TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO sustiprino uosto pozicijas

2008 01 15 0:00
KLASCO generalinis direktorius V.Greičiūnas Į Klaipėdą parsivežė Lietuvos logistikos asociacijos prizą už 2007 metų veiklą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kylant uosto ekonomikai bendrovė "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) į uosto aruodus supylė daugiausia - 9,59 mln. tonų krovinių - ir į istoriją įsirašė geriausius visų laikų darbo rezultatus.

2007 metais Klaipėdos uoste buvo planuota perkrauti 25 mln. tonų kovinių, tačiau regionui palankios prekybos tendencijos ir audrų nedrumsčiami Baltijos jūros keliai sudarė prielaidas apyvartą padidinti, palyginti su 2006 metais, daugiau kaip 15 proc. nuo 23,6 mln. tonų iki 27,35 mln. tonų. Tokio didelio metinio prieaugio - 3,74 mln. tonų - uoste nėra buvę.

Verslas stiprėja.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2007 metais daugėjo visų krovinių rūšių. Lėčiau dirbant "Klaipėdos naftai" naftos produktų apyvartos didėjimą nulėmė KLASCO valdomos bendrovės "Krovinių terminalas", veikiančios pusantrų metų, planuoti rezultatai. Todėl naftos krova padidėjo 5 proc. iki 7,14 mln. tonų.

Klaipėdai būdingas išskirtinis regione konteinerių krovos didėjimas taip pat išlaikė gerą tempą. Nors buvo baimintasi, kad "Klaipėdos Smeltei" atidarius antrąjį uoste konteinerių terminalą srautas pasiskirstys ir nebedidės taip sparčiai kaip anksčiau, nuogąstavimai nepasiteisino, konteinerių kiekis išaugo 38 proc. iki 321432 (TEU). Bendrovė "Klaipėdos terminalo grupė" neprarado klientų, o Klaipėdos uostu susidomėjo nauji konteinerių linijų operatoriai.

Ne vienus metus siektą tikslą perkopti 3 mln. tonų apyvartos padalą pagaliau pasiekė kompanija "Bega". Intensyviau dirbo bendrovė "Klaipėdos Smeltė". Ji per vienus metus atidarė šaldytuvų ir konteinerių terminalus.

Vienoms kompanijoms užsitikrinti prieaugį pavyksta dėl bendradarbiavimo su vietos pramone, pavyzdžiui, Laisvosios ekonominės zonos ar Klaipėdos įmonėmis, kitoms - pritraukiant tranzitinių krovinių.

Riboja geležinkelis

Per praėjusius metus naujų krovos kompanijų Klaipėdos uoste neatsirado, ir lyderystės tradicijos nepasikeitė, tik KLASCO dar labiau atitrūko nuo antrąją vietą užimančios "Klaipėdos naftos". Pagal 2007 metų krovą KLASCO vėl atsikovojo turėtą anksčiau, kai valdė konteinerių terminalą, 35 proc. rinkos dalį uoste.

Labiausiai uosto rekordui reikšmingas - nuo dviejų iki daugiau kaip 3 mln. tonų padidėjęs - KLASCO perkrautų trąšų kiekis. Visa KLASCO apyvarta per metus ūgtelėjo 1,7 mln. tonų arba 14 proc., iki 9,59 mln. tonų. Preliminariais duomenimis, pernai buvo uždirbta apie 140 mln. litų pajamų, 25 mln. tonų daugiau negu 2006 metais.

"Panašaus trąšų kiekio ir tikėjomės, nes Baltarusija per Klaipėdą eksportavo sutartus biriųjų ir skystųjų trąšų kiekius. Tačiau didelę reikšmę teikiame ir smulkiems kroviniams, ypač naujiems, pavyzdžiui, skaldai, cementui, klinkeriui, kurių apyvarta kol kas skaičiuojama dešimtimis tonų. Konkurencija rinkoje labai stipri, tik nuolatinės investicijos ir Klaipėdos uosto tobulinimas mums sudaro prielaidas pritraukti naujų krovinių. Todėl be galo apmaudu, kad sklandžiai organizuoti krovą trukdo lėtai besivystantis uosto geležinkelių ūkis. Pervežimas didėja milijonais tonų, tūkstančiais vagonų šiandien, o geležinkeliui vystyti, gerinant krovinių atvežimą į šiaurinę uosto dalį, lėšos numatytos tik po 2010 metų", - kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas. Todėl šiemet bendrovė planuoja panašų į pernykštį krovos mastą.

Pasak V.Greičiūno, lėtas, bet nuolat brangstantis, krovinių atvežimas į Klaipėdą trukdo net tik šiaurinėje dalyje esančių KLASCO ir naftos įmonių veiklai, bet ir kitoms kompanijoms, įsikūrusioms pietinėje uosto dalyje, tačiau verslininkams paskubinti proceso niekaip nepavyksta. O gerokai vėluojantis uosto gilinimas prie 1-6 krantinių, prie kurių švartuojami didelio tonažo laivai, apsunkina laivų krovos organizavimą.

Daugėja keleivių

Ryškiausiai šalies ekonominį ir socialinį aktyvumą rodo keleivių ir ratinės technikos gabenimų jūrų keltais statistika.

"Džiaugiamės ir kartu nerimaujame dėl pernelyg apkrauto Jūrų perkėlos terminalo veiklos. Mūsų partneriai stengiasi didinti krovinių ir keleivių pervežimą. Keičiant keltus pagal poreikį į talpesnius pernai ratinės technikos padaugėjo dešimtadaliu. Tačiau gėda, kad iki šiol, ko gero, vienintelis uostas Europoje, neturime hidraulinės rampos, kurią jau seniai galėjo įrengti, bet to nepadarė, uosto direkcija. O malonu tai, kad Klaipėda pasižymi kultūrinio turizmo pakilimu. Keltų keleivių padaugėjo, palyginti su 2006 metais, 11 proc. iki 209 891, o lengvųjų automobilių - 20 proc. iki 56 200", - teigė KLASCO generalinis direktorius.

Praėjusiais metais KLASCO investicijoms skyrė 17,5 mln. litų, daugiausia - laivų vilkikams ir kitai technikai įsigyti, popieriaus sandėlio Jūrų perkėlos terminale statyboms. Šiemet įvairiems terminalams patobulinti ir laivams statyti numatoma išleisti daugiau kaip 20 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"