žemės ūkio specialistais "Klasco" trečius metus iš eilės prieš javapjūtę tikslina numatomus grūdų prekybos per uostą kiekius.

Bendrovė "Linas Agro" yra viena didžiausių šalies grūdų eksportuotojų, Baltijos šalių rinkoje superkanti ir parduodanti 400-500 tūkst. tonų įvairių grūdų.

"Pernai buvo prastesni metai, todėl prekiavome perpus mažiau. Šiemet, jei grūdų kokybė ir nebus gera, dominuos pašariniai ir žemesnės klasės maistiniai grūdai, iš Lietuvos gali būti eksportuojama 500-800 tūkst. tonų grūdų, dauguma - per "Klasco". Kompanijos terminalas pritaikytas dideliems laivams, o grūdai būtent tokiais ir gabenami. Tradicinės importo šalys - Šiaurės Afrika, Ispanija, Portugalija", - kalbėjo "Linas Agro" prekybos direktorius Dainius Pilkauskas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Vytauto Grušausko, specialistai šiemet prognozuoja 2005 metų lygio derlių. "Pernai buvo nepalankūs metai, o šiemet derlius, ypač žieminių rapsų ir salyklinių miežių, tikrai turėtų būti geras. Pagal mūsų prognozes, aruodai bus pripildyti 2,8 mln. tonų grūdų. Planuojamas vidurkis - 3,8 tonos iš hektaro. Pagal bendrą grūdų balansą gyvulininkystės sektoriui reikia 1,4 mln. tonų; miltams, duonai - 1600???? tonų; sėklai teks palikti 225 tūkst. tonų. Tad eksportuoti galėtume 750-800 tūkst. tonų, daugiausia kviečių, miežių, rapsų. Matyt, pašarams bus įsivežama iš Vengrijos ir Bulgarijos kukurūzų. Kaip žinoma, gyvulininkystės specialistus nelabai tenkina aukštos kainos, bet tiems, kurie grūdus augina, jos geros. Duok Dieve, kad oras leistų nuimti derlių, tada ir darbo visiems užteks", - situaciją grūdų sektoriuje apibūdino V.Grušauskas.

Kiekvieną dieną grūdų pardavimo kainos svyruoja, tačiau, A.Grušausko manymu, nusistovėti turėtų apie 500-600 litų už toną. Pernai jos neviršijo 350 litų už toną. Pasak jo, lietuviški grūdai turi gerą paklausą rinkoje. Sausumos keliais jie eksportuojami į Lenkiją, Baltarusiją, tačiau didžioji dalis išvežama per Klaipėdos uostą.

Teks importuoti

Šiuo metu Lietuvoje biologinius degalus gamino bendrovės "Rapsoila" ir "Biofuture". Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statomos dvi biologinių degalų gamyklos, numatančios naudoti viena rapsus, kita - grūdus. Gretimame sklype, manoma, atsiras ir trečioji panašaus pobūdžio įmonė. Atsižvelgiant į tai uoste statomi jų produkcijos eksporto terminalai.

Pagal verslininkų planus Lietuvoje artimiausiais metais turėtų veikti net šešios technines žemės ūkio kultūras naudojančios įmonės. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esanti "Linas Agro" bendrovė "Mestilla" biodyzeliną gaminti pradės šiemet.

"Planuojame kasmet čia perdirbti iki 200 tūkst. tonų Lietuvoje išaugintų rapsų ir pagaminti 110 tūkst. tonų metilo esterio. Dabar rapsus eksportuojame į užsienį, o plečiant gamybą rapsų, jei trūks, teks atsivežti iš užsienio", - LŽ yra sakęs Arūnas Jarmolavičius, bendrovės valdybos pirmininkas.

Pagal Žemės ūkio ministerijos prognozes, 2008 metais veikiančios trys gamyklos sunaudos per 500 tūkst. tonų rapsų, o tiek Lietuvoje neužauginama.

Uostininkai taip pat mano, kad Lietuvos biologinių degalų pramonei neužteks vietinių kultūrų, rapsai ar jų aliejus gali būti įvežami jūros keliu. Perspektyvoje Klaipėdoje taip pat tikimasi sulaukti kukurūzų importo iš kitų žemynų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"