TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klasterių populiarumą skatina poreikis kooperuotis

2015 07 14 6:00
Šiuo metu daugiausia klasterių sukurta informacinių technologijų, turizmo ir medicinos bei sveikatingumo sektoriuose. www.freegreatpicture.com nuotrauka

2011 metais, kai buvo pasiektas klasterių kūrimosi pikas, įmones burtis labiausiai masino didesnės galimybės gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą, o pastaraisiais metais klasteriai kuriasi natūraliai - dėl ekonominės naudos. Aktyviausiai įmonės bendram tikslui jungiasi paslaugų sektoriuje.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso fiksuojamas 51 identifikuotas ir apie save skelbiantis klasteris. Beveik pusė jų - 24 klasteriai - susikūrė per pastaruosius trejus metus.

Bendra veikla pigesnė

VšĮ „Versli Lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis patvirtino, kad pastaruoju metu pastebimas didelis susidomėjimas klasterių kūrimu, esą vis daugiau vidutinio ir smulkiojo verslo atstovų suvokia, jog vienas iš būdų verslui toliau augti ir tobulėti yra kooperacija, bendradarbiavimas ir vertės grandinės kūrimas. „Pastebima tendencija, kad verslas kuria klasterius natūraliai, organiškai, pirmiausia siekdamas bendros ekonominės naudos, o ne tik gauti finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų, kas buvo labai būdinga 2011 metais, per klasterių kūrimosi bumą“, - sakė jis.

Ekonominės naudos, anot pašnekovo, įmonėms duoda bendra rinkodara, pardavimas, tiekimo galimybės ir žaliavų pirkimas, bendrų produktų ir paslaugų kūrimas, bendros inovacijos, moksliniai tyrimai, specializuoti mokymai, taip pat bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis ir t. t.

Vis dėlto klasteriai Lietuvoje dar palyginti neseniai susikūrę ir nedideli – vidutinis klasterio amžius siekia 3,1 metų, o jį sudaro vidutiniškai 12 įmonių, mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų. Be to, net 76 proc. visų šalies klasterių yra susitelkę 3 didžiuosiuose miestuose: Vilniaus (27), Kauno (8) ir Šiaulių (5) mieste ir rajone.

Šansas smulkiesiems ir vidutiniams

Įdomu tai, kad į trečiąją vietą išsiveržę Šiauliai klasterius aktyviai kūrė vos dvejus pastaruosius metus. Šių metų birželį įkurtas Lietuvos plastiko klasteris, jis suvienijo 8 plastiko produktų gamintojus ir 3 mokslo įstaigas, balandį - baldų gamintojų klasteris, o 2014 metais įkurta Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija, turinti klasterio požymių, bei lengvosios pramonės klasteris.

Nors Šiaulių lengvosios pramonės klasteris jau žengė pirmuosius žingsnius - įmonės dalyvavo parodoje, kurioje savo veiklą pristatė bendrame stende, - ryškesnių rezultatų klasteriai dar nepademonstravo. Jų tikimasi per artimiausius kelerius metus. „Dar skaičiuojamos tik pirmosios veiklos valandos, tad apie rezultatus kalbėti anksti. Tačiau džiugina pats faktas, kad įmonės mato naudą burtis. Manau, pirmieji dveji metai, kol įmonės išgrynins norus ir tikslus, bus sunkiausi. Jos turės išmokti viena kita pasitikėti, o tai nelengva. Kita vertus, pradinė stadija pati įdomiausia ir kūrybingiausia“, - sakė Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.

Ką tik susikūrusio Lietuvos plastiko klasterio nariai, jų pačių teigimu, pirmenybę teiks eksportui – kartu įmonės planuoja ieškoti naujų užsienio klientų, dalyvauti parodose, plėstis ir kurti naujas darbo vietas. Tuo metu mokslo įstaigos rengs plastiko gamybos sektoriui skirtus specialistus ir atliks tyrimus. Klasterio įmonės teiks bendras paraiškas ES investiciniams projektams - šiuo metu jos ruošiasi dalyvauti konkurse, kurį laimėjusios kurtų laboratorijas.

"Šalies verslas bendradarbiauja ir su konkuruojančiomis įmonėmis, nes vis labiau suvokia, kad konkuruoti pavieniui užsienio rinkose, taip pat auginti eksportą lietuviškam verslui yra nepaprastai sunku. Pavyzdžiui, būdama vidutinė įmonė čia, Lietuvoje, Vokietijoje ji yra maža. Tad sunku vykdyti didelius užsakymus, dalyvauti pirkimo konkursuose, nes įmonė turi ribotas finansines ir žmogiškųjų išteklių galimybes, negali įvykdyti užsakymų duotam terminui ir panašiai“, - aiškino D. Lasionis.

Dominuoja paslaugų sektorius

2014-2015 metų Pasaulinio konkurencingumo ataskaitoje pagal klasterių išsivystymo būklę Lietuva užima 89 vietą iš 148 valstybių bei lenkia Latviją (90 vieta), tačiau atsilieka nuo Estijos (76 vieta). Pozityvumo teikia tai, kad pernai, palyginti su 2013 metais, Lietuva šiame sąraše pakilo 20 pozicijų ir pasiekė geriausią rezultatą per pastaruosius penkerius metus. Be to, daug vilčių teikia itin aktyvus paslaugų sektorius.

Šiuo metu didžiausias klasterių skaičius fiksuojamas informacinių technologijų (IT), turizmo ir medicinos bei sveikatingumo sektoriuose. D. Lasionis paaiškino, kad tokį aktyvumą šiuose sektoriuose nulemia jų specifika. