TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste - švelnus krizės sukrėtimas

2008 06 16 0:00
Per penkis metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta apie 13 mln. tonų krovinių.
LŽ archyvo nuotrauka

Europos jūrų verslą jau pasiekė Vakarų ekonominės krizės ratilai, bet Klaipėdos uoste neįžvelgiama priežasčių keisti optimistinių krovos prognozių, nes permainos vienų prekių apyvartą mažina, kitų - didina.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos duomenimis, per penkis metų mėnesius uoste perkrauta apie 13 mln. tonų krovinių -

19 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau geras nuotaikas slopina visuomenėje kylanti panika dėl energetinių išteklių brangimo ir krovinių gabenimo automobiliais nuosmukio.

Klaipėdos uostas - tarptautinė struktūra, veikiama Europos Sąjungos ekonominio pakraščio ypatumų. Todėl čia laukiamas šiek tiek silpnesnis neramumų poveikis, bet didelės verslo sąnaudos konkuruojant Rytų Baltijos rinkoje dėl trečiųjų šalių krovinių.

Prekybos pasikeitimų tendencijų galima įžvelgti šių metų krovinių apyvartos kreivėje. Sausį krauta 2,4 mln. tonų krovinių, arba 11 proc. daugiau nei 2007 metų sausį. Vasarį - 2,5 mln. tonų, o kovą pasiektas mėnesio rekordas - 2,8 mln. tonų. Visas ketvirčio prieaugis viršijo 23 procentus.

Tačiau balandį ir gegužę vėl krauta po 2,5 mln. tonų. Lyginant 2007 ir 2008 metų gegužės mėnesius, rezultatai skiriasi vos 8 procentais. Kad uostas stabtelėjo, galima spręsti pagal konteinerių (TEU) ir ratinės technikos (ro-ro) krovos tempus. Sausį krauti 29 099 TEU - 37 proc. daugiau nei 2007-ųjų pradžioje. Penkių mėnesių rezultatas - 21 proc. augimas - gana geras visos Baltijos pakrantės kontekste.

Uosto statistikoje minusais pažymėti tik ro-ro ir keleivių rodikliai. Ro-ro krova vienetais sumažėjo beveik 3 proc., tonomis - 19 procentų. Tiesa, keltų keleivių padaugėjo 3 proc., bet kruizinių - sumažėjo perpus, nes pernai pirmą kruizinio sezono mėnesį į Klaipėdą atplaukė 10 laivų, o šiemet - tik 4.

Permainos numatytos

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas Jūrų perkėlos terminalo rodiklių "bangavimą" vertina kaip išorės veiksnių Lietuvai pasekmę, nepriklausančią nuo kompanijos darbo kokybės. Padidėjęs tranzitinių krovinių (metalo, cukraus žaliavos, grūdų ir trąšų) mastas atsveria praradimus, o aktyvesnė laivyba didina uosto direkcijos pajamas. Nuo balandžio ėmęs ryškėti kiek lėtesnis gamybos tempas atitinka prognozes. "Mes vykdome savo planus ir iki metų pabaigos tikimės pasiekti 10 mln. tonų apyvartą", - sakė V.Greičiūnas.

Kompanijos komercijos direktorius Vytautas Kaunas pažymėjo, kad keltai neplaukia tušti: krovininius keičia lengvieji automobiliai. Jų per 5 mėnesius plukdyta 12 proc. daugiau - 21 235 vienetai.

"Lietuvai tapus Šengeno nare ir nebelikus mašinų eilių Lenkijos pasienyje, krovininio transporto keltuose natūraliai sumažėjo. Nuo balandžio vyraujantis lėtesnis gamybos tempas krovos terminale buvo numatytas - nebevežama kvotinio cukraus. Tačiau prognozuojamas neblogas javų derlius, tad jau rugpjūtį gali padidėti grūdų eksportas. Geru tempu eksportuojami ferolydiniai, biriosios trąšos", - dėstė V.Kaunas.

Krovinių stygiumi nesiskundžia nei naftininkai, nei mažesnės krovos kompanijos. Pasak bendrovės "Klaipėdos Smeltė" komercijos ir rinkodaros direktoriaus Eduardo Galuškino, šaldytų ir generalinių krovinių terminalai krauna tiek tonų, kiek ir planuota, o konteinerių terminalo apyvarta sparčiai didėja.

"Gegužę perkrovėme rekordinį kiekį konteinerių, todėl esame tikri, kad per visus metus perkrausime 80 tūkst. TEU, kiek ir pažadėjome uosto direkcijai. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Krovinių struktūra "sveika" - nesame prisirišę prie vieno kliento. Daugiau kaip 60 proc. krovinių yra lietuviški, bet niekas nekalba, kad lėtins prekybą. Konteinerinės linijos patiria sunkumų dėl Amerikos ekonomikos krizės, tačiau pagal jų prognozes Baltijos šalių ir Nepriklausomų valstybių sandraugos regionas šiuo požiūriu išliks ramus", - kalbėjo E.Galuškinas. Jis neatmetė prielaidos, kad krizės reiškiniai gali išlįsti vėliau.

