TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto žemė - visiems

2014 02 22 6:00
Uosto verslininkai siekia sudaryti ilgalaikes žemės nuomos sutartis, nes investuoja šimtus milijonų litų, o jų grąžos laikotarpis priklauso nuo permainingų rinkos sąlygų.  Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uoste dabar dirbančių krovos kompanijų pirmenybė atnaujinti uosto žemės nuomos sutartis, pasibaigus jų terminui, nesuderinama su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės taisyklėmis.

Taip teigia pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjęs Briuselis ir ragina prieštaravimą kuo skubiau šalinti - naikinti kliūtį kitiems ūkio subjektams, kurie norėtų kurtis Klaipėdos uoste, teikti krovos paslaugas. Europos Komisija (EK) mano, kad Lietuva riboja prieinamumo laisvę naudotis „viešosiomis gėrybėmis“.

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas jau parengė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siūloma pripažinti netekusia galios EK ginčijamą įstatymo dalį (24 straipsnio 2 dalį), kuri suteikia konkurse pirmenybę nuomotis uosto žemę buvusiam jos nuomininkui. Netrukus pataisą ketinama teikti Seimui. Tikimasi, kad ji bus priimta ir įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos.

Anksčiau Lietuva buvo įsipareigojusi ištaisyti trūkumus iki 2012-ųjų vasaros, paskui – iki tų pačių metų pabaigos.

Kai Lietuva stojo į ES, ministerijų valdininkai neatidžiai aiškinosi specialiųjų teritorijų reglamentavimą. Vėliau valstybės institucijos neužginčijo, kai Europos Komisija nurodė įstatymo nuostatų trūkumus, bet įsipareigojo juos šalinti.

Paisant Briuselio nuomonės buvo apribotas dabartinių uosto žemės nuomininkų pirmumas vėl išsinuomoti žemės - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas papildytas įrašu „tokiomis pačiomis konkurso sąlygomis“, bet jis pažeidimo esą nepanaikino. Prieš metus EK pakartotinai perspėjo Lietuvą, kad uosto įstatymas neatitinka sutarties dėl ES veikimo 49 straipsnio nuostatos, suteikiančios įsisteigimo laisvę.

Nuoma – iki 50 metų

Susisiekimo ministerija, 2010 metų rugpjūtį gavusi EK raštą dėl to, jog žemės nuomos krovinių perkrovimo paslaugoms teikti tvarka prieštarauja ES dokumentui, siekė, liaudiškai tariant, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos pakeista KVJU įstatymo 24 straipsnio redakcija, kurią patys uostininkai vadina neveiksnia, taip pat pasirodė netinkama.

EK vis dar mano, jog Lietuva neįvykdė nurodymo pašalinti kliūtį teikti krovos paslaugas kitiems subjektams, kurie norėtų įsikurti Klaipėdos uoste. Uosto naudotojai ne kartą aiškino, kad Vakarų šalių uostų žemės naudojimo praktika neatitinka Klaipėdos uosto veiklos finansavimo modelio ir Lietuvoje tik pradedamos taikyti atlyginimo už nusavintą turtą tvarkos. Daugelio valstybių uostų administracijos pačios įrengia krovos terminalus ir išnuomoja teritoriją su sandėliais ar net kranais. Todėl ten žemės nuomos sutartys sudaromos trumpesniam terminui.

Lietuvos valstybė pasidalijo su verslu uosto investicijomis, užkraudama nuomininkui didesnę dalį išlaidų, todėl jų grąžos laikotarpis gana ilgas. Manoma, kad baigiantis nuomos sutarčiai, paskutiniais jos galiojimo metais, niekas nenorės rizikuoti ir investuoti.

Tačiau EK pirmininko pavaduotojas Siimas Kallas Lietuvai išdėstytoje pozicijoje bendrą interesą kelia aukščiau už privačių investicijų apsaugą. EK nuomone, „paprastai žemės nuomos sutartis sudaroma tokiam laikotarpiui, kad nuomininkas galėtų susigrąžinti krovinių perkrovimo paslaugoms teikti būtinas investicijas“.

EK teigia, jog Lietuva riboja prieinamumo laisvę naudotis „viešosiomis gėrybėmis“, todėl „būtina taikyti konkurencinę, skaidrią, nediskriminacinę, persvarstomą procedūrą, kuri padėtų užtikrinti sąžiningą minėtos gėrybės paskirstymą, nepažeidžiant įsisteigimo laisvės“.

Nebeliks pirmumo

KVJU įstatymo pakeitimo rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad sutartis dėl ES veikimo yra viršesnė už Lietuvos civilinio kodekso nuostatą dėl valstybinės žemės nuomos pirmumo teisės buvusiam nuomininkui. Tai esą „bendroji norma, kuri netaikoma specialųjį statusą turinčiai žemei“.

Dėl tokių teisinių permainų uosto direkcijai teks keisti KVJU žemės nuomos konkurso sąlygas. KVJU direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis LŽ sakė, kad panaikinus įstatymo nuostatą dėl pirmumo teisės, kuri buvo perkelta į konkurso sąlygas, teks ją išbraukti. Tačiau dėl išbrauktos teorinės konkurso sąlygos, jo manymu, niekas iš esmės nesikeis. Iki 2013 metų galiojusi įstatymo 24 straipsnio redakcija buvo palankesnė esamiems uosto nuomininkams, o dabartinė sunkiai pritaikoma praktikoje.

Šiuo metu KVJU direkcija turi 50 žemės nuomos sutarčių, sudarytų pastarąjį dešimtmetį. Ilgiausias numatytas terminas – 50 metų, trumpiausias – metai, kai žemė užstatyta pastatais, kurių likimas neaiškus.

Tačiau M.Armonaitis pabrėžė, kad teorinis konkurencijos teisių į žemę suvaržymas nekelia užsieniečiams kliūčių steigti uoste verslą. Kaip rodo kompanijos MSC atvejis (ji atėjo į bendrovę „Klaipėdos Smeltė“) arba Baltarusijos kalio trąšų gamintojų sprendimas įsigyti Birių krovinių terminalo akcijų, uoste suteikiama laisvė veikti visiems. „Akcijų savininkai gali keistis po 5 kartus per dieną, o konkursas ribos tik žemės nuomos pasikeitimą“, - pažymėjo M.Armonaitis.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Haroldas Kovs pažymėjo, kad diskusijos dėl žemės nuomos tebevyksta.

Susisiekimo ministerijos prašoma parengti dokumentus, užtikrinančius ne tik investicijų, bet ir darbo vietų bei darbo sąlygų tęstinumą vykstant žemės nuomininkų kaitai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"