TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto plūduras - naftos kroviniai

2009 07 30 0:00
Krovinių terminalas per pirmąjį šių metų pusmetį perpylė 1,14 mln. tonų naftos produktų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šiemet pasaulio rinkose mažiausią nuosmukį, net ir kritus kainoms, patyrė naftos produktų prekyba, todėl jų transportavimo verslas išlaikė stabilias ekonomines pozicijas.

Net didžiausias Europos uostas Roterdamas pripažįsta, kad tik veikiantys naftos terminalų siurbliai apsaugojo jį nuo sunkių ekonomikos nuosmukio pasekmių.

Skysti kroviniai nesenka.

Per pirmąjį pusmetį šiame uoste perkrauta 185 mln. tonų krovinių - 13,4 proc. mažiau negu per 6 mėnesius pernai. Pagal rūšis didžiausias kritimas fiksuotas sausų krovinių (38 proc., iki 29 mln. tonų) ir generalinių krovinių (16 proc., iki 57 mln. tonų) nomenklatūroje. Mažiausi lygio svyravimai - skystų krovinių rūšių.

Bendras skysčių kiekis išliko beveik toks pats (-0,5 proc.) - 99 mln. tonų. Žaliavinės naftos importas smuktelėjo vos 4 proc. ir sudarė 49 mln. tonų, kiek labiau mažėjo pramonės naudojamų chemijos produktų dalis. Tačiau naftos produktų mastas išaugo 17 proc., iki 35 mln. tonų. Daugiausia jų į Roterdamą buvo gabenama iš Baltijos valstybių uostų.

Prognozuojama, kad panašus naftos produktų poreikis ir jūrinių gabenimų mastas išsilaikys iki metų pabaigos, kadangi Europoje yra daug uždarytų naftos perdirbimo gamyklų. Nors naftos kainų indeksai kinta, siurblių neišjungiantis Roterdamas diktuoja Talino, Rygos, Ventspilio ir Klaipėdos naftos terminalų apyvartos tempus.

Talpyklos rezervuotos

Per Klaipėdą 2008 metais buvo išvežta 9,13 mln. tonų naftos produktų, šiemet gali būti milijonu tonų mažiau. Juos krauna dvi įmonės - "Klaipėdos nafta" ir "Krovinių terminalas".

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra teigia, kad per pirmąjį pusmetį perkrautas krovinių mastas - 3,74 mln. tonų - atitinka terminalo pajėgumo lygį, nors tai ir yra mažiau nei pernai, kai per pirmąjį pusmetį buvo perkrauta 4,43 mln. tonų. "Šiemet rekordų nesieksime, bet prognozuojame, kad iki metų pabaigos bus viršytas 7,1 mln. tonų projektinis apyvartos mastas", - kalbėjo J.Aušra.

Pasak jo, neįmanoma atsakyti, kiek krovinių perkraus pagrindinis partneris - koncernas "Mažeikių nafta", nes esant žemoms naftos kainoms gamyklai naudingiau dirbti lėtesniu gamybos ritmu. Tačiau kad ir kiek produktų ji eksportuotų, pagal sutartį "Klaipėdos nafta" privalo laikyti talpyklų rezervą - 120 proc. numatyto kiekio - ir negali talpyklų užimti tranzitiniais kroviniais. Šiuo metu apyvartos didinimas, kai Mažeikių produkcija sudaro 55-60 proc. visų krovinių, yra sudėtingas dalykas.

Krova padidėjo 52 procentais

Tuo pat metu koncernui "Achemos grupė" priklausanti naftos ir chemijos produktų krovos bendrovė "Krovinių terminalas" per pirmąjį šių metų pusmetį perpylė 52 proc. daugiau krovinių nei pernai - 1,14 mln. tonų naftos produktų.

"Esame išskirtinė kompanija uoste, kurios krovinių apyvarta šiemet auga, nors bendrai Klaipėdos uoste pirmąjį pusmetį krovinių srautas sumažėjo 18 proc.", - sakė šviesius naftos ir chemijos produktus kraunančios įmonės generalinis direktorius Audrius Darinskas.

Anot jo, šių metų pirmąjį pusmetį terminalas dirbo beveik visu projektiniu pajėgumu. Pasak vadovo, didelis augimas yra sąlyginis, nes praėjusieji metai terminalui nebuvo patys produktyviausi. Tačiau net lyginant su iki šiol sėkmingiausiais 2007 metais, kai per pirmąjį pusmetį buvo perkrauta 1 mln. tonų, šiemet krauta daugiau.

Visi terminale kraunami kroviniai yra tranzitiniai, duodantys papildomų pajamų šalies biudžetui. Daugiau kaip du trečdaliai krovinių terminalą pasiekia geležinkelio cisternose, todėl uždirba ir geležinkelininkai, ir ekspeditoriai. "Iš mūsų klientų gaunamos žinios leidžia prognozuoti, kad krovinių srautas bus stabilus ir antrąjį šių metų pusmetį, tačiau augimas gali sumažėti", - teigė A.Darinskas. "Achemos grupė" į terminalą investavo 136 mln. litų. Ketvirtadalis šios sumos skirta aplinkosaugai ir saugiai veiklai užtikrinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"