TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO apyvarta - tęstinių investicijų vaisius

2011 metais įspūdingus uosto veiklos rezultatus didžia dalimi lėmė beveik trečdaliu - iki 13,4 mln. tonų - padidėjusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) apyvarta. Šiemet tikėtini lėtesni tarptautinės prekybos tempai, tačiau kompanija tikisi dirbti stabiliai.

Klaipėdos jūrų uosto apyvarta pernai padidėjo 5 mln. tonų - iki 36,6 mln. tonų. Labiausiai ekonominius rodiklius kilstelėjo nauji KLASCO kroviniai. Jie padidino kompanijos rinkos dalį uoste iki 36 procentų (+3 proc.). Apyvartos prieaugis čia sudarė 3,2 mln. tonų.

Kas slypi už tokio gamybinio šuolio, kai tiek pat žmonių ir technikos apdoroja milžinišką geležinkeliu, automobiliais ir laivais gabenamų prekių srautą, puikiai suvokia ir vertina transporto specialistai bei verslo bendruomenė.

Už tokius laimėjimus Lietuvos pramonininkų konfederacija suteikė KLASCO "Sėkmingai dirbančios įmonės 2011" statusą.

Investuojama į gamybą

Praėjusiais metais KLASCO investicijoms skyrė per 30 mln. litų. Daugiausia, 23,5 mln. litų, kainavo grūdų terminalas. Šiemet planuojama investuoti iki 35 mln. litų, didžioji dalis lėšų turėtų būti skiriama naujam biriųjų trąšų sandėliui statyti.

"Pernai valdyba patvirtino dešimties metų - iki 2022-ųjų - KLASCO plėtros programą. Pagal ją kasmet į terminalų plėtrą ir modernizavimą esame numatę investuoti po 20-40 mln. litų", - LŽ sakė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Šiuo metu KLASCO baigia projektuoti maždaug 90 tūkst. tonų talpos biriųjų trąšų sandėlį, kuris iškils šalia jau veikiančiojo. Taip pat planuojama statyti biriųjų krovinių pakrovimo į laivus įrenginį ir geležinkelio vagonų iškrovimo stotį.

"Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija praėjusiais metais pradėjo 8-9 krantinių rekonstrukciją. Tai mus pradžiugino, bet darbą sutrikdė. Didesnė apkrova teko kitoms krantinėms, todėl reikėjo pertvarkyti krovos procesus. Tačiau gamybiniai padaliniai puikiai susitvarkė ir dabar tiki, kad įmanoma krauti net daugiau, jeigu tik bus tinkamas Pauosčio geležinkelio stoties pralaidumas. Viliamės, jog šiemet uosto direkcija skirs finansavimą 7-8 krantinių rekonstrukcijai, kaip numatyta, nes tai - tęstinis projektas.

Todėl planuojame, kad jau 2013 metų antrąjį pusmetį KLASCO naudosis penkiomis 14,5 metro gylio krantinėmis - prie tokių gali švartuotis didžiausi sausų krovinių laivai. Dėl to KLASCO ir spartina savo statybas, kad uostui gilinti ir krantinėms tvarkyti valstybės išleisti pinigai kuo greičiau pradėtų duoti grąžą", - aiškino KLASCO vadovas.

Anot jo, artimiausiais metais pagrindinės kompanijos investicijos siejamos su universalių sandėlių plėtra šiaurinėje uosto dalyje, taip pat nagrinėjami keli Smeltės pusiasalio plėtros planai, kurie yra tiesiogiai susiję ir priklausomi nuo suskystintų dujų terminalo projekto.

Sekėsi klientams

Per 2011 metus KLASCO perkrovė 13,42 mln. tonų krovinių. Tai 30 proc. daugiau nei 2010-aisiais, kai krova siekė 10,28 mln. tonų.

A.Pauža pažymi, kad praėjusių metų sėkmę KLASCO lėmė pritraukti nauji kroviniai, dauguma jų - tranzitiniai, pavyzdžiui, metalo briketai. Tačiau Rusijos ir Kazachstano prekybai per Lietuvą koją kiša geležinkelio vagonų trūkumas.

Džiugina tai, kad labai geri metai buvo nuolatiniams ir artimesniems KLASCO partneriams - trąšų gamykloms "Achema" ir "Belaruskalij". Jos pastebimai padidino savo produkcijos eksportą per KLASCO terminalus. Naudingai bendradarbiaujama ir su keltų operatore "DFDS Seaways". Didesnė keltų apyvarta ro-ro krovinių srautą Jūrų perkėlos terminale pernai padidino 24 procentais.

"Svarbu tai, kad visi mūsų įmonės terminalai - skystųjų ir biriųjų trąšų, grūdų, krovos bei ro-ro - praėjusiais metais veikė tolygiai, nebuvo didesnių svyravimų. Pelningai dirbo uosto vilkikų paslaugas teikiantis filialas "KLASCO Towage Assistance". Prieš kelerius metus investuoti 35 mln. litų į naujų buksyrų KLASCO 1 ir KLASCO 2 statybą pasitvirtino ir šiandien lėšos jau sugrįžta. Žvelgiant į šiuos metus kyla nerimo dėl ekonominės situacijos euro zonoje. Tačiau didelė dalis per KLASCO gabenamų krovinių skirti kitoms rinkoms - Indijai, Brazilijai, Kinijai, - kurios ne tokios jautrios. Todėl šių metų tikslas yra išlaikyti 2011-ųjų krovos lygį. O jei padėtis rinkoje bus palanki, gali būti ir nedidelis srauto didėjimas", - prognozavo A.Pauža.

KLASCO skaičiuoja, kad esamoje teritorijoje įmonė metų apyvartą gali padidinti iki 20-25 mln. tonų, tačiau norint pasiekti tokį rezultatą reikia darniai dirbti kartu su "Lietuvos geležinkeliais", Klaipėdos uosto direkcija, ekspeditoriais ir kitomis susijusiomis tarnybomis. "Mums ypač jautrus geležinkelių kainodaros klausimas, nes 2011 metais geležinkelių paslaugų tarifai padidėjo 6 procentais. Krovinio siuntėjai skaičiuoja kiekvieną centą, tad mums tenka konkuruoti ne tik su gretimais Baltijos valstybių, bet ir su Juodosios jūros uostais", - pabrėžė A.Pauža.

Pasak jo, uosto verslininkai ypač vertina Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės nuosaikią poziciją Baltarusijos atžvilgiu, nes iš 10 mln. tonų kaimynės krovinių, gabentų per Klaipėdą, valstybė uždirbo maždaug 750 mln. litų. "Jei galime duoti naudos bendrovei ir valstybei, tai ir stengiamės daryti. Siekiame dirbti taip, kad kroviniai nedingtų, būtų nesugadinti ir tinkamai bei greitai pakrauti į laivus. Nes garsas apie uosto paslaugų kokybę sklinda greičiau, negu išleidžiamas laikraštis. Tai supranta visi įmonės darbuotojai, apie 700 žmonių", - kalbėjo KLASCO vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"