TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO dirbs prie gilesnių krantinių

2014 08 02 6:00
Baigtos rekonstruoti 7-8-9 uosto krantinės Vidos Bortelienės nuotraukos

Po dešimties metų baigti ginčai dėl belgų rekonstruotų trijų Klaipėdos uosto krantinių apkrovų ir grėsmių - pastatyta nauja laivų švartavimo sienutė leis prie šių krantinių priimti ir pakrauti iškart po du „Postpanamax“ laivus.

Dabartinį maksimalų 14,5 metro uosto kanalo gylį atitinkanti daugiau kaip pusės kilometro ilgio 7-8-9 krantinių linija – dar vienas žingsnis keliant Klaipėdos uosto konkurencingumą rinkoje, kuri, stiprėjant politinei įtampai tarp Rytų ir Vakarų, į vieną ekonominių varžybų ratą įtraukia ir Baltijos šalių, Lenkijos bei Vokietijos uostus. Verslininkai kalba apie būtinybę pagilinti kanalą ir gylį prie krantinių padidinti dar pusmetriu, o vėliau – iki 17 metrų, kad būtų galima priimti į Baltijos jūrą per sąsiaurius įplaukiančius didžiausios grimzlės, arba „Baltmax“, laivus.

Gilesnės ir tvirtesnės

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) baigė rekonstruoti 7-8-9 krantines, kurias naudoja krovos kompanija KLASCO. Šios krantinės, prie kurių kraunami metalurgijos žaliava, grūdinės kultūros ir cukrus, yra pritaikytos iškart švartuoti du „Postpanamax“ 13,4 m grimzlės laivus. Į tokius galima sukrauti po 70 tūkst. tonų krovinių.

Beveik dvejus metus trukęs antrasis krantinių rekonstrukcijos etapas (pusė atkarpos perduota naudoti pernai birželį) gylį prie krantinių pakeitė pusantro metro - dabar čia gylis siekia 14,5 metro. Fasadinė sienutė (krantinės linija) buvo paslinkta į marias apie 2,4 metro. Išilgai jos sumontuoti kombinuoti plieniniai įlaidai sukalti į 25,5 metrų gylį. Tai leis vėliau be papildomų krantinės tvirtinimų iškasti gruntą net iki 17 metrų.

Po kranais įrengti du nauji 261 metro bėgių keliai, prie krantinės linijos perstumti esami geležinkelio keliai, atnaujintos gelžbetoninės dangos tarp geležinkelio kelių ir už jų. Bendras šiame etape rekonstruotų krantinių ilgis - 273,1 metro. Darbus atlikusiai bendrovei „Latvijas tilti“ sumokėta maždaug 25 milijonai litų.

Pirmoji panašaus ilgio krantinių atkarpa buvo pastatyta už 24 mln. litų, tąkart rangovas buvo vokiečių kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“.

Per trejus metus, kol vyko krantinių statybos, KLASCO gamybos operacijos buvo apsunkintos, didėjo verslo sąnaudos.

Pirmoji šių uosto krantinių rekonstrukcija, atlikta daugiau kaip prieš 10 metų, valstybei kainavo per 30 mln. litų ir daug specialistų laiko, aiškinantis, kokį svorį atlaikys krantinės ir kodėl prie jų nepasiekta projektinio 14 metrų gylio.

KVJUD ir KLASCO vadovai įsitikinę, kad finansiniu skandalu pagarsėjusioje istorijoje pagaliau padėtas taškas ir atsiveria nauja galimybių erdvė. Jie mano, kad nereikia gręžiotis į praeitį ir skaičiuoti nuostolius matant dabartinį rezultatą – prie giliausių uosto krantinių kraunamus „Pospanamax“ laivus.

KLASCO vadovui Audriui Paužai (kairėje) krantinių statybos pabaigos aktą perdavė KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Prie krantinių – didesni laivai

„Investicijos į krantines, didesnių gylių užtikrinimą ypač svarbios didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą. Skiriami pinigai uosto infrastruktūrai duoda žaibišką grąžą. Yra suskaičiuota, kad investicijos Klaipėdos uoste atsiperka per pustrečių metų“, - įteikdamas KLASCO vadovui Audriui Paužai krantinių statybos pabaigos aktą sakė KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šiemet per 6 mėnesius prie bendrovės KLASCO krantinių atplaukė 22 didesnės nei 50 tūkst. tonų talpos laivai (pernai – 18). Pradėjus naudoti ilgesnę pagilintų krantinių atkarpą tokių laivų tikimasi sulaukti dar daugiau.

„Tai istorinis įvykis ne tik KLASCO raidai, bet ir visai transporto sistemai, miestui ir valstybei. Pagrindiniai konkurencingumo parametrai – uosto gylis, laivų grimzlė prie krantinių ir technologijos. Sukurtos naujos navigacinės sąlygos mūsų bendrovei leidžia pakrauti į laivą 70 tūkst. tonų verstinių krovinių. KLASCO jau nekartą įrodė, kad savo projektais stengiasi kuo greičiau užtikrinti ir privačių lėšų, ir valstybės investicijų grąžą. Per pastaruosius dvejus metus į trąšų kompleksą investavome per 70 mln. litų, šiemet atidarėme antrą sandėlį birioms trąšoms, galime sukaupti iki 220 tūkst. tonų biriųjų trąšų. Prie 7-8-9 krantinių atvirose aikštelėse galime sukaupti iki 300 tūkst. tonų verstinių krovinių. Dabar, kai uosto direkcija rekonstravo 7-8-9 krantines, pritaikytas iškart švartuoti du „Postpanamax“ laivus, kurių talpa didesnė negu 70 tūkst. tonų, juos pakrauti galėsime sparčiau“, - apie didesnio gylio prie krantinių naudą pasakojo KLASCO generalinis direktorius A. Pauža.

Paklaustas, kaip paprastai įvertinti tokį krantinių pagilinimą, A. Pauža sakė, kad pusantro metro leidžia į laivą papildomai sukrauti vieno traukinio atgabentus krovinius ir panaudoti visą laivo talpą. O tai atpigina prekės transportavimą. Prikrauti pilną „Postpanamax“ laivą, jei netrukdo oro sąlygos, užtrunka vos tris paras.

Didžiausios uoste krovos kompanijos KLASCO apyvarta vidutiniškai sudaro 13 mln. tonų krovinių per metus. Šiemet per pirmąjį pusmetį KLASCO apyvarta sudarė 6,4 mln. tonų. Klaipėdos uoste ir Būtingėje per pirmą pusmetį perkrauta 17,75 mln. tonų krovinių.

Krantinių perdavimo ceremonijoje dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pasidžiaugė, kad uostas užtikrina efektyvų valstybės pinigų panaudojimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"