TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste - valdymo skersvėjai

2009 07 27 0:00
E.Gentvilas: "Reformos esmė - ne išgainioti žmones, o efektyviai dirbti".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Antrą mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovaujantis liberalas Eugenijus GENTVILAS, kurio biografijoje gausu aukščiausių šalies politinių postų ir titulų, šiuo metu gilinasi į praktinius jūrų ūkio reikalus. LŽ su juo kalbėjosi apie dar vieną gyvenimo permainą ir darbo nuotaikas uoste.

- Jau 2008 metų balandį, susitikęs su žurnalistais savo svetingų namų kiemelyje, Briuselyje, Jūs tvirtai pareiškėte, kad pasibaigus kadencijai Europos Parlamente (EP) iš didžiosios politikos pasitrauksite. O apie savo vaidmenį, kai grįšite į Klaipėdą, tada dar kalbėjote mįslingai.

- Aš ir dabar manau, kad EP yra daug neapibrėžtumo konkrečios patirties turintiems žmonėms. Tada jau buvau apsisprendęs. Nors ir tiksliai nežinojau, ką daryčiau grįžęs. Buvau pradėjęs įgyvendinti tarptautinius projektus Moldovoje. Maniau, užsiimsiu tais projektais, gal dėstysiu universitete, tai man labai patinka, gal rašinėsiu.... Mintis apie uostą tikrai nesklandė, nes dar nebuvo įvykę Seimo rinkimai. Po jų Liberalų sąjūdis man pasiūlė tapti susisiekimo ministru. Atsisakiau, nes norėjau grįžti į Klaipėdą. Nesigailiu, kad iš EP atsistatydinau pirma laiko. Palyginti su darbu, kurį šiuo metu dirbu, jis skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir nors man sunkiau, esu kur kas labiau patenkintas savo galimybėmis čia nei ten.

- Jeigu išrinktas į EP politikas nusivilia darbu ir apie tai prabyla nesibaigus laikotarpiui, ar jis nepakerta rinkėjų pasitikėjimo ta politine jėga, kuriai atstovauja?

- Tokio pavojaus esama. Bet aš buvau, drįsčiau sakyti, vienintelis iš lietuvių europarlamentarų, pasakęs, kad man tai nepatinka.

Šiandien būčiau blogas meras

- Girdėjau mintį, kad Klaipėdos uosto direkcija Jums - tik tarpinė stotelė pakeliui į Klaipėdos mero postą. Jūsų nostalgija Klaipėdos mero pareigoms, kurias ėjote penkerius metus - akivaizdi. Juolab kad nusprendėte grįžti į miesto tarybą, kurią prieš 5 metus palikote dėl Briuselio.

- Tikiu, kad žmonės taip mano. Bet šiandien aš būčiau blogas meras. Bent jau blogesnis, nei buvau anksčiau. Miesto pulsą reikia justi kasdien, o aš buvau atitrūkęs. Projektus gali matyti internete, o nenušienautus plotus - tik važinėdamas po miestą. Nesakau, kad niekada to nenorėsiu. Bet tik po rinkimų, kartu su komanda, o ne dėl "pastalės" susitarimų. Eisim į rinkimus 2011 metais, gal būsiu sąrašo pradžioje, gal būsiu nominuotas į merus. Galbūt. To neatmetu, bet šiandien mano darbotvarkėje tokio punkto nėra.

- Kažkada pasišaipėte, kad vadovauti Uosto direkcijai paskirtas verslininkas - "vonios kilimėlių pardavėjas". Ar jau girdėjote kokių nors atsiliepimų apie save?

- Apie tą žmogų nemaniau nieko blogo. Tik tai, kad jis nepažino ne tik Klaipėdos uosto, bet ir Klaipėdos apskritai. Apie save esu skaitęs - "geografas". Lyg mano profesijos žmogus negalėtų išmanyti vadybos... O aš būdamas meras buvau Uosto plėtojimo tarybos narys. Tas darbas mane skatino pažvelgti į uostą iš platesnės perspektyvos. Be abejo, per penkerius metus kompanijose įvyko pokyčių, ne viską savo akimis esu matęs. Tačiau skaičiau internete žinias, krovos kompanijų rezultatus, plėtros kryptis. O įstatymai ir uosto modelis nepasikeitė. Tai kas čia man naujo?

Neatsitiktinis "duetas"

- Kai Jūs laimėjote konkursą uosto vadovo pareigoms eiti, mažai tikėjo, kad Eugenijaus Gentvilo ir Eligijaus Masiulio "duetas" yra atsitiktinis. O kaip Jūs pats jaučiatės, kai Uosto direkciją formaliai valdo, bent jau šiuo metu, susisiekimo ministras - buvęs Jūsų "politinis globotinis"? Ar Jūs esate aptarę bendravimo taisykles?

- Duetas tikrai nėra atsitiktinis. Dar nuo jo studentiškų laikų turėjome daug bendro, tačiau to niekaip negalima sieti su uosto direktoriaus konkursu. Sąlygos sukurtos 2004 metų gruodį. Ministerija nepakeitė nė raidės. O kad aš laimėjau... Taip, ministras pasiūlė dalyvauti. Naktimis rengiausi konkursui gyvendamas viešbutyje Strasbūre ar būdamas Briuselyje. Skaičiau visą informaciją, kokia tik buvo prieinama. Net ir direkcijos metinę ataskaitą, kas kur vyksta. Buvau geras "studentas".

Džiaugiuosi, kad bent šitas ministras išmano uosto reikalus. O jokių tarpusavio taisyklių nesame aptarę, abu laikomės to paties principo - yra įstatymai, egzistuoja hierarchija. Ir aš paklusiu, galbūt turėdamas savo nuomonę. O gal diskusijomis pavyks man jį įtikinti. Ir dabar matau, kas pernelyg lengva ranka ministerijos nuspręsta.

- Ar esate numatęs, ką keisite šių metų uosto išlaidų sąmatoje, kurią, beje, tvirtino ministras E.Masiulis, per Uosto plėtojimo tarybos posėdį pavasarį pripažinęs, kad visų kompanijų poreikiai prioritetiniai?

- Net jei ir tvirtino E.Masiulis, sąmatą reikia keisti. Ir ne tik ją, bet ir investicijų iki 2013 metų programą. Dabar visi tvirtina - va, prioritetinis projektas. Mums, direkcijai, tai per didelė našta. Liepos 31 dieną rengiame Uosto plėtojimo tarybos posėdį, per kurį turėtume iš esmės padiskutuoti. Ryklė mažoka, o pilvai dideli. Skrendu į Ženevą susitikti su konteinerių kompanijos MSC viceprezidentu. Įgyvendindamas tokius projektus, kokių siekia "Klaipėdos Smeltė", aš turiu gauti patikimesnes savininkų garantijas dėl krovinių ir statybos tempų. Mes, kaip valstybė, jau kartą įkišome ten pinigus, keliolika milijonų, kurie, galima sakyti, buvo panaudoti neefektyviai. Jei dar kartą nudegtume, tai laikyčiau savo pralaimėjimu.

Vanduo sudrumstas

- Ar jau išsiaiškinote, ką būtina uoste nuveikti dar šiemet?

- Šiandien su pavaldiniais aptarėme, kodėl vienu klausimu niekas nieko per trejus metus nepadarė. Žmonės čia turi daugybę darbo dėl prastos vadybos. Atsako į kokį raštą, teisinasi - vėliau paanalizuosim. Kai nėra pinigų ir tokia neefektyvi struktūra, su viceministru Arūnu Štaru, uosto valdybos pirmininku, sutarėme, kad atlikti audito nebūtų jokios prasmės. Rugpjūtį pertvarkysime struktūrą. Dabar, pavyzdžiui, viename segmente yra keturi padaliniai - aštuoni darbuotojai. Iš jų - keturi viršininkai ir vienas pavaduotojas. Įtikino, kad reikia dviejų skyrių, nors man užtektų ir vieno. Reformos esmė - ne išgainioti žmones, o efektyviai dirbti.

- Neslepiate, kad uosto gilinimas Jums sukėlė minčių apie neskaidrius pirkimus, prirašymus.

- Kai dirbau meru, paskelbę rangovų konkursus reikalavome įrodymų, kad dalyviai turi reikalingos technikos arba jos nuomos sutartį tiems darbams atlikti. Uosto direkcijoje skelbiami konkursai neturi tokių reikalavimų. Konkreti situacija štai kokia: liepos 31 dieną reikia įvesti į uostą MSC laivą, dėl to būtina valyti dugną. Rangovas mums aiškina, kad žemsiurbė galės atplaukti tik po rugpjūčio 1-osios. Gal kam nors tokia situacija atrodo normali, man ji - neaiški. Skaidrumo aš čia nematau - vanduo sudrumstas tiesiogine ir netiesiogine prasme. Tokia situacija visą laiką nesitęs. Nors gaila, kad senoji tvarka galios dar metus, kadangi liepos 23 dieną buvo atplėšti vokai naujo gilinimo konkurso, kurio sąlygos patvirtintos dar iki man ateinant. Buvau susitikęs pokalbio su "Boskalio", didžiausios pasaulio gilinimo darbų kompanijos, atstovais. Sprendimas bus toks: nenaują žemsiurbę pirksime arba nuomosimės, bet ji turi stovėti uoste. Dugno valymo darbai netenkina. Krantinių statybų reikalai kiek geresni, bet 68 krantinė - brokas. Manau, darbai turi būti atlikti kaip galima efektyviau ir pigiau. Jei lietuviai nesugeba to užtikrinti, tai, atleiskite, pralošia konkurencinę kovą.

- Valstybės sektoriuje sparčiai mažinami atlyginimai, įmonių personalas, komandiruočių ir reprezentacinės išlaidos. Kaip elgiatės Jūs?

- Uoste mažės žmonių su "antpečiais". O atlyginimus mažiname su išlyga - sutarėme, kad kitų metų liepą jie bus peržiūrimi atsižvelgiant į krizę ir uosto apyvartą. Tai mano sprendimas, ne ministro. Gal atlyginimai pasieks dabartinį lygį. Bijau, kad neprarastume profesionalių darbuotojų. O vadovybei ministro įsakymu nurėžta 45 proc. algų. Jei dar ir aš mažinčiau, kolegos manęs nebesuprastų. Jei nuspręsiu atsisakyti vieno ar kito žmogaus paslaugų, tai nebus daroma dėl jo politinių pažiūrų. O jei iki rudens atsiras du ar trys nauji žmonės, jie nebūtinai priklausys kokiai nors partijai. Plano uoste sukurti liberalų užuovėjos neturiu.

Valstybės turtas

- Anksčiau buvote uosto plėtros kritikas, giliavandenio uosto ties Melnrage priešininkas. Ar sunku būtų pakeisti požiūrį?

- Aš nebuvau priešininkas, labiau nuosaikus. Šiandien lygiai taip pat abejoju, ar reikia jo tokio, koks sumanytas. Ir ne todėl, kad šiemet mažėja krovinių. Gal kitąmet vėl pasieksime 30 mln. tonų apyvartą. Uoste dar yra rezervų krauti 40-45 mln. tonų krovinių. Uosto jūroje gali prireikti dėl suskystintų dujų. Svarstysime japonų idėją neatmesdami kitų variantų.

- Ar matote, kaip pastaruoju metu uostamiestyje iš butelio išleistas nekilnojamojo turto džinas prispaudė krovos kompanijas?

- Man nepatinka bandymas uostamiesčio centrą apsukti daugiabučiais statiniais. Jeigu tie visi projektai bus įgyvendinti, ne tik uostui, bet ir patiems gyventojams bus blogai. Krizė galbūt atšaldys tą norą. Bet, kita vertus, neturi būti taip, kaip atsitiko Smeltės mikrorajone: keliolika metų žmonės gyveno vietovėje, kur uostas dar nevykdė jokios veiklos, o ši miesto zona jau nebebuvo tvarkoma, vėliau nuspręsta atsisakyti rezervinės teritorijos. Man pačiam teko 1995 metais rengti žemėlapį, kaip turėtų būti išdėstyta laisvoji ekonominė zona. Antrą jos teritoriją savo ranka nubraižiau į pietus nuo Draugystės geležinkelio stoties. Tada Vyriausybė ją išbraukė, nors miesto taryba siūlymą rėmė. Kas nors ten turėjo privačių interesų. Dabar Vyriausybė viešajam logistikos centrui parinko teritoriją toliau į pietus, prastesnėje vietoje. Ankstesnės vyriausybės ar atskiros ministerijos Klaipėdai trukdė priimti svarbiausius susisiekimo sprendimus.

- Anksčiau liberalai pasigesdavo glaudesnio savivaldybės ir uosto administracijos ryšio. O ką apie miesto įtaką uostui manote dabar?

- Manau, kad santykiai turi būti įtvirtinti susitarimais. Mes esame vieni nuo kitų priklausomi. Bet aš niekada nepritariau, kad uostą reikia paversti municipaliniu. Geriau jau tegu būna privataus valdymo negu vien savivaldybės. Juk jis yra visos valstybės turtas.

- Ačiū už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"