TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste - rekordų maratonas

2011 04 11 0:00
Vidos Bortelienės nuotrauka

Daugiau kaip penktadaliu šiemet augusi jūrų uosto krova atspindi tarptautinės prekybos tendencijas ir gerą Lietuvos transporto sistemos būklę.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovai juokauja, kad vos nukritę žemiau 3 mln. tonų ribos mėnesio krovos rodikliai jau kelia nerimą. Praėjusių metų pabaiga ir šių metų sausis (3,18 mln. tonų) buvo rekordiniai. O prie gerų dalykų greitai priprantama. Nors naftos produktų dinamika nepasižymėjo stabilumu, bet ketvirčio rodiklių tai nesumenkino. Apyvartos rezultatas Klaipėdą iškėlė į istorines aukštumas.

Per sausio-kovo mėnesius uoste perkrauta 9,07 mln. tonų krovinių, arba 20,8 proc. daugiau nei pernai, kai krauta 7,5 mln. tonų. Tokiu prieaugiu Klaipėda Baltijos uostų rinkoje neturi sau lygių.

Konteinerių rekordas

Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, pagrindiniai uosto rodiklius gerinantys kroviniai nesikeičia - tai trąšos, konteineriai, nafta ir ratinė technika.

Per kovo mėnesį buvo perkrauta 2,94 mln. tonų jūrinių krovinių - 13,3 proc. daugiau nei pernai kovą. Kaip ir pirmieji du mėnesiai, taip ir trečiasis išsiskyrė rekordine konteinerių (TEU) krova. Kovą konteinerių krauta net 38 116 TEU - 60 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Per ketvirtį jų skaičius pasiekė beveik 100 tūkst. TEU (t. y. 91 tūkst.).

"Stebime kompanijos MSC konteinerių centro kūrimo pradžią "Klaipėdos Smeltėje". Atlikti pirmieji perkrovimai iš laivo į laivą, ir štai koks postūmis. Jeigu prognozuotume šių metų konteinerių mastą pagal kovo mėnesio rezultatą, sakytume, kad uosto galimybės - pusė milijono konteinerių per metus. Tačiau Klaipėdos konteinerių terminalas dabar dirba ne visu pajėgumu, todėl pridėkime dar bent 30 proc. potencialą", - kalbėjo A.Drungilas.

Be konteinerių perkrovimo veiklos, kita priežastis, nulėmusi tokį neįprastą konteinerių prieaugį, - automobilių importas iš Amerikos. Kaimynėse valstybėse lengvųjų automobilių paklausa išliks itin didelė

iki vasaros, o nuo liepos 1 dienos keisis jų įvežimo taisyklės. Amerikos konteinerių praradimą tikimasi kompensuoti didelių laivų autovežių reisais. Pernai tokių laivų, išgabenusių Baltarusijos gamyklų ratinę techniką į Venesuelą, Klaipėda, pasiūliusi 30 proc. rinkliavos nuolaidą, sulaukė septynių. Užpernai dėl neprotingai didelių tarifų jų atplaukė tik du. Šiemet yra galimybė priimti daugiau - iki dvylikos, nes norvegų kompanija, gabenanti ratinę techniką, pareiškė apie ketinimus kurti Klaipėdoje perkrovimo centrą. "Susisiekimo ministerija suderino su kitomis ministerijomis ir teiks Vyriausybei svarstyti pasiūlymą mažinti specializuotų laivų rinkliavas dar 30 proc., nes iš nuolaidos uostas gali turėti naudos. Kol nesusiformavusi minėtų krovinių rinka, siūlome rinkliavas mažinti", - aiškino A.Drungilas.

Naftos sumažėjimas - laikinas

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mano, kad vienintelis statistikos rodiklių minusas skystų produktų grafoje taip pat yra laikinas. "Naftos produktų sumažėjo dėl objektyvių priežasčių - planinio Mažeikių gamyklos remonto. Tačiau matydami, kad per Būtingę importuota daugiau naftos nei pernai, tikimės, kad naftos produktų eksportas taip pat atsigaus", - sakė E.Gentvilas.

Per Būtingę nuo metų pradžios importuota 2 mln. tonų naftos, kai pernai per I ketvirtį - tik 1,7 mln. tonų. Tačiau naftos produktų krova Klaipėdos uoste šiemet kovą smuktelėjo apie 20 proc., biriųjų trąšų apyvarta išaugo 46,8 proc., o skystųjų trąšų išgabenta net 2 kartus daugiau nei pernai kovą.

Uostininkus džiugina ir 45 proc. padidėjęs jūrų perkėlos apkrovimas. Kovą keltais gabenta 21 724 vienetai ratinės technikos, keleivių padaugėjo iki 18 949, arba 17,4 procento. Šis mėnuo geresnis ir už sausį, kai kilus Rusijos ir Lenkijos transportininkų nesutarimams dėl leidimų daug krovinių buvo nukreipta į keltus Klaipėdoje.

Bendras ro-ro krovinių kiekis šiemet pasiekė 61 251 vienetą, pernai tuo pat metu jų gabenta 47 273. Keleivių šiemet padaugėjo 11,4 tūkst. - iki 54 938.

Laivų Klaipėdos uoste per ketvirtį apsilankė 166 daugiau nei pernai - 1622. Tačiau uosto apyvartos intensyvumą pastaruoju metu lemia ne vien laivų skaičius, bet ir parametrai. Pagilinus vidinį kanalą, nuo praėjusių metų rudens į uostą leista įplaukti didesnės grimzlės sausakrūviams laivams, o nuo šių metų pradžios - ir didesnės talpos konteinerių laivams.

Pajamų - daugiau nei planavo

KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis tarsteli, kad girtis tarsi neturi kuo - ataskaitoje kas mėnesį surašomi vien "eiliniai rekordai". Per pirmą ketvirtį gauta 36 mln. 225 tūkst. litų pajamų, 6 mln. litų, arba penktadaliu daugiau negu tuo pat metu pernai. Plano užduotis viršyta 5,5 mln. litų. Didesni laivų parametrai vidutinę rinkliavą iš laivo padidino iki 22 tūkst. litų - tai irgi "eilinis" rekordas.

KVJUD infrastruktūros direktorius Vidas Karolis, vardydamas per ketvirtį nuveiktus darbus, pažymėjo, kad uosto investicijoms panaudota 25 mln. litų - tiek, kiek planuota. Šiuo metu vyksta ar netrukus bus paskelbti keli svarbūs rangovų parinkimo konkursai naujiems projektams. Iš viso šiemet numatyta investicijoms skirti apie 200 mln. litų.

Kalbėdamas apie neparadinę, mažiau matomą, ūkinės veiklos pusę, E.Gentvilas patvirtino, kad ne viskas taip sklandu, kaip galima spręsti iš rezultatų. Įvairių veiklos trukdžių tikrai apstu. Tačiau visi teismai dėl konkursų teisėtumo iki šiol buvo laimėti, o viešųjų pirkimų patikrinimai atskleidė tik smulkių techninių pažeidimų, neturinčių įtakos viešiesiems pirkimams. Skundai ir pareigūnų kontrolė direkcijos darbų bei iniciatyvos nesustabdė. Jau artimiausiu metu numatoma su krovos kompanijų ir laivų remontininkų asociacijomis aptarti investicijų sutarties projektą ir jį apsvarstyti per Uosto plėtojimo tarybos posėdį. E.Gentvilas įsitikinęs, kad įformintos sutarties šalių pareigos leis garantuoti uosto stabilumą, apsaugoti valstybės finansinius interesus ir tiksliau planuoti investicijas siekiant dar geresnių uosto rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"