TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto ledas neįveikia

2010 02 01 0:00
Klaipėdos uostas ne šiaip sau skelbiasi esąs neužšąlantis - jis toks ir yra.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Praėjusią savaitę Baltijos jūros įlankos ir pakraščiai apsitraukė storu ledu - jame įšalo kaimynų uostai. Tačiau Klaipėdos uoste ižas netrukdė laivybai.

Sinoptikai tvirtina, kad sausio be atodrėkio dienų prie Baltijos jūros nebuvo apie 50 metų. Šiemet šalčiai ledu sukaustė ne tik Suomijos ir Botnijos įlankas šiaurėje, bet ir pietinę pakrantę - nuo Vokietijos Kylio iki Stralzundo uostų, Lenkijos Aistmares.

Pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus užšalo visa Rygos įlanka. Kaip pranešė Baltijos jūros ledo tarnyba, 3-4 metrų pločio apšalo juosta palei krantą driekiasi nuo Ventspilio iki Klaipėdos uosto. Pasak Klaipėdos hidrometeorologų, Kuršių marių ledas - taip pat storiausias per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau Klaipėdos uosto šaltis neįveikė.

Laužo ledus

Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas nurodė, kad Rygos įlanką šiemet padengė toks pat ledas kaip ir prieš 4 metus. Jo storis siekia 5-15 centimetrų. Kai kur ledas suskilęs, laivų kelyje irgi yra neužšalusių plotų. Pastarąjį kartą šalčiai Rygos įlanką buvo sukaustę 2006-ųjų žiemą. Tų metų kovo pabaigoje ledo storis ten siekė 40 centimetrų. Tačiau pernai tuo metu Rygos įlankoje išvis nebuvo ledo, vandens termometrai rodė 2 laipsnius šilumos.

Pernu įlanką padengęs ledas dabar yra 40 centimetrų storio. Visiškai užšalusi ir Suomijos įlanka. Jos ledo storis svyruoja nuo 5 iki 40 centimetrų. Ten dirba 11 ledlaužių iš Suomijos, Rusijos ir Estijos.

Baltijos jūros ledo tarnyba praneša, kad kai kurie Suomijos laivybos kanalai tarp salų uždaryti. Į Baltijos jūros šiaurinius uostus leidžiama plaukti tik tam tikros ledo klasės laivams. Kai kuriuose upiniuose uostuose eismas leidžiamas vien dieną, kai sulaužomi po nakties susidarę ledai.

Liepojos uoste šį šaltą mėnesį teko nutraukti praėjusių metų rudenį pradėtus gilinimo darbus - baiminamasi, kad ižas nesuniokotų technikos.

Laivai nelaisvėje

Penktadienį Suomijos įlankoje į ledo nelaisvę pateko bendrovei "Eckero Line" priklausantis keleivinis keltas "Nordlandia" su 800 keleivių, pranešė naujienų agentūra STT. Šios agentūros duomenimis, laivas pateko į ledo nelaisvę už 15 km į pietus nuo Helsinkio ir jam teko laukti ledlaužio pagalbos. Laivas išplaukė iš Helsinkio į Taliną 8 val. ryto. STT, remdamasi laikraščiu "Ilta-Sanomat" pranešė, kad ledo nelaisvėje atsidūrusiame laive "Nordlandia" buvo 850 keleivių. Tačiau patikslintais duomenimis, juo plaukė 800 keleivių. Agentūros duomenimis, ledlaužis galėjo atplaukti į pagalbą laivui tik po kelių valandų. Pagal tvarkaraštį laivas turėjo atplaukti į Taliną 11 val. ryto penktadienį, bet jis pasiekė Taliną tik penktadienio pavakare - apie 16-17 valandą. Todėl laivo keleiviai nebegalėjo pamatyti Talino - laivas 17 val. turėjo per ledo sukaustytą Suomijos įlanką išplaukti atgal į Helsinkį.

Praėjusio ketvirtadienio rytą į ledo nelaisvę Suomijos įlankoje buvo patekęs bendrovei "Eckero Line" priklausantis krovininis laivas "Translandia". Penktadienio naktį šiam į Taliną plaukiojančiam laivui pavyko plaukti toliau, bet prieš rytą jis vėl įstrigo tarp ledų. "Laivas plaukė iš Helsinkio į Taliną. Krovininis laivas gabeno krovininius automobilius. Keleivių jame nebuvo, - sakė agentūrai BNS "Eckero Line" Estijos filialo vedėja Katrin Sirk. Ro-ro tipo laivas "Translandia", pastatytas 1976 metais, plaukioja su Suomijos vėliava.

Klaipėdos uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas teigė, jog praėjusią savaitę jūros farvateris į uostą nebuvo užšalęs, tad laivybos neteko stabdyti. Pastaruoju metu į Klaipėdos uostą įplaukia dideli laivai išgabenti Kinijos trąšų, naftos tanklaiviai, kasdien kursuoja linijiniai keltai. Praėjusią savaitę laivyba Klaipėdoje kaip niekad buvo intensyvi - per dieną įplaukdavo ir išplaukdavo iki 30 laivų. Pačiame uoste sunkumų kyla tik dėl to, kad Malkų įlankoje ir Žiemos uoste užsistovi ledai.

"Į Klaipėdos uostą įplaukiantys dideli laivai ledus sulaužo, o rytų krypties vėjas juos išneša iš akvatorijos į jūrą. Vilkikams tenka laužyti ledą įlankėlėse ir prie krantinių, todėl ilgiau užtrunka švartavimo operacijos", - kalbėjo A.Narmontas.

Laukiama potvynio

Lietuvos hidrometeorologijos centro Klaipėdos skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys pabrėžė, kad Klaipėdos uostas ne šiaip sau skelbiasi esąs neužšąlantis - jis toks ir yra. "Žinoma, gali susidaryti situacija, kai laivyba kelioms dienoms nutrūktų. Tačiau taip yra buvę tik praėjusiame amžiuje. Per pastaruosius 15 metų panašių atvejų nepasitaikė. Rekonstravus uostą tokia tikimybė liko visai nedidelė. Jūroje šiuo metu plaukioja įvairios formos ledų plokštės, dideli jo skrituliai susidarę prie Palangos ir Būtingės plūduro, todėl atliekami stebėjimai. Orai šils, tad artimiausiu metu ledas laivybos neturėtų sustabdyti", - prognozavo L.Pakštys.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Ašmontas sakė, kad žiemą kas mėnesį paprastai daromas ledo storio nuotraukas nutarta kartoti dažniau - kiekvieną dekadą. Sausio 26 dieną marių ledo matavimus atlikęs hidrologas Ovidijus Stulpinas įsitikino: tokio storo kaip dabar jo nebuvo gal 10 metų. "Pastarąjį kartą marios visiškai buvo užšalusios prieš kelerius metus, bet ne taip storai. Ledo sluoksnis prie Ventės rago šiandien siekia 45 centimetrus, Nidos pusėje - 55 centimetrus. Prie Baltijos kranto yra priplaktos 3-4 metrų pločio ledų sangrūdos, jūroje plūduriuoja daug lyčių", - dėstė specialistas.

Marių ledas hidrologams kelia rūpesčių dėl galimo didelio potvynio pavasarį. "Jeigu jis tirps pamažu, potvynio gal ir nebus, o jei atlydys ateis staiga, gali susidaryti ledų grūsčių", - aiškino O.Stulpinas. Jis priminė, kad gal prieš dešimt metų ledai buvo sulaužę Nidos krantinę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"