TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

KLASCO žengė dar vieną plėtros žingsnį

2014 07 11 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO oficialiai atidarė trečiąją trąšų krovos komplekso dalį, kuriai per dvejus metus buvo panaudota daugiau kaip 70 mln. litų. Trąšos yra vienas iš keturių strateginių uosto krovinių ir šiemet iš pirmos pozicijos išstūmė naftos produktus.

Ceremonijoje dalyvavusiems ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, Vyriausybės ir Seimo nariams, Baltarusijos, Rusijos ir mūsų šalies trąšų gamybos įmonių vadovams bei kitiems svečiams pristatytas naujausias KLASCO terminalas sulaukė labai gero įvertinimo už tai, kad efektyvesnis transportavimo per uostą procesas trumpina laivų prastovų laiką ir didina vagonų apyvartumą. Gamybos operacijų greitis, puikios krovinių saugojimo sąlygos ir tinkamas krantinių gylis dideliems laivams – šie suderinti komponentai yra pagrindinės Klaipėdos uosto patrauklumo sąlygos.

Pasak premjero, KLASCO terminalo atidarymas svarbus Lietuvos logistikos, transporto sektoriams ir Klaipėdos uostui. „Transportas sukuria apie 12-14 proc. bendrojo vidaus produkto. Kai geopolitinė padėtis sunkėja, šios investicijos yra nepaprastai svarbios. Džiaugiuosi, kad privačios ir valstybės investicijos nukreipiamos ten, kur teikia didžiausią naudą išlaikant ir sukuriant darbo vietas, mokant mokesčius. Todėl ši diena svarbi, kalbant apie mūsų šalies ekonominę plėtrą ir sprendžiant socialines problemas“, - įvykio svarbą pažymėjo A. Butkevičius.

Tiksliai pagal grafiką

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia uosto kompanija KLASCO jau ne kartą įrodė, kad savo projektais stengiasi kuo greičiau užtikrinti ir privačių lėšų, ir valstybės finansuotų krantinių bei privažiuojamųjų kelių statybos investicijų grąžą. Todėl į kompanijos planus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) atidžiai įsiklauso.

Po įmonės privatizavimo 1999 metais koncernas „Achemos grupė“ į KLASCO veiklos modernizavimą ir tobulinimą investavo daugiau kaip 350 mln. litų. Šiaurinėje dalyje veikia per tą laiką pastatyti skystųjų ir biriųjų trąšų, grūdų bei generalinių krovinių terminalai, pietinėje – ro-ro terminalas. Pastaruosius dvejus metus plėtotas biriųjų trąšų kompleksas papildytas 100 tūkst. tonų talpos sandėliu, transporteriais, elevatoriais ir nauju laivo krautuvu, 980 metrų ilgio geležinkelio keliais. Dabar vienu metu skirtingos trąšos gali būti kraunamos į du „Post Panamax“ laivus prie 5 ir 6 krantinių, kurių gylis siekia 14,5 metro, arba vieną laivą, bet dviem laivo pakrovimo mašinomis, krovos laiką sutrumpinant perpus. Vagonų iškrovos mazgas galės priimti 4 geležinkelio vagonus. Visas krovos procesas automatizuotas, laivų krovos našumas siekia 1600 tonų per valandą.

Poreikį statyti antrą biriųjų trąšų sandėlį nulėmė klientų ketinimai plėsti rinkai tiekiamos produkcijos įvairovę. Bendradarbiaujant su nuolatine partnere „Achema“ ir Baltarusijos kalio bei azoto trąšų eksportuotojais, buvo parinkti tinkamiausi laivams krantinių parametrai, sudarytos trąšų kokybės išsaugojimo sąlygos. Vykstant bandymams nuo balandžio pradžios, kalio chlorido, KAN ir karbamido trąšomis buvo pakrauti keli dideli ir mažesni laivai.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža nurodo, kad terminalas užbaigtas tiksliai pagal grafiką. „Biriųjų trąšų sandėlio projektas įgyvendintas be vėlavimų, todėl galime džiaugtis, kad tesėjome partneriams duotą žodį. Įtemptomis konkurencijos sąlygomis atsakomybė ir pasitikėjimas tebėra verslo sėkmės garantijos. Todėl trąšų eksportas per naują sandėlį įgyja pagreitį, ir visa transporto grandinė iš to turės didelės naudos“, - pažymėjo A. Pauža.

