TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto viltis – Kinijos investuotojai

2016 01 07 6:00
Klaipėdos uostui 2015 metai buvo geriausi istorijoje. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros viltys siejamos su Kinijos investicijomis. Kinų verslininkai Klaipėdoje planuoja įsteigti Kinijos gamintojų logistikos parką, investuoti į Klaipėdos jūrų uostą, ketina tapti vieno iš terminalų valdytojais bei potencialiais tolesnės uosto plėtros partneriais.

Klaipėdos uostui 2015 metai buvo geriausi istorijoje. Tačiau šiais metais naujų aukštumų neplanuojama dėl geopolitinės įtampos, lėtėjančio kaimynų pramonės gamybos tempo ir nuožmėjančios uostų konkurencijos Baltijos regione.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) 2015 metų rezultatai yra geriausi visoje Lietuvos transporto sistemoje: perkrauta 38,5 mln. tonų krovinių, arba 5,6 proc. daugiau nei 2014 metais, pasiektas naujas pajamų rekordas – uždirbti 56 mln. eurų.

Valstybinio uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus net konteinerių apyvartos kritimą vertina kaip stiprybę. Mat regione konteinerių mažėjimo vidurkis – 25 proc., Klaipėdoje – 15,8 procento. Be to, gruodį konteinerių padaugėjo, o keltais gabenamų ro-ro kiekis visus metus buvo stabilus.

Be to, kitų trijų pagrindinių prekių – naftos produktų, biriųjų trąšų ir grūdų – krova išaugo atitinkamai 30, 10 ir 5,7 procento.

Uostas pagilėjo

Išlikti Klaipėdos uostui konkurencingam, kai sąlygos prekybai tarp Rytų ir Vakarų nepalankios, padėjo investicijos į infrastruktūrą, veiklos dalyvių bendradarbiavimas ir tarptautiniai ryšiai.

„Per 2015 metus šiaurinėje uosto dalyje pagilinta akvatorija nuo 14,5 metro iki 15 metrų leidžia pakrauti didesnius laivus šios dalies uosto kompanijoms. Taip pat pasiekta pažanga rengiant pietinės uosto dalies geležinkelių strategiją, jai pritarė visos kompanijos. Svarbus ateičiai gegužės mėnesį užmegztas bendradarbiavimas su Kinija, nes kai išnyko šaldyti kroviniai į Rusiją ir sustabdytas tranzitas, ieškome naujų rinkų. Uostas veikia aiškiai ir skaidriai, geri santykiai sieja su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“. Pirmą kartą uosto istorijoje transporto logistikos grandinėje nepatirta sienos kirtimo kliūčių“, – svarbiausius sėkmingų veiklos metų veiksnius vardijo A. Vaitkus.

Uostui gilinti ir valyti, krantinių statyboms ir laivų eismo saugumui per 2015 metus išleista 26,6 mln. eurų – 78 proc. planuotų lėšų, kai 2014 metais panaudoti visi investicijoms skirti pinigai. Investuoti visas planuotas lėšas sutrukdė rangovų nepasirengimas atlikti darbus. A. Vaitkus apgailestavo, kad viešųjų pirkimų procedūros neleidžia greitai nutraukti sutarčių su netinkamais rangovais ir sudaryti naujų. Tačiau pasidžiaugė, kad organizuojant konkursus pavyko sutaupyti 7 mln. eurų, o statybų papildomi darbai niekada neviršijo 10 proc. sutartos kainos. Tai esą rodo gerą projektų parengimo lygį ir direkcijos specialistų profesionalumą.

KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis pažymėjo, kad uosto gilinimas bei modernizuotos krantinės, leidžiančios priimti didelius laivus, ir naujai nustatoma žemės nuomos kaina uosto naudotojams daro poveikį pajamoms ir pelnui. Rinkliavų iš laivų pernai surinkta 9 proc. daugiau nei 2014 metais, užpernai – 8 proc. daugiau nei 2013 metais. 2014 metais veiklos pelnas sudarė 25,7 mln eurų, 2015 metais, nors sąnaudų uostui gilinti turėta daugiau, numatomas didesnis. Į uostą 2015 metais atplaukė 7056 laivai, ilgesnių nei 200 metrų – 215, pats ilgiausias – 356 metrų ilgio konteinervežis „MSC Asia“.

Akiratyje – kinai

2016 metais uosto vadovybė aktyvesnės apyvartos nesitiki dėl nepalankių geopolitinių reiškinių: rublio devalvacijos, lėtėjančio pramonės gamybos tempo, Rusijos uostų užmojų perimti kuo daugiau krovinių iš Baltijos šalių.

Neaišku, kaip ekonomika plėtosis Vokietijoje, Prancūzijoje, Amerikoje, Indijoje. Todėl šiemet, A. Vaitkaus teigimu, prognozuojamas 38 mln. tonų krova. „Kompanijos visada optimizmo turi daugiau, bet matome, kad susiklosto nenumatytų aplinkybių“, – santūriai prognozavo uosto vadovas. Jis pabrėžė, kad ateityje galima tikėtis krovos šuolio dėl naujų rinkos dalyvių. Jeigu į Klaipėdą įžengtų kinų verslas, apyvarta padvigubėtų, bet tokiu atveju tektų statyti išorinį uostą.

Sausio viduryje numatytas dar vienas susitikimas su kinų kompanija „Chine Merchant Group“(CMG), su kuria pernai gegužę pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo, o spalį – memorandumas su jai priklausančia įmone, statančia pramonės parką Baltarusijoje. Kinų verslininkai Klaipėdoje planuoja įsteigti Kinijos gamintojų logistikos parką, investuoti į jūrų uostą, ketina tapti vieno iš terminalų valdytojais bei potencialiais tolesnės uosto plėtros partneriais.

Pagal pasaulio praktiką pastatyti jūroje uostą nuo idėjos iki pirmo laivo trunka 5–15 metų. Klaipėda, anot uosto vadovo, norėtų trumpiausio termino, nes apie uostą greta Melnragės kalbama nuo 2003 metų, tik reikalai nė kiek nepasistūmėję.

Su kinais dar nėra aptarta nei plėtra, nei investicijų forma, bet kinų kompanija tikina, kad jai priimtini įvairūs būdai. Išorinio uosto projektui parengti pirmiausia reikia objektą įtraukti į pradėtą rengti bendrąjį uosto planą ir gauti valdžios institucijų, iš viso 26 derinančių subjektų, pritarimą. Tokiai statybai reikalinga ir politinė valia.

A. Vaitkus mano, kad visiems, nepritariantiems šiai minčiai, reikėtų užmiršti japonų parengtą salos brėžinį ir naujos uosto konstrukcijos kūrimą patikėti specialistams, kurie projektuos naujus uosto molus. Intensyvėjant laivybai ir didėjant laivų gabaritams dabartinė įplauka didina incidentų uosto vartuose riziką, todėl ilginti molus jau apsispręsta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"