TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto pragiedrulius temdo nafta

2010 08 06 0:00
Klaipėdos uosto kapitonas V.Lukoševičius ironizuoja, kad kuo daugiau reklamos, tuo mažiau nuveikiama darbų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sugrįžti į rekordines 30 mln. tonų Klaipėdos uosto krovos aukštumas, pasiektas 2008 metais, šiemet nesitikima, nors jūrų prekyba atsigauna ir rinkoje daugėja optimizmo.

Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius pastebi, kad kuo garsiau koks naujas dalykas reklamuojamas, kuo smarkiau ruošiamasi, tuo didesnis, anot jo, išeina šnipštas. Liepą į Klaipėdą neatplaukė žadėtas didžiausias konteinerinis laivas ir dar nežinia, kiek iš viso naudos bus, jei rugpjūtį atplauks vienas tanklaivis iš Venesuelos su žaliavine nafta, skirta Baltarusijai.

Per 7 mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 17,4 mln. tonų krovinių - 2 mln. tonų daugiau (13,2 proc.) negu per tą patį laikotarpį pernai. Tačiau sumušti 2008-ųjų rekordo, nors tai dar atrodė įmanoma paskelbus pirmojo pusmečio 15 mln. tonų (+14,5 proc.) rezultatą, nebesitikima. Šiuo metu uosto valdytojai orientuojasi į metų pradžioje prognozuotą 28,4 mln. tonų krovinių kiekį, o tai būtų 0,5 mln. tonų daugiau nei krauta 2009 metais.

Srautas nestabilus

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, norint kad uostas pasiektų 30 mln. tonų metinę apyvartą, jame kas mėnesį reikėtų perkrauti po 2,5 mln. tonų krovinių, o liepos rodiklis - tik 2,4 mln. tonų.

Praėjusiais metais, o ir ankstesniais, naftos produktai Klaipėdos uoste sudarė trečdalį bendros apyvartos. Tačiau šiemet naftos produktų srautas nestabilus, nors įmonė "Klaipėdos nafta" per 7 mėnesius perpylė 6 proc. daugiau krovinių nei pernai. Anot A.Drungilo, kol su naujais klientais veda derybas bendrovė "Krovinių terminalas", tol naftos apyvarta krenta į duobę ir Klaipėdos uostas naftos krovos pozicijas ima užleisti konkurentams. Tačiau neabejojama, kad naujos sutarys leis pasiekti didesnį apkrovimą nei iki šiol.

Krovinių terminalo vadovas Audrius Darinskas LŽ patikino, kad sutartis su nauju operatoriumi jau pasirašyta, produktai kaupiami ir nuo rugpjūčio antrosios pusės krovinių srautas pajudės. Dar šiemet numatoma perpilti pusę milijono tonų naftos produktų.

Šiemet liepos mėnesį Klaipėdos uoste perpilta 634 tūkst. tonų naftos produktų, o pernai - 150 tūkst. tonų daugiau. Būtent todėl Uosto direkcijoje diskutuojama, ar nevertėtų suteikti rinkliavų nuolaidų kai kuriems tanklaiviams. "Klaipėdos uostas tarp kitų pagal rinkliavų dydį yra konkurencingas, bet norime, kad būtų patrauklesnis dar labiau", - teigė A.Drungilas.

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė kalbėjęs su naftininkais, kokios pagalbos jiems reikėtų, tačiau pažymėjo, kad dėl vieno tanklaivio su žalia nafta rinkliavų taisyklės keičiamos nebus. Nuolaidos galimos atsiradus pastoviam krovinių srautui.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet 51 proc. daugiau krauta biriųjų trąšų, bet perpus mažiau - skystųjų. Optimizmu užkrečia gana stabili konteinerių ir ro-ro krovinių didėjimo tendencija, rodanti plataus vartojimo prekių rinkos atsigavimą.

Klaipėdos uostas ir toliau išlieka didžiausias Baltijos rytinės pakrantės konteinerių krovos uostas. Per 7 mėnesius gabenta daugiau kaip 164 tūkst. vienetų konteinerių, arba 13 proc. daugiau negu 2009 metais. Jūrų keltais plukdyta per 123 tūkst. autotransporto vienetų - apie 30 proc. daugiau nei pernai, arba tiek pat, kiek užpernai.

Pajamų daugėja

KVJUD duomenimis, Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose per pirmąjį pusmetį perkrauta 133,9 mln. tonų jūrinių krovinių - 6,1 proc. daugiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Iš jų 54,8 proc. tenka Rusijos, 21,5 proc. - Latvijos, 13,2 proc. - Estijos, 11,2 proc. - Lietuvos uostams.

Po pirmojo pusmečio Klaipėda lenkė pagrindinius konkurentus - Rygos ir Ventspilio uostus, o nusileido tik jungtiniam Talino, Sankt Peterburgo ir Primorsko uostams.

Apžvelgdama į gretimų uostų situaciją KVJUD pastebi, kad Rygoje ir Talino jungtiniame uostuose krovos dinamika pasižymi stabilumu, o Ventspilyje taip pat yra svyravimų. "Kodėl krovinių daugėja Taline, gana aišku - apyvartą didina Rusijos eksportas. O su Primorsku ir Sankt Peterburgu mes ne konkurentai, nes jie pritraukia kitus krovinių srautus. Be to, pastarasis turi dvigubai didesnę negu Klaipėda vietinę rinką", - aiškino A.Drungilas.

Rugsėjo mėnesį KVJUD numato peržiūrėti savo biudžetą ir įvertinti pajamų bei sąnaudų pokyčius. Šiuo metu pajamų surinkimo planas viršytas 1 mln. litų - per 7 mėnesius gauta 70, 6 mln. litų, arba 1,5 mln. litų daugiau negu pernai. Nors nevykdomi kai kurie planuoti investiciniai projektai, kuriems skirtas finansavimas, E.Gentvilas rengiasi ir toliau taupyti KVJUD lėšas tęsiant pernai pradėtą struktūrinę administracinę reformą. Iki metų pabaigos numatoma atleisti 12-15 darbuotojų, tarp jų - ir uosto kapitono tarnybos specialistų, kuriuos pernai kadrų reforma aplenkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"