TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto sėkmė erzina konkurentus

2007 09 10 0:00
Per Klaipėdos uosto terminalus Baltarusija šiemet numato išvežti 2,6 mln. tonų trąšų, tačiau dėl kitų metų kvotos ir vėl teks varžytis su latviais.
LŽ archyvo nuotrauka

Sparčiais ekonomikos augimo tempais Baltijos šalyse išsiskiriantis Klaipėdos uostas šiemet fiksuoja naujus rekordus, o tai provokuoja Maskvą pagrindinę Lietuvos tranzito partnerę Baltarusiją lenkti prie savo pakrančių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 18,15 mln. tonų krovinių. Tai 16,4 proc. daugiau nei per tą patį 2006 metų laikotarpį.

Pasak KVJU rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, metų pradžioje buvo planuota dešimtadaliu didesnė krova nei pernai, kai apyvarta siekė 23,5 mln. tonų. Tačiau rugpjūtį pasiektas mėnesio rekordas, 2,45 mln. tonų krovinių, įtikino, kad laikas keisti prognozes.

Padidėjo tranzitas

"Ko gero, galime tikėtis net 27 mln. tonų krovos rezultato. Tik šiemet dar ryškiau matyti, kad uosto ekonomiką lemia keturios pagrindinės krovinių rūšys: trąšos, naftos produktai, konteineriai ir ro-ro technika", - LŽ situaciją komentavo A.Drungilas.

Palyginti su 2006 metais, per 8 mėnesius biriųjų trąšų šiemet krauta 48,1 proc. daugiau, konteinerių - 44,2 proc. daugiau, skystųjų trąšų - 42,3 proc. daugiau.

Naftos produktų perpilta 5,9 proc. daugiau, tačiau pagal kiekį - 5,21 mln. tonų - šis krovinys uosto apyvartoje buvo pirmojoje pozicijoje. Antrojoje vietoje (3,38 mln. tonų) - biriosios trąšos, trečiojoje - skystosios trąšos (1,03 mln. tonų).

Autotransporto (ro-ro) vienetų uoste padaugėjo 12 procentų. Tai nulėmė didesnis autotreilerių, treilerių, lengvųjų automobilių ir sunkvežimių perkrovimas. Keltais uostą aplankiusių keleivių skaičius išaugo 26,5 proc. - iki 210,9 tūkstančio. Paskutinį vasaros mėnesį uoste apsilankė daugiau kaip 49 tūkst. keleivių - tai didžiausias iki šiol vieno mėnesio srautas.

A.Drungilas atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet uoste 50 proc., iki 2,9 mln. tonų, padaugėjo Baltarusijos krovinių ir net 2,6 karto - nuo 740 tūkst. iki 2 mln. tonų - Rusijos krovinių. Jie sudarė daugiau kaip ketvirtadalį apyvartos.

Konkurencija dėl kalio

Praėjusiais metais Klaipėdos uostas laimėjo Baltarusijos trąšų gamintojų paskelbtą konkursą krauti 2,6 mln. tonų, arba milijonu tonų daugiau nei 2006 metais, kalio trąšų. Išvežimo grafiko, pasak verslininkų, eksportuotojai šiemet laikosi.

Dar apie 3 mln. tonų kalio trąšų įmonė "Belaruskalij" kasmet išveža per Latvijos Ventspilio uostą, šiek tiek - per Nikolajevą Ukrainoje. Netrukus Baltarusijos kalio kompanija skelbs analogišką konkursą dėl 2008 metų trąšų eksporto jūra kiekio. Lietuviai ir latviai tikisi iškovotas pozicijas išsaugoti.

Tačiau Klaipėdos uosto bendrovės už nugaros jaučia ne tik Latvijos konkurentų alsavimą, bet nuolatines Rusijos politikos pastangas nukreipti kalio chloridą į savo uostus.

Dar prieš dvejus metus Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikime buvo nuspręsta iki 2010 metų Kaliningrado srityje pastatyti Baltarusijos kroviniams skirtą uostą. Vieną iš trijų terminalų numatyta pritaikyti kalio trąšoms (3,5 mln. tonų per metus).

Nors vėliau tarp Maskvos ir Minsko kilusi įtampa dėl dujų tiekimo idėjos įgyvendinimą pristabdė, jos iki šiol rusai neatsisako. Tai, kad Rusijos įkarštis laikyti Baltarusijos užsienio prekybą savo rankose nė kiek neatvėsęs, netiesiogiai patvirtino ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas, kalbėjęs Rusijos jūrų kolegijos posėdyje liepos mėnesį.

