TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto krova atitinka prognozes

2013 06 25 6:00
Klaipėdos uoste gegužę įteisinti konkurencingumą didinantys nauji gylio parametrai. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Senuosius Baltijos rytinės pakrantės uostus vis labiau veikia „Ust Lugos sindromas“ – jų krovinius perima pats naujausias Rusijos krovos kompleksas.

Veiklos dešimtmečio nespėjęs paminėti Ust Lugos uostas, įsteigtas Rusijos prezidento įsaku, siekiančiu kelti šalies ekonomiką, šią misiją spartuoliškai vykdo. Praėjusiais metais jo apyvarta padidėjo beveik du kartus, o ir šiemet išsiskiria įspūdingu prieaugiu (+55 proc.), kuris leido nukonkuruoti už 100 kilometrų esantį Sankt Peterburgą. Per 5 mėnesius Ust Lugoje krauta 23,8 mln. tonų krovinių; Primorske, išlaikiusiame lyderio poziciją, bet netekusiame dėl Usto Lugos konkurencijos beveik 4 mln. tonų naftos krovinių, – 28,6 mln. tonų; Sankt Peterburge, kur krova sumenko 2 proc., – 22 mln. tonų.

Ust Lugoje terminalus, kurių šiuo metu veikia 10, stato ir naudoja pagrindinės Rusijos energetinių žaliavų eksporto kompanijos. Gegužę ten atidaryti kompanijų „Novatek“ ir „Sibur“ suskystintų naftos dujų gamybos kompleksai, o ateinančiais metais statyti dujų terminalą planuoja didžiausia dujų kompanija „Gazprom“. Numatyta pirmojo etapo 60 mln. tonų apyvarta gali būti pasiekta jau artimiausiu metu.

Klaipėda – atsparesnė

Perkrovęs 14,6 mln. tonų krovinių (+4,6 proc.) Klaipėdos uostas tarp Baltijos šalių vienintelis išlaikė krovos augimo dinamiką. Rygos apyvarta smuktelėjo 8,8 proc. - iki 14,3 mln. tonų, Talino sumenko 8,9 proc. – iki 12,6 mln. tonų, artimiausios Klaipėdos konkurentės Liepojos – 28,9 proc. – iki 2 mln. tonų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia, kad toliausiai nuo Ust Lugos esantį Baltijos šalių uostą jo konkurencija veikia silpniausiai. Tačiau patikslinti, kiek krovinių Ust Luga galėjo atitraukti nuo Klaipėdos, A.Drungilas sakė negalintis, nes tai esanti komercinė krovos kompanijų informacija. „Rusijos krovinių dalis pas mus nėra didelė. Galbūt kiek perėmė naftos, bet šiemet naftos produktų srautas per Klaipėdos uostą taip pat didėjo. Gegužės mėnesį mūsų uosto krova sumenko 9,2 proc., bet penkių mėnesių apyvarta yra 4,7 proc. didesnė negu pernai. Tai atitinka prognozes, kad prieaugio vidurkis sudarys 4 proc. per metus“, - aiškino A. Drungilas.

Per 5 mėnesius šiemet Klaipėdos uostas krovė 14,6 mln. tonų krovinių - 600 tūkst. tonų daugiau nei pernai. Labiausiai ūgtelėjo pagrindinių prekių grupių krova: natūralių ir cheminių trąšų (+29 proc.), naftos produktų (+4,7 proc.), konteinerių (+7,1 proc.) biriųjų ir suverstinių krovinių (+10 proc.).

Pastarųjų krauta 5,7 mln. tonų, daugiausia - žemės ūkio produktų (+113 proc.), cukraus žaliavos (+60 proc.), naudingųjų iškasenų ir statybinių medžiagų (+24 proc.).

„Šiemet gegužę, palyginti su pernai, sumenkęs grūdų išvežimas rodo, kad eksportuotojai derlių sugebėjo parduoti anksčiau. Per 5 mėnesius grūdų krauta 600 tūkst. tonų daugiau nei pernai“, - komentavo uosto statistiką A.Drungilas.

Didžiausias nuosmukis matyti generalinių krovinių grupėje: mažėjo medienos ir jos gaminių, metalo, plieno ir įvairių konstrukcijų eksportu. Tai susiję su stagnaciją patiriančios Vakarų Europos pramonės situacija.

Pinigai – iš laivų

Pasak Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos, per pirmus 5 mėnesius į uostą įplaukė 2672 laivai (5,1 proc. mažiau nei pernai). Gegužę uostas sulaukė 595 laivų, 31 mažiau negu pernai.

Tačiau esama ir gerų žinių - praėjusį mėnesį baigus didįjį kanalo gilinimą iki 14,5 metro, patvirtinti nauji gyliai. „Pasirašiau įsakymą dėl naujų gylių ir laivų grimzlės iki 105 krantinės. Nuo kanalo pradžios iki Birių krovinių terminalo leistina laivų grimzlė padidinta nuo 11,5 metro iki 13,2 metro, prie Birių krovinių terminalo – nuo 11,5 iki 12 metrų. Laivų eismo priežiūros tarnybai daugiausia darbo būna įvedant ir išvedant ilgesnius nei 200 metrų laivus. Tokių gegužės mėnesį įplaukė 12, išplaukė – 15.

Pradėjome locmanų tarnybos atjauninimą – vyksta natūrali kartų kaita. Į pensiją išleidome du locmanus, priėmėme tris, kurių amžius apie 40 metų. Ateinančiais metais į pensiją išeis dar keli. Todėl diegiame naują tradiciją: kad laivų eismo tarnyboje kelerius metus padirbėję jūrininkai galėtų tapti locmanais“, - apie kadrų naujoves pasakojo uosto kapitonas.

Locmanas – tai pati atsakingiausia ir rečiausia jūrininko profesija. Šiuo metu KVJUD dirba 22 locmanai.

Nuo laivų įplaukimo priklauso uosto rinkliavų dydis. Pasak KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, gegužės mėnesio pajamos šiemet buvo 8 proc. mažesnės nei pernai ir siekė 10,7 mln. litų. Tačiau skaičiuojant uždirbtus pinigus nuo metų pradžios, šiemet jų gauta 3 proc. daugiau - 58, 3 mln. litų. M.Armonaičio manymu, pajamų mažėjimas laikinas, todėl 4 proc. pajamų didėjimo prognozė šiemet turėtų pildytis.

Pinigai investicijoms, pasak finansų direktoriaus, leidžiami taip pat pagal planą. Geriausiai panaudota Europos Sąjungos parama, iki birželio 13 dienos - 70 mln. litų. Pernai europinių pinigų uoste gauta 40 mln. litų, 2011 metais – 2 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"