Nauda visiems

Sėkmės investuotojams, akcininkams ir klientams, Baltarusijos gamybos kompanijoms, linkėjo ne tik premjeras, bet ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėždamas, kad Klaipėdos uostas yra geriausias transporto logistikos pavyzdys, nes čia vienoje vietoje gilinamos krantinės, tiesiami privažiuojamieji keliai, statomos geležinkelio sotys, magistralių sankryžos. Visa tai generuoja didelį pelną ir mokesčius.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį į ekologinę ir socialinę uosto statybų pusę. „KLASCO verslas vystomas pačioje jautriausioje miesto teritorijoje, tai uždeda papildomų rūpesčių ir įsipareigojimų bendrovei vykdant veiklą. Tačiau nuoširdžiai galiu pasakyti, kad būdama uosto krovos lyderė KLASCO išlieka vienu iš gražiausių pavyzdžių matant jos socialinės atsakomybės poziciją, viena rimčiausių partnerių savivaldybei kuriant infrastruktūros projektus“, - kalbėjo jis ir palinkėjo, kad uosto sėkmės istorija kartu neštų sėkmę Klaipėdos miestui.

Koncerno „Achemos grupė“ akcininkų vardu sveikinimo žodį tardama Lidija Lubienė dėkojo į šventę iš Baltarusijos atvykusiems svečiams, patikimiems KLASCO partneriams, ir didelius darbus atlikusiam bendrovės kolektyvui. Ji pasidžiaugė, kad visiems galima parodyti, kaip vykdoma patvirtinta kompanijos investicijų programa. „Didelę pelno dalį mes skiriame įmonių plėtrai, naujoms technologijoms ir tikimės gerų rezultatų akcininkų gerovei, darbuotojams ir visai Lietuvai“, - sakė L. Lubienė.

Uosto vadovas Arvydas Vaitkus apgailestavo negalėjęs įteikti KLASCO dovanos – perduoti naudoti perstatytas 7-9 krantines, bet tai žadėjo padaryti artimiausiu metu. Jis įsitikinęs, kad tai dar labiau išplės krovos galimybes.

Stiprina ryšius

KLASCO apyvarta 2013 metais sudarė 12,4 mln. tonų. Šiemet kol kas dirbama panašiu tempu, nes trąšų eksportas gerą tempą įgijo tik nuo kovo. Per pusmetį KLASCO perkrovė 6,4 mln. tonų krovinių, iš jų biriosios, skystosios ir pakuotos trąšos sudarė 2,2 mln. tonų. Tai daugiau kaip trečdalis Klaipėdos uoste per pusmetį perkrauto viso trąšų kiekio.

KLASCO trąšų apyvartos didžiąją dalį sudaro koncerno „Belkalij“ biriųjų trąšų eksportas, o šiemet po pertraukos atnaujinta ir "Gardino azoto" gamyklos trąšų krova. „Man labai malonu, kad koncernas „Neftechim“ kuriam aš atstovauju, bendradarbiauja su Klaipėdos uostu, ir kaip tik dabar matome kraunant kompanijos „Belkalij“ trąšas. Bendradarbiavimas kasmet stipėja. Geležinkelis ir uostas teikia darbo tūkstančiams žmonių, stiprina lietuvių ir baltarusių tautų draugystę. Tikiuosi, kad naujas terminalas dar labiau išplės mūsų verslo ryšius“, - linkėdamas visiems geros kloties kalbėjo "Gardino azoto“ generalinis direktorius Konstantinas Majanovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"