TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO sėkmėje įspaustos dešimtmečio pastangos

2015 12 16 6:00
KLASCO veikla šalies verslui kasmet duoda 250 mln. eurų pajamų, o į valstybės biudžetą įsilieja 3 eurai nuo kiekvienos tonos – 36-37 mln. eurų per metus. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pramonininkų konfederacija sėkmingos veiklos nominacijas Klaipėdos uosto naudotojams teikia nuolat, nes jūrų verslas – vienas stipriausių šalyje. Ne pirmą kartą šiemet apdovanota ir koncerno „Achemos grupė“ bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), užimanti beveik trečdalį uosto paslaugų rinkos.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė 2015“ prizu džiaugiasi kaip malonia metus papuošusia dovana visam kolektyvui. Įvertintas ir jis pats – gruodžio 11 dieną paskelbtas LPK Petro Vileišio premijos laureatu už asmeninius nuopelnus versle ir indėlį stiprinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominę veiklą bei diegiant technologinę pažangą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo iniciatyvas. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis ir LPK prezidentas Robertas Dargis jam įteikė Petro Vileišio skulptūrinį portretą ir jo aukso medalį.

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis ir LPK prezidentas Robertas Dargis įteikė Audriui Paužai (centre) Petro Vileišio skulptūrinį portretą ir jo aukso medalį./LPK nuotrauka

Neliko „mirusio frachto“

– Kokie kompanijai buvo 2015 metai?

– Kaip ir planavome, šiemet perkrausime maždaug tiek pat krovinių kaip pernai, 12,2 mln. tonų, arba truputėlį daugiau, gal 12,3 mln. tonų. Metai buvo sudėtingi, visų pirma, dėl mūsų partnerės kompanijos DFDS sprendimo perkelti Švedijos keltų liniją iš Jūrų perkėlos terminalo (JPT) į Centrinį Klaipėdos terminalą. Džiaugiamės, kad DFDS mus pasirinko naujojo terminalo krovos operatoriais, nes galime tęsti šią veiklą. Krovos tonažą pavyko išlaikyti, galutinis rezultatas net bus šiek tiek geresnis negu pernai, tačiau linijos dėl išorinių rinkos poveikių pagal apkrovimą apsikeitė vietomis: daugiau ro-ro krovinių gabenama į Švediją, mažiau – į Vokietiją.

Antra, prognozės rodė, kad žaliavų kainos kris, o žaliavinė produkcija – pagrindiniai mūsų kompanijos masiniai kroviniai. Su partneriais stengėmės, kad nebūtų pulsavimo, bet srautų korekcijos vyksta, ir tai pristabdė piltinių krovinių apyvartą. Tikimės, kad ateinantys metai žaliavų kainoms bus palankesni. Taip pat mus veikė Rusijos agresija Ukrainoje, nes stengiamės Rytų prekybos kelyje išsilaikyti.

Didinant paslaugų efektyvumą svarbus įvykis, kad šiemet įsigijome modernų jūrinį vilkiką „KLASCO 3“, išskirtinį, atliekantį funkcijas, kurių neturi kiti pagalbiniai uosto laivai. Jo galingumą pademonstravo gebėjimas per praūžusią audrą dirbti kiaurą parą.

Jau ne kartą yra skelbta, kad per Lietuvą gabenama viena tona krovinių visai transporto logistikos grandinei duoda 20 eurų pajamų. Mums džiugu, kad KLASCO veikla šalies verslui kasmet duoda 250 mln. eurų pajamų, o į valstybės biudžetą įsilieja 3 eurai nuo kiekvienos tonos – 36–37 mln. eurų per metus.

– Kokią naudą KLASCO teikia uosto gilinimas?

– Neseniai baigtoje pusmetriu, iki 15 metrų, gilinti šiaurinėje uosto dalyje galėsime krauti pilnus „Panamax“ laivus. Tie 60–70 centimetrų iki pilnų triumų, už kuriuos klientas vis tiek turėdavo sumokėti, vadinamasis „miręs frachtas“, buvo didžiulis Klaipėdos uosto trūkumas. O dar akivaizdesnę naudą duos numatomas gilinimas iki 17 metrų, kai galėsime pilnus krauti dar didesnius laivus – iki 15,5 metro grimzlės. Naujos KLASCO krantinės tam pritaikytos, trūksta tik iškasti akvatoriją prie jų.

Mažins triukšmą

– Klaipėdos gyventojams sėkmingai dirbančios uosto įmonės yra pagrindiniai darbdaviai ir gerovės šaltinis, tačiau kartu kaimynystė kelia nepatogumų. Neseniai apie tai prakalbo istoriškai prie KLASCO „priaugusio“ Vitės priemiesčio, dabar – Prekybos uosto seniūnaitijos, bendruomenė, kurios sudėtis ir požiūris į už tvoros vystomą veiklą per laiką pasikeitė. Kaip numatoma mažinti neigiamą poveikį?