I.Levitino žodžiais tariant, Vostočnyj bus pirmasis Kaliningrado srityje gilus uostas, į kurį galės įplaukti didelės talpos laivai, o tai garantuos konkurencingumą Baltijos šalių uostų požiūriu.

Kol ekonominių svertų pakreipti Kaliningrado link nesiseka, Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sekretorius Pavelas Borodinas šių metų birželį Minske išdėstė pasiūlymą pasistatyti Baltarusijai uostą Leningrado srityje, kur galėtų bazuotis ir nacionalinis baltarusių laivynas. Jo pajėgumas esą galėtų būti iki 30 mln. tonų per metus. Šį pasiūlymą per vasarą turėjo apsvarstyti darbo grupė.

Klientas diktuoja sąlygas

Įtampą dėl Baltarusijos trąšų kvotos kiekvieną rudenį išgyvenantys Klaipėdos uosto verslininkai norėtų tvirtesnio bendradarbiavimo sutarčių, mažiausiai trejiems metams. Trąšų tranzitas - gana trapus.

Prieš porą mėnesių Klaipėdoje ir Kaliningrade lankėsi nacionalinės Baltarusijos kalio kompanijos, įsteigtos 2005 metų pabaigoje siekiant Baltarusijai atsikratyti Maskvos verslo įtakos, generalinis direktorius Vladimiras Nikolajenka. Pasak mūsų uostininkų, biriųjų trąšų terminalai jam paliko gerą įspūdį. Tačiau ilgalaikio bendradarbiavimo garantijų šis vizitas nesuteikė. Ypač svarbiam klientui atsivėręs platus Baltijos terminalų pasirinkimas suteikia laivę derantis dėl paslaugų kainų.

Tai parodė po viešnagės uostuose V.Nikolajenkos duotas interviu šalies leidiniui "Baltarusiai ir rinka".

V.Nikolajenka pažymi, kad techninėmis krovos galimybėmis Klaipėdos uostas artėja prie Ventspilio, tačiau uosto gyliu, sąlygojančiu laivų talpumą, ir krovos tempu jam kiek neprilygsta.

"Bet Klaipėdos uostas greitai vystosi. Neseniai pats asmeniškai tuo įsitikinau. Dabar ir Klaipėdoje krauna "Panamax" tipo laivus. Ir jeigu uostas būtų pagilintas dar bent 40 centimetrų, dėl "Panamax" krovos nekiltų klausimų - koks vandens lygis ir t. t.", - dalijosi įspūdžiais Baltarusijos kalio kompanijos vadovas.

Tačiau jis nepaneigė galimybės ateityje trąšas vežti per Kaliningradą, nors šiuo metu tonos transportavimas į Kaliningradą kainuoja 5 JAV doleriais brangiau nei į Klaipėdą.

Pasak V.Nikolajenkos, Kaliningrade šiemet atidarytas modernus sojos krovos terminalas. Soja importuojama iš Brazilijos, kuri perka daug kalio trąšų. Suderinus abiejų krovinių logistiką ir Rusijai investavus 20-25 mln. JAV dolerių į uosto infrastruktūrą, į tuos pačius laivus galima būtų krauti trąšas. Rusija pageidauja iš Baltarusijos garantijų dėl 1,5 mln. tonų per metus trąšų krovos ir pasirengusi projektą įgyvendinti 2008 metais.

Vienos didžiausių Baltarusijos kompanijų vadovas atkreipė dėmesį, kad įmonė "Belaruskalij" numato didinti kalio gavybą nuo šiemetinio 8,15 mln. tonų kiekio iki 9,65 mln. tonų 2012 metais, bet tai nemažins uostų varžybų dėl kalio eksporto įkarščio.

"Aš perspėjau Klaipėdos uostą, kad pašlifuotų infrastruktūrą. Kitu atveju mes išeisime į Ventspilį ar Kaliningradą, kur mums bus ekonomiškai naudingiau", - uostus lyg kortas dėliodamas aiškino V.Nikolajenka.

Jis taip pat neatmeta ir naujos idėjos gabenti Baltarusijos krovinius per Leningrado srities uostus. Mat atstumo iki Ventspilio ir Suomijos įlankos uostų skirtumas visai nedidelis, o kroviniams gabenti Rusijos teritorija tikėtinas lengvatinis geležinkelio tarifas. Rusijai esą užtektų 3-5 metų pastatyti uostą, kuriame trąšas būtų galima krauti į "Panamax" laivus.

Paklaustas apie spaudoje išdėstytą baltarusių požiūrį į uostus KVJU rinkodaros direktorius A.Drungilas tikino, kad tokia Baltarusijos pozicija - diplomatinis žaidimas. Klaipėda, jo manymu, yra ekonomiškai naudingiausias Baltarusijai uostas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"