TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste – laukiamo rekordo nuojauta

2015 12 05 6:00
Vidutinė mėnesio krovinių apyvarta šiemet Klaipėdos uoste siekia beveik 3,2 mln. tonų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uostas šiuos metus tikisi baigti nauju krovos rekordu, pasiektu verslo komercinėmis pastangomis ir valstybės investicijomis į infrastruktūrą.

Per 11 mėnesių šiemet perkrauta 5 proc. daugiau krovinių negu pernai, skirtumas sudaro 1,7 mln. tonų. Iki gruodžio 1 dienos pasiektas 35,13 mln. tonų rezultatas nekelia abejonių, kad dirbant normaliu tempu šiemet bus pagerintas iki šiol geriausių 2011 metų 36,59 mln. tonų krovos rezultatas. Vidutinė mėnesio apyvarta šiemet uoste siekia beveik 3,2 mln. tonų, todėl 2015 metais planuojama krauti 38 mln. tonų krovinių.

Audra nesutrukdė

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad šiemet lapkritis nebuvo palankus, ypač žemės ūkio produktų krovai, nes būta dienų, kai krova stabdyta dėl gūsingo vėjo.

Preliminariais duomenimis, lapkričio mėnesį Klaipėdos uoste krauta 2,84 mln. tonų krovinių, 14,4 proc., arba 476 tūkst. tonų, mažiau negu lapkritį pernai. Skystųjų krovinių apyvarta buvo 12,6 proc., generalinių krovinių – 7,8 proc., biriųjų – net 19,8 proc. mažesnė. Tačiau tai nenubloškė uosto atgal, nors prieaugį šiek tiek sumažino. Nerimo nebekelia ro-ro krovinių apyvarta – pastaruoju metu jų srautas pradėjo didėti, tačiau dėl konteinerių, pasak uosto vadovo, kiek liūdniau. Skaičiuojant vienetais, jų apyvarta smuko daugiau kaip 16 procentų.

A. Vaitkus tokiame apyvartos svyravimų fone išskiria atsigavusį naftos produktų eksporto tempą. Per 11 mėnesių bendrovės „Klaipėdos nafta“ krova padidėjo 29 proc., Krovinių terminalo – net 49 proc., todėl skystųjų krovinių (įskaitant trąšas) šiemet išgabenta 2 mln. tonų daugiau – iš viso per 11 mėnesių į laivus supilta 9,1 mln. tonų, 28,8 proc., daugiau negu pernai. Pagerėjusią situaciją lėmė, be kita ko, gabenami į Klaipėdos uostą naftos produktai iš Baltarusijos.

Tačiau grįžti „Klaipėdos naftai“ į antrąją įmonių lyderių penktuko vietą, po KLASCO, kraunančios beveik trečdalį visų uosto krovinių, kaip nusistovėję per dešimtmečius, gal ir nepavyks. Pernai ją į trečiąją vietą nustūmusi, o to mažai kas tikėjosi, baltarusių trąšas kraunanti bendrovė Birių krovinių terminalas tempo nesulėtino ir šiemet. Tačiau uosto vadovas džiaugiasi ir mažųjų įmonių laimėjimais – bendrovė „Kaminera“, prieš porą metų pradėjusi veiklą uoste tuščioje vietoje, šiemet per 11 mėnesių apyvartą, palyginti su pernai, padidino trečdaliu – iki beveik 0,5 mln. tonų. Todėl šioje uosto vietoje bus siekiama sudaryti sąlygas didesniam krovinių srautui iškėlus į naują vietą gretimoje teritorijoje esančią KVJUD laivyno bazę.

Gilino uostą

Geopolitinė aplinka Klaipėdos uostui, kaip ir kitiems tranzitiniams Baltijos jūros uostams, šiemet nebuvo palanki, bet stabiliai dirbti padėjo pagerinta infrastruktūra. Šiemet uoste daug nuveikta rekonstruojant krantines, nutiestas kilometras naujų geležinkelių, tačiau didžiausią įtaką įmonių apyvartai darė nauji akvatorijos gyliai.

Laivybos kanalas nuo uosto vartų iki dešimtos krantinės neseniai baigtas gilinti puse metro – nuo 14,5 metro iki 15 metrų. Rangovė Austrijos kompanija „Strabag Wasserbau GmbH“ iškasė apie 260 tūkst. kubinių metrų grunto. Darbų vertė – 4,14 mln. eurų, iš jų – 3,12 mln. eurų buvo ES lėšos. Šis projektas įvykdytas už kitiems transporto sektoriaus projektams nepanaudotus ES pinigus.

Šiuo metu iki 15,5 metro gilinamas atviroje jūroje esantis laivybos kanalas. Darbus atlieka belgų bendrovė „Jan DE Nul N.V“, jų vertė siekia 1,08 mln. eurų.

„Šie darbai – pirmasis žingsnis Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio, o 2018–2020 metais planuojama uosto laivybos kanalą iki upės žiočių pagilinti iki 16,5–17 metrų“, – apibendrindamas laimėjimus susitikime su žurnalistais pažymėjo A. Vaitkus.

Pietinėje uosto dalyje dirbančios bendrovės ypač jaučia uosto sąnašų lygį. 2015 metais iš uosto kanalo jų išvalyta apie 900 tūkst. kubinių metrų – dvigubai daugiau nei įprastai. Darbų vertė – apie 3,7 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"