– Kvapai nebūdingi KLASCO kroviniams, tačiau tenka pripažinti, kad veikla pati savaime sukelia garsų, kad ir kokius krovinius krautume. Dėl to KLASCO savo lėšomis palei Švyturio gatvę yra pastačiusi 12 metrų aukščio garso triukšmo slopinimo sieną. Šiemet finansines priemones triukšmui mažinti, investicijas į krovos techniką numatėme daug anksčiau, nei išgirdome gyventojų skundų. Su gamintojais esame pasirašę sutartį įsigyti naują krovos įrangą – vieni naujo tipo griebtuvai jau gauti, kiti mus pasieks vasario mėnesį. O atsižvelgdami į gyventojų prašymus koreguojame grafikus – naktį stengsimės krauti lėčiau.

O dėl kvartalo gerovės, aplinkos tvarkymo, tai 2012 metais, rengiant KLASCO šiaurinės dalies teritorijos detalųjį planą, pasirašėme su savivaldybe partnerystės sutartį. Bendrovė įsipareigojo, be kita ko, per trejus metus nuo sutarties pasirašymo dienos skirti savivaldybės infrastruktūros objektams finansuoti 900 tūkst. litų ir papildomai 150 tūkst. litų paramą teritorijos šalia uosto, Švyturio gatvės, iki 4 ha plotui apželdinti. KLASCO įvykdė įsipareigojimus savivaldybei, todėl tikimės, kad tie pinigai dar bus panaudoti šiam tikslui.

Miesto istorijai neabejingi klaipėdiečiai jautriai reagavo į uosto direkcijos pristatytas vizijas užpilti Žiemos uostą ir taip išplėsti pačią siauriausią KLASCO teritoriją. Ar pritarėte šiai idėjai?

– Žiemos uostas, iškastas 1855 metais, svarbus ir KLASCO istorijai, galime sakyti, kad jis yra KLASCO ištakos. Žiemos uosto akvatorija išliks, nes ramesnė vieta praverčia kraunant mažus laivus, kuriais atplukdoma ar išplukdoma milijonas tonų krovinių per metus. Tačiau svarstome, kad perstatant senas krantines nauja linija bus patraukta tolyn, Žiemos uostas turėtų šiek tiek susiaurėti.

Daugės investicijų

Analizuodami rinkos situaciją ir pagal sutartis su klientais kokią KLASCO krovą prognozuojate 2016 metais?

– Ryškių kiekio pokyčių nebus, planuojame išlaikyti esamą lygį, krauti ne mažiau nei šiemet. Tikimės kai kurių krovinių srauto padidėjimo, jeigu žaliavų kainos kils, taip pat daugiau grūdų, jų šiemet perkrausime 1,5 mln. tonų. Ieškosime naujų verslo partnerių ir naujų krovinių, kad ir nedidelių kiekių, kaip pasisekė pritraukti į naują 144 krantinę prie JPT terminalo, perduotą mums naudoti 2014 metų pabaigoje. Aišku, galėjome ten perkelti dalį krovinių iš šiaurinės KLASCO dalies, bet iškėlėme užduotį bendrovės komersantams ieškoti naujų krovinių, ir jiems tai padaryti pavyko.

Pagal DFDS planus 2017 metais iš JPT į Centrinį terminalą numatoma iškelti visas keltų linijas. Kokia ateitis laukia pietinės KLASCO teritorijos?

– Ekspertai rengia studiją, kokie terminalai galėtų atsirasti pietinėje KLASCO dalyje, juos išgirsti turėtume kitais metais. Bet jau dabar esame gavę kelių užsienio kompanijų pasiūlymų dėl investicijų į JPT teritoriją, juos svarstome. Investuoti numato ir koncernas „Achemos grupė“. Savo veiksmus planuojame ne vieniems metams, todėl būtina išsami analizė.

– Kaip bus plėtojama šiaurinė KLASCO teritorija?

– Investicijoms į šiaurinę dalį, kaip ir ankstesniais metais, numatomos dešimtys milijonų eurų. Esame pradėję tvarkyti vadinamąjį Vitės kvartalą, 2016 metais ten statysime sandėlius, įrengsime atvirų aikštelių. Bus perkami nauji kranai, kita krovos technika. Tik tokiu būdu galime užtikrinti ekonominį stabilumą ir efektyvumą, nes konkurencija uostų rinkoje yra milžiniška.

– Kokiomis nuotaikomis gyvena didelių laimėjimų pasiekęs KLASCO kolektyvas?

– Visose koncerno „Achemos grupė“ įmonėse taikoma socialinės atsakomybės politika. Naudą sukuria įmonių darbuotojai, todėl akcininkams yra svarbu, kad jie jaustųsi saugiai. Skatiname jaunus žmones mokytis, kaip lojalumo skatinimo priemonę taikome sveikatos draudimą. KLASCO valdyba neseniai priėmė sprendimą išmokėti visiems 2014 metų tarifinio atlyginimo dydžio premijas už 2015 metų rezultatus. Atlyginimai gal ir nėra patys didžiausi, bet kai žmogus priskaičiuoja gaunamą socialinį paketą, darbovietę vertina. Pas mus praktiškai nėra darbuotojų kaitos.

– Dėkoju už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"