TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto konkurentai įšalo lede

2011 03 21 0:00
Ust Lugos uostas - didžiausias konkurentas Baltijos šalių ir Suomijos uostams.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Šiaurinė Baltija vis dar sukaustyta ledo gniaužtų. Pirmieji šių metų mėnesiai atskleidė, kad Rusijos siekiams perimti krovinius iš Baltijos valstybių uostų priešinasi net gamta.

Šių dienų aktualija - pasauliui kilęs pavojus dėl padėties Japonijos atominėse elektrinėse - sukėlė Žaliųjų judėjimo reakciją ir dėl atominių ledlaužių naudojimo Baltijos jūroje.

Informacijos agentūros "Portnews" žiniomis, Rusijos uostų valdybos vasario pabaigoje iškviestas iš Murmansko į Suomijos įlanką ledlaužis "Vaigach" sulaukė "Greenpeace" prieštaravimų. Pasak tarptautinės ekologinės organizacijos Maskvos biuro atstovo, Sankt Peterburgo uosto administracijos noras nuolat naudoti atominius ledlaužius kelia radiacijos grėsmę didelio miesto gyventojams. Didėjant uostų apkrovimui, valstybė, "Greenpeace" manymu, turi ieškoti būdo, kaip užtikrinti laivybos saugumą žiemos metu paprastais ledlaužiais. Pastarosiomis savaitėmis Suomijos įlankoje nuolat buvo įstrigę daugiau kaip 100 laivų, laukiančių ledlaužių palydos įplaukti į Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Vysocko ir Primorsko uostus. Kiekvieną dieną Operatyvinio ledo štabo skelbiami pranešimai primena Suomijos įlankoje esant ekstremalią padėtį.

Ledas iki kovo pabaigos

Ro-ro keltas iš Ust Lugos uosto į Kaliningradą negalėjo išplaukti nuo kovo 4 dienos ilgiau kaip savaitę. Atliktos pasienio ir muitinės procedūros neleido keleivių išlaipinti. Sankt Peterburgo - Helsinkio linijos ro-ro kelto "Princess Maria" laivybos sezonas, turėjęs prasidėti nuo kovo 8 dienos, po pirmo reiso nutrauktas savaitei.

Kompanijos "Lukoil" terminalo Vysocke atstovas supanikavo, kad jei nebus grąžintas į Sankt Peterburgą iškviestas ledlaužis, kovo 14 dieną turėjęs padėti laivui "Kapitan Jakovlev" išgabenti radiacinį krovinį, ir negalės įplaukti tanklaiviai, teks stabdyti naftos produktų priėmimą.

Kompanijos "Gazpromneft" bunkeriavimo tanklaivis, plaukęs iš Primorsko į Sankt Peterburgą, kovo 16 dieną įstrigo leduose dėl sraigto gedimo.

Danijos konteinerių laivybos milžinės kompanijos "Maersk" atstovas Sankt Peterburge, agentūros "Seanews" teigimu, praėjusią savaitę netgi domėjosi galimybe pakeisti Rusijos įstatymus, kad jos teritorijoje galėtų dirbti užsienio, konkrečiai - Danijos, ledlaužiai. Nuo kovo 14 dienos šiame uoste atidaryta "karštoji linija" laivų savininkams ir agentams pasidomėti, kada laivas bus įvestas į uostą ar galės išplaukti.

Sankt Peterburgo uosto vadovybė nuogąstauja, kad 2012 metų navigacija bus dar sunkesnė, nes Ust Lugoje atsidarys 2 nauji terminalai - konteinerių ir naftos.

"Rosmorport" generalinis direktorius Igoris Rusu "Portnews" nurodė, kad ritmiška Suomijos įlankos uostų veikla pareikalaus iki 2020 metų ne mažiau kaip 5 naujų ledlaužių. Pusei iš dabar naudojamų 10-ies ledlaužių baigiasi eksploatacijos terminas, juos reikės keisti. Šiems tikslams prireiks 60 mlrd. rublių.

Konkurentas - su trūkumais

Ust Lugos uoste, su kuriuo siejami Rusijos ekonomikos plėtros Šiaurės Vakarų regione planai, atspindintys siekį šalies eksporto srautą gabenti per nacionalinius uostus, sudėtinga ledų situacija ir kiti krovinių transportavimo klausimai praėjusią savaitę analizuoti šios šalies vyriausybės lygiu.

Ust Lugoje apsilankę vicepremjerai Sergejus Ivanovas, atsakingas už transporto infrastruktūrą, ir Igoris Sečinas, tvarkantis naftos reikalus (šis uostą apžvelgė ir iš oro), apibūdindami padėtį vardijo transporto infrastruktūros trūkumus: žiemą įlanką sukausto ledai, reikia ledlaužių, neišplėtotos uosto prieigos. Tarp teigiamų Ust Lugos veiklos reiškinių buvo paminėtas krovinių importo srautas, kuris esą mažina kelių tarp Suomijos ir Rusijos apkrovimą. Pažadėta, kad netrukus bus skelbiamas konkursas nutiesti 58 kilometrų kelio ruožą iki Sankt Peterburgo ir siauras uosto užnugaris ilgiau nebestabdys jo veiklos.