E.Galuškino žiniomis, metų pabaigoje sustiprės konkurencija šaldytų krovinių rinkoje, nes Rygoje atidaromas didelis, 7000 tūkst. tonų sandėliavimo talpos, šaldytuvas. O Ventspilis šaldytuvą atidarys kiek vėliau. "Nedidelių "pasitampymų" tarp uostų turėtų įvykti, teks įnirtingai konkuruoti, bet tikimės krovinių srautą išlaikyti", - žadėjo "Klaipėdos Smeltės" atstovas.

Konteineriuose - užsienio prekės

Ramiai situaciją apibūdino ir konteinerius kraunančios bendrovės "Klaipėdos terminalo grupė" vadovas Vaidotas Šileika. "Konteinerių krovos didėjimo tempai šiek tiek lėtėja, bet, manau, JAV ekonomikos nuosmukis tam neturi įtakos, nes iš Amerikos dažniausiai importuojami naudoti automobiliai konteineriuose, o jų krova kol kas nemažėja. Kitas reikalas - eksportas į Ameriką iš Lietuvos, jis dėl stipraus euro kurso sumažėjo iki minimumo. Mūsų prekės tose rinkose tapo nekonkurencingos. Pavyzdys galėtų būti mediena ir jos dirbiniai. Šiek tiek verčia nerimauti ekonomikos nuosmukis Kazachstane, nes dalis krovinių iš Amerikos tranzitu per Klaipėdą keliauja į šią šalį. Manau, kad konteinerių daugės ir toliau, tačiau prieaugis nebus toks ryškus kaip pirmus mėnesius", - aiškino V.Šileika.

Konteinerių krovos stabilumą kompanijos vadovas sieja su Baltarusijos ir Rusijos tranzitu. Esą vietinė Lietuvos rinka nėra didelė ir dauguma krovinių jau gabenami konteineriuose.

Praėjusiais metais konteinerių kiekį uoste padidino atidarytos "Neo Group" ir "Indoramos" plastiko gamyklos, o šiais metais naujų projektų nematyti. Tačiau pastebimas didėjantis tranzitinių biriųjų krovinių, perkraunamų iš geležinkelio vagonų į konteinerius, mastas.

"Galime pasigirti, kad birželį pavyko pritraukti naują konteinerių srautą. Konteinerinė linija "Containership" išėjo iš Liepojos ir kaip pagrindinį pasirinko Klaipėdos uostą. Tai dar labiau padidins konteinerių krovą terminale, leis amortizuoti galimą netekimą. Noriu pažymėti, kad mums labai svarbios yra Kinijos, Korėjos, Indijos, Brazilijos ir kitų greitai besivystančių šalių rinkos, nes iš ten importuojamos nebrangios ir paklausą turinčios prekės bei gaminiai. Stengiamės pritraukti tranzitinių krovinių siūlydami klientams nemažai papildomų paslaugų: ne tik perkrauti konteinerius, bet ir prekes iš konteinerių į sandėlius, jas rūšiuoti bei kitaip didinti pridedamąją vertę. Analizuojame pasaulinės ekonomikos tendencijas ir darome viską, kas įmanoma, kad išlaikytume konteinerių krovos lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių uostų", - tvirtino V.Šileika.

Konkurentas - Ventspilis

KVJU rinkodaros direktorius Artūras Drungilas galimo ekonominės krizės poveikio nedramatizuoja, nes apyvartos didėjimas gana stabilus. "Nors neigiami ekonomikos reiškiniai iš Amerikos persimetė į Vakarų Europą, krovos mažėjimo perspektyvos Klaipėdoje neįžvelgiame. Sulėtėjo brangių prekių pardavimas, bet padidėjo energetinių ir kitų pramonės žaliavų transportavimas. Kai miestuose neramu, aktyvesnė tampa žemės ūkio veikla. Tai rodo krovos kompanijų situacija. Tie kroviniai, kurių prieaugio stagnaciją pajutome, sudaro trečdalį. Esame regionas, ne iki galo integravęsis į Europos Sąjungos ekonominę erdvę. Skiriamės išsivystymo lygiu. Šalies pramonės augimas neturėtų tiek mažėti kaip kitur, nes mes dar vystomės. Kaip ir anksčiau, prognozuojame 30-31 mln. tonų metinę apyvartą", - laukiamus uosto rezultatus priminė A.Drungilas.

Jo nuomone, Latvijos uostų situacija panaši į Klaipėdos, o blogesnėje padėtyje atsidūrusio Talino ir mūsų uosto neverta lyginti, nes ten - kita kryptis, Estiją veikia politiniai suvaržymai. Kaip ir anksčiau, pagrindinis Klaipėdos konkurentas - Ventspilio uostas.

"Kai šiemet pagilinsime įplaukos kanalą iki 15,5 metro, būsime konkurencingesni, nuo Ventspilio šiek tiek atsiliksime tik pagal sandėliavimo plotą. Tačiau mūsų pranašumas - trumpesnis kelias iki Baltarusijos sienos", - aiškino uosto atstovas.

Biriųjų ir piltinių krovinių (ferolydinių, skaldos ir kitų) didėjimas glaudžiai susijęs su geležinkelio galimybėmis juos laiku pristatyti į uostą ar išvežti. A.Drungilas pažymėjo, kad daugiausia rūpesčių kyla dėl vagonų pristatymo. Vyriausybei diskutuojant dėl geležinkelio investicinių planų apkarpymo, uostininkai reikalauja Klaipėdos geležinkelio stočių ir privažiuojamųjų kelių rekonstrukcijai suteikti prioritetą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"