TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO planuoja didesnę krovą

2014 01 11 6:00
Pagilinus KLASCO krantinę prie jos dabar švartuojami iki 13,4 metro grimzlės „Postpanamax“ laivai. Vido Kuklieriaus nuotrauka

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijoje šiemet baigiamos statybos žada didžiules permainas: lengviau bus organizuoti darbus, o patobulinta infrastruktūra didžiausiai uosto bendrovei atvers naują raidos puslapį.

Koncernui „Achemos grupė“ priklausančios bendrovės KLASCO vadovas Audrius Pauža praėjusius metus vadina sėkmingais, bet sunkiais. Lėtėjo trąšų eksportas, dėl geležinkelio vagonų stokos kaip neekonomiška uždaryta keltų linija Klaipėda–Zasnicas, buvo vykdoma krovos galimybes ribojanti 7-9 krantinių rekonstrukcija bei didžiulio sandėlio statyba. 2013 metais KLASCO perkrovė 12,4 mln. tonų krovinių, 8 proc. mažiau nei rekordiniais 2012 metais, kai apyvarta siekė 13,46 mln. tonų. Pagal sudarytas sutartis, šiemet numatyta geriausią rezultatą pakartoti.

Trąšų krova svyravo

Per KLASCO skystųjų ir biriųjų trąšų terminalus eksportuojamos lietuviškos „Achemos“ trąšos ir Baltarusijos įmonių produkcija. Pasak A.Paužos, pernai sausį, pranešant apie bendrovės planus išlaikyti tą patį krovos lygį kaip ir 2012 metais, niekas negalėjo nuspėti, kokie pasikeitimai vyks trąšų rinkoje. „Visai trąšų prekybai situacija buvo nepalanki, tačiau KLASCO dar ir pakliuvo į Rusijos ir Baltarusijos kalio trąšų gamintojų konfliktų raizginį. Dėl šių dviejų priežasčių krovėme milijonu tonų mažiau“, - sakė A. Pauža.

Baltarusiškų trąšų srautas Klaipėdos uoste pradėjęs sekti pernai nuo vasaros pamažu grįžta į senas ribas. „Gamintojai suinteresuoti parduoti kuo daugiau, bet jeigu rinkoje trąšų neperka, mes negalime sakyti, kad uostas krovinius prarado. Baltarusiai patenkinti mūsų darbu, nes išvežti trąšas per Klaipėdos uostą jiems ekonomiškai naudingiausia. Jiems reikia palinkėti prekybinės sėkmės. Iš pokalbių su klientais sprendžiame, kad pirmojo ketvirčio pabaigoje nusistovės įprastas trąšų eksporto kiekis“, - teigė A.Pauža. Baltarusija yra numačiusi per Lietuvą gabenti po 6 mln. tonų kalio trąšų per metus. KLASCO dalis – iki 3 mln. tonų.

Geri verslo ryšiai uostininkus sieja ne tik su kaimynų šalies koncernu „Belkalij“, bet ir su Gardino „Azoto“ gamykla. Visi baltarusiški kroviniai siekia trečdalį bendrovės apyvartos. KLASCO vadovas pažymi, kad Baltarusija yra labai svarbi Klaipėdos uosto partnerė.

KLASCO generalinis direktorius A.Pauža pažymi, kad geri įmonės veiklos rezultatai rodo profesionalų kolektyvo darbą ir nuolatinių klientų pripažinimą./Vidos Bortelienės nuotrauka

Daugiau grūdų ir metalų

Praėjusieji metai pagal perkrautos žemės ūkio produkcijos mastą Klaipėdos uostui buvo sėkmingi. Jie apėmė 2012-ųjų rekordinio grūdų sezono antrąją pusę ir 2013-ųjų sezono – taip pat vertinamo labai gerai - aktyvią pradžią. Iš daugiau kaip 3,1 mln. tonų uoste perkrautų grūdinių kultūrų KLASCO dalis sudaro beveik pusę. Per specializuotą terminalą lietuviškų grūdų eksportas, palyginti su 2012 metais, padidėjo 15 proc. – iki 1,4 mln. tonų. Grūdai į KLASCO gabenami geležinkeliu ir autotransportu. Kad būtų išvengta mašinų prastovų, kai pirmąjį derlių visi stengėsi vežti į uostą vienu metu, teko įrengti papildomą iškrovimo vietą, įsigyti naujos įrangos.

Vasaros pradžioje pagilinus KLASCO krantinę, prie kurios dabar švartuojami iki 13,4 metro grimzlės „Postpanamax“ laivai, sėkmingai vykdoma tranzitinės metalo žaliavos krova. Aglomeruota geležies rūda - visiškai naujas Klaipėdos uosto krovinys, kurį KLASCO pavyko pritraukti dėl klientui tinkamų infrastruktūros ir komercinių sąlygų. Už tai A.Pauža negaili gerų žodžių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri suspėjo laiku pagilinti akvatoriją prie krantinės. Tačiau klausimą apie vis dar tiesiamą geležinkelį prie pernai baigtos statyti 144 krantinės juokais jis vadina tokiu skaudžiu, kaip nutinka šokiuose, damai smailiu bato kulniuku užlipus vyriškiui ant mažojo kojos pirštelio. „Susiduriame su smulkmena – iešmą reikia prijungti“, - šmaikštauja jis apie nesuderintą valstybės ir privačių investicijų tempą. Krova šioje krantinėje vyksta nuo rugsėjo, bet ne tokiu greičiu, kaip planuota.

Didins apyvartą

Manoma, kad panašių nesklandumų, kokie dėl rangovų trunka 144 krantinėje, nekils įgyvendinus vieną didžiausių įmonės istorijoje trąšų terminalo plėtros investicinių projektų, kuriam per dvejus metus KLASCO skyrė 70 mln. litų. Sandėlis su krovos linijomis pradės veikti balandį. Klientai planuoja srautą nuo pirmos sandėlio atidarymo dienos. Galimybė priimti iškart du „Postpanamax“ sausakrūvius laivus bus naudinga ne tik bendrovei, bet pakels ir viso uosto vertę.

Per artimiausius dvejus trejus metus, kai bus baigtos privažiuojamųjų geležinkelių statybos, kurias vykdys bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, KLASCO tikisi pasiekti 15 mln. tonų apyvartą. Planuojant greitesnį tempą kartu numatomos investicijos atnaujinti krovos technikos parką.

Kitoms kompanijos plečiant veiklą ir stiprėjant vidinei konkurencijai, senas prekybos uosto tradicijas tęsianti ir 37 proc. uosto paslaugų rinkos užimanti kompanija savo pozicijų siekia neužleisti laikydamasi verslo etikos. Pagrindinis siekis – būti socialiai atsakinga darbuotojams, išlaikyti klientų pasitikėjimą ir pritraukti į Klaipėdos uostą naujų krovinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"