2007 metų rudenį šių eilučių autorei kartu su grupe žurnalistų teko kratytis duobėtu ir siauru keliu iš Piterio į Ust Lugą ir atgal. Jau tuomet darė įspūdį rusų uosto užmojai, nors veikė tik anglių terminalas ir geležinkelio stotis, o jūrų perkėla tik ką buvo pastatyta. Apie verkiant būtiną naujo kelio statybą ir kad ji prasidės netrukus, uosto atstovė kalbėjo panašiai, kaip dabar skelbia vyriausybės valdininkai.

Pernai Ust Lugos uoste perkrauta 11,8 mln. tonų krovinių, o šiemet jų srautas padidėjo ketvirtadaliu. Todėl S.Ivanovas, kalbėdamas apie uosto reikšmę ir tai, kad į jį investuota 90 mlrd. rublių ir dar teks išleisti šimtus milijardų, kaip rašo "Portnews", neužmiršo pažymėti, jog "šio uosto plėtra mums leis užsitikrinti transporto nepriklausomybę ir atsisakyti kitų valstybių uostų paslaugų".

Talinas ieško išeities

Ust Lugos konkurencija labiausiai nepalanki jungtiniam Talino uostui, kurio apyvarta paremta rusiškų energetinių išteklių eksportu, ir naujam Silamejės transporto kompleksui, esančiam prie pat sienos su Rusija. Jis pastatytas ten ketinant plėtoti krovininių keltų laivybos ir konteinerių krovą, tačiau ji nėra tokia sėkminga kaip naujų naftos ir chemijos terminalų veikla.

Talino sprendimai ieškant būdų didinti apyvartą gali būti nepalankūs Klaipėdos uostui, ypač konkuruojant dėl Baltarusijos, Kazachstano ar Kinijos krovinių.

Ką tik pasibaigusią žiemą Klaipėdai išsiskirti rinkoje padėjo gamta. Visus aukščiau į šiaurę nuo Liepojos esančius uostus buvo sukaustęs ledas. Tai atspindi ir krovos rezultatai. Tačiau mūsų kaimynai, naudoję po vieną ledlaužį, taip ilgai trunkančių laivybos sunkumų, kokie iki šiol, kovo viduryje, tebesitęsia šiaurinėje Suomių įlankos dalyje, nepatyrė.

Talino uosto administracija svarsto galimybę statomą antrąjį Mūgos konteinerių terminalą perduoti valdyti Rusijos kompanijai "Rail Group". Tačiau tokiems sprendimams priešinasi pirmojo konteinerių terminalo naudotoja "Transiidekeskuse AS", - praneša skandinavų šaltinis "Shipgaz". Be konkurencijos dirbantis operatorius abejoja, ar rusų ketinimų nesužlugdys Rusijos vyriausybės įsakymas gabenti konteinerius tik per savo uostus. Tačiau logistikos ekspertai nurodo, kad atsiradusi dviejų operatorių konkurencija padidintų apyvartos srautą, nes dabar estai šioje srityje nusileidžia užsienio uostams, tarp jų - ir Klaipėdai.

Konkurencija dėl tonų

Lietuvos uostas jau kelerius metus iš eilės Baltijos šalyse užima konteinerių krovos lyderio pozicijas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) skelbia, kad šiemet per 2 mėnesius jų perkrauta 52,85 tūkst., arba 31,7 proc., daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Rygoje konteinerių krova padidėjo 26,5 proc. - iki 40,61 tūkst., Taline - 30,4 proc., iki 27,79 tūkstančio.

Kaip rodo pirmųjų metų mėnesių rezultatai, šiemet Klaipėda pirmą kartą aplenkė - 80 tūkst. tonų skirtumu - jungtinį Talino uostą ir pagal bendrus krovos rodiklius. Tačiau skubėti džiaugtis dėl to nereikėtų, nes neatskleidžiami finansiniai rodikliai.

Talino uosto administracija neseniai paskelbė, kad 2010 metais, uostui perkrovus 36,6 mln. tonų krovinių, pajamų suma buvo rekordinė - 87 mln. eurų (per 300 mln. litų), o grynasis pelnas išaugo 62 proc. ir sudarė 42 mln. eurų (145 mln. litų). Klaipėdoje pernai perkrauta 31,23 mln. tonų krovinių, KVJUD uždarbis sudarė 126,2 mln. litų.

Pelno valstybės įmonė neskelbia, nes gautos pajamos neapmokestinamos ir naudojamos infrastruktūrai kaip valstybės investicijos. Lygindami Taliną ir Klaipėdą pagal pernykštes pajamas galime daryti prielaidą, kad didelį jų skirtumą iš dalies lėmė ne 5 mln. tonų krovinių kiekis, o rinkliavos iš keleivinių laivų. Į Taliną kasmet atvyksta iki 3 mln. turistų, dauguma - jūros keliu. Šiuo požiūriu Klaipėda ir latvių uostai Talinui ne konkurentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"