TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO dar plėsis

2010 01 18 0:00
J.Benetis apgailestauja, jog mūsų uostas vis dar nepagilintas tiek, kad trąšų laivus būtų galima krauti pilnus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Į Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO) atplaukė "postpanamax" tipo sausakrūvis laivas "Aghios Makarios", kuris šią savaitę išgabens į Kiniją apie 80 tūkst. tonų baltarusiškų kalio trąšų - didžiausią kiekį uosto istorijoje.

Trąšos Klaipėdos uoste yra antras pagal mastą po naftos produktų krovinys. Nors Baltarusijos eksportuojamo natūralaus kalio chlorido pernai krauta ketvirtadaliu mažiau negu planuota, cheminių lietuviškų ir tranzitinių trąšų prekyba vyko aktyviau. Todėl bendras trąšų kiekis uoste padidėjo 2,5 proc., iki 5,7 mln. tonų. Šiemet jų tikimasi bent milijonu tonų daugiau.

Daugiau kaip pusė trąšų apyvartos tenka bendrovei KLASCO - didžiausiai uosto kompanijai.

Sulaukė išskirtinio laivo.

KLASCO gamybinį ritmą praėjusią savaitę kiek sutrikdė graikų laivo "Aghios Makarios" vėlavimas dėl techninio gedimo Kattegato sąsiauryje prie Danijos. Jo atvykimo data buvo atidėta kelioms dienoms, todėl didžiausią kada nors krautą uoste trąšų kiekį Kinijos rinkai "Aghios Makarios" išplukdys vėliau nei planuota. Tačiau tikimasi, kad sausio mėnesį bus spėta kalio trąšomis pakrauti dar du didelius (53 ir 65 tūkst. tonų talpos), laivus. "Aghios Makarios" ilgis 228,6 metro, plotis - 43 metrai, maksimali grimzlė - 12,85 metro.

Pasak KLASCO vadovo pareigas laikinai einančio Juozo Benečio, plokščiadugnis laivas "Aghios Makarios" trąšų terminalo krantinėje dviejų rūšių trąšomis bus kraunamas, jei oro sąlygos leis, apie 5 dienas. Kitokia laivo konstrukcija, esant ne mažesniam nei nuliniam vandens lygiui, 88 tūkst. tonų talpos laivą leis pakrauti beveik pilną.

Ankstesniais metais Azijos kryptis priklausė Ventspilio uostui, nes leistina laivų gramzda ten daug didesnė. Tačiau baltarusių įmonės "Belkalij" pasirašyta su KLASCO 3 metų (2008-2010) kalio trąšų išvežimo sutartis šiemet apima visas kryptis.

J.Benetis apgailestauja, kad mūsų uostas vis dar nepagilintas tiek, kad trąšų laivus būtų galima krauti pilnus. "Uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mums garantavo, kad dabar galime krauti iki 12,7 metro grimzlės. Atsižvelgdami į tai partneriai šiuo metu planuoja atitinkančius grimzlę kiekius. Į šitą laivą galėsime pripilti 78 tūkst. tonų trąšų. Jei leistų krauti 5 tūkst. tonų daugiau, būtume patrauklesni klientams, su kuriais planuojame sieti trąšų terminalo perspektyvą", - kalbėjo J.Benetis.

Daug ginčų dėl laivybos apribojimų keliančius akmenis žadama ištraukti iki pavasario. Plaukiojantis kranas ir šiomis dienomis stovi uosto vartuose, nors neaišku, ar esant stipriam ledonešiui jis dirba.

Trąšų daugės

Baltarusijos kalio trąšų gamintojai 2009 metais per dvi Klaipėdos krovos kompanijas išgabeno 2,2 mln. tonų produkcijos, nors sutartyje buvo numatytas 3 mln. tonų kiekis. Daugiausia šio krovinio gabenta į Pietų Ameriką ir Azijos rinkas. Kinų kompanijos pernai trąšų nepirko, nors anksčiau prekyba su Kinija sudarydavo 30-40 proc. "Belkalij" eksporto. Išlaukę metus, pirkėjai numušė gamintojų kainą kone perpus.

Gruodžio pradžioje lankydamasis Klaipėdoje "Belkalij" vadovas Valerijus Kirijenka pokalbyje su LŽ pažymėjo, kad išvežimo grafikai ir kiekiai 2010 metais priklausys nuo to, kaip greitai gamybininkai įveiks prekybos krizę. Tomis dienomis Baltarusijos kalio kompanija, organizuojanti dviejų gamybinių įmonių kalio trąšų prekybą, paskelbė, kad kinams dėl kainos nusileido ir trąšos per Klaipėdos uostą pradedamos gabenti. Prieš Naujuosius metus buvo pakrautas pirmasis laivas į Kiniją.

"Belkalij" šiemet planuoja išvežti per Klaipėdą iki 4 mln. tonų kalio trąšų - lygiomis dalimis per dvi kompanijas. "Mus džiugina, kad atsigauna trąšų rinka, o Lietuvos grūdų eksportuotojai planuoja panašius kaip ir pernai pardavimo kiekius, bet, deja, kitų krovinių prognozuoti negalime. Sprendžiant iš pokalbių ir pasirašytų sutarčių su klientais, 2010 metai bus sunkūs. Bus geresni, jeigu kartu su mumis to paties tikslo sieks ir bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", - pažymėjo KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas.

Investicijoms - 30 mln. litų

KLASCO krovos apyvarta 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, smuktelėjo 12,6 proc., nuo 9,6 mln. iki 8,43 mln. tonų, tačiau išliko didžiausia tarp uosto krovos bendrovių. Sumažėjo ir pagrindinės veiklos pajamos - nuo 146 mln. 2008 metais iki 117 mln. litų pernai. "Didelė konkurencija tarp Klaipėdos ir kaimyninių uostų turėjo įtakos paslaugų kainoms. Jas turėjome sumažinti 20 proc.", - neadekvatų krovai pajamų sumažėjimą aiškino J.Benetis.

Pasak jo, pagrindinės investicijos buvo skirtos antram galingam vilkikui, kuris, kaip ir pirmasis 2008 metais, KLASCO pasiekė gruodį. Pastatyti laivus bendrovei kainavo apie 35 mln. litų.

Laivyno modernizavimas buvo neišvengiamas, kad KLASCO galėtų konkuruoti su varžovais teikiant vilkimo ir švartavimo paslaugas dideliems laivams, kokiais iš Klaipėdos gabenamos trąšos ir grūdai.

Pagal klientų verslo prognozes ir pasirašytas sutartis KLASCO 2010 metais planuoja krauti milijonu tonų daugiau negu pernai - iki 9,5 mln. tonų krovinių.

Pernai KLASCO pavyko pritraukti naujų krovinių (asfalto granulių, rapsų), todėl ir šiemet tikimasi prekių įvairovės. Akivaizdu, kad atsigauna ro-ro krovinių judėjimas jūrų perkėlos terminale, o keleivių srautas keltuose išliko stabilus.

Dar 2008 metais KLASCO parengė plačią 5 metų investicinę programą, apimančią gilesnę šiaurinę ir pietinę teritoriją Smeltės pusiasalyje. Nors projektavimo darbai nebuvo stabdomi, statybų pernai nepradėjo. Ekonomikos krizės laikotarpis buvo pertrauka ir padėjo atrinkti pačius perspektyviausius projektus.

Pasak J.Benečio, 2009 metų krova atskleidė, kad prioritetą reikėtų skirti birių krovinių terminalams. Todėl šiuo metu projektuojami ir 2011 metais bus pastatyti nauji trąšų ir grūdų sandėliai, kuriems skirta 30 mln. litų investicijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"