TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO padidino tranzito krovinių dalį

2011 01 15 0:00
A.Pauža: "Pernai gruodžio 23 dieną perkrovusi 10 mln. tonų krovinių KLASCO įveikė psichologinę kartelę, iškeltą prieš porą metų."
Vidos Bortelienės nuotraukos

Uostų konkurencija krovinių savininkams suteikia pasirinkimą, nes geriausias logistikos sprendinių ir paslaugos kokybės santykis padeda sutaupyti milijonus. Klaipėdos kryptis šiuos kriterijus atitinka.

AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža teigia, kad Baltijos šalyse ši bendrovė šiuo metu yra didžiausia universali krovos įmonė, išskyrus naftos terminalų operatorius. Per 2010 metus KLASCO perkrovė 10,28 mln. tonų krovinių. Tai 22 proc. daugiau nei 2009 metais, arba 6,6 proc. daugiau nei iki šiol kompanijai sėkmingiausiais 2008-aisiais, kai jos krova siekė 9,64 mln. tonų.

Preliminariais duomenimis, šios bendrovės pajamos pernai sudarė 132 mln. litų. Per ankstesnius dvejus metus uždirbta atitinkamai 146 mln. ir 117 mln. litų.

KLASCO pernai susigrąžino iki tol turėtą trečdalį uosto paslaugų rinkos ir šiemet ketina šią proporciją išlaikyti. Pasiekti rekordai, pasak bendrovės vadovo, bendrų "Lietuvos geležinkelių" bendrovės bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmų ir nuoseklios tranzito politikos nuopelnas.

Prekyba atsigavo

Pasak A.Paužos, pernai gruodžio 23 dieną perkrovusi 10 mln. tonų krovinių KLASCO įveikė psichologinę kartelę, iškeltą prieš porą metų.

Tačiau pagal uždirbtų pajamų kiekį rekordo nepavyko pakartoti, nes krovos įkainiai, kaip ir visame uoste, pernai buvo vidutiniškai 10 proc. žemesni negu 2008 metais. Dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sulėtėjusios tarptautinės prekybos KLASCO nuosmukis tarp uosto kompanijų 2009 metais buvo pats didžiausias, todėl efektyvumo rezervų teko ieškoti nedelsiant. Pagal sutartį su Klaipėdos geležinkelio stotimi pavyko suderinti greitesnę vagonų apyvartą, ją padidinus nuo 400 iki 520 vagonų per parą, ir klientams užtikrinti didesnės talpos laivų krovos galimybę.

"Regioninė, tarpvalstybinė ir vidinė uostų konkurencija klientams sudaro galimybę derėtis dėl kiekvieno cento. Mes puikiai suprantame, kad klientai, pasirinkę mūsų kompaniją, privalo uždirbti. Tačiau yra riba, žemiau kurios negalime kainos nuleisti, jeigu žinome, kad siūlome gerą produktų sandėliavimo kokybę, vykdome vagonų apyvartumo ir laivų grimzlės sąlygas, dėl to jie gali sutaupyti laiko ir laivo frachto išlaidų. Uosto gylis labai svarbus mūsų partneriams, nes kroviniai plukdomi į Tolimųjų Rytų, Pietų Amerikos valstybes ir labai daug lemia laivo dydis. Todėl oficialus uosto kapitono leidimas prie pagrindinių dviejų KLASCO krantinių nuo rudens krauti pusmetriu didesnės grimzlės laivus - iki 13 metrų - vertinamas kaip svarbiausias 2010 metų įvykis, kai tenka konkuruoti ne tik su Rygos ir Ventspilio uostais, bet ir su Odesa", - sakė bendrovės vadovas.

Lietuviškų mažėjo, tranzitinių - daugėjo

Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Klaipėdos uostą pernai padidėjo ketvirtadaliu, iki 4 mln. tonų. Pusę šio kiekio perkrovė KLASCO. Atsiradus galimybei krauti laivus iki 13 metrų grimzlės prie 5-6 krantinių, KLASCO į 4 tokius didelius (vidutiniškai per 65 tūkst. tonų talpos) laivus pakrovė 260 tūkst. tonų Baltarusijos kalio trąšų. O nauji krantinių parametrai spalio mėnesį leido pasiekti rekordinę 1,1 mln. tonų krovą.

Skirtingai nuo kitų uosto kompanijų, kur vyrauja lietuviški kroviniai, KLASCO nusistovėjo atvirkštinė proporcija. Pernai lietuviškų krovinių dalis buvo sumažėjusi iki 30 procentų. Labiausiai išaugo trąšų ir ro-ro krovinių dalis, atitinkamai 60 proc. ir 41 proc., kur dominuoja tranzitas.

"Lietuvos grūdų eksportuotojams pernykštis sezonas buvo blogas, išgabenta 650 tūkst. tonų grūdų, tačiau tikimės, kad derlius bus geresnis, jeigu ne šiemet, tai kitąmet, ir tam jau ruošiamės", - sakė KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas.

Pernai KLASCO daugiausia investavo į Jūrų perkėlos terminalo infrastruktūrą, o šiemet numato baigti naujų grūdų terminalo talpyklų statybas ir pradėti trąšų terminalo plėtrą. 2011 metais investicijoms numatyta apie 30 mln. litų, kitais metais - iki 50 mln. litų. Į KLASCO atplaukusių laivų skaičius per metus ūgtelėjo 8 proc., arba 206 laivais - iki 2640, kai bendras jų kiekis uoste pernai sumažėjo 58 laivais - iki 6948 laivų.

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos konkurso būdu išrinktas rangovas jau pradeda vykdyti KLASCO 8-9 krantinių rekonstrukciją ir uosto akvatorijos gilinimo prie jų darbus. Juos baigus KLASCO galės pasiūlyti geresnes sąlygas ir kitiems klientams, ne tik trąšų gamintojams ar grūdų eksportuotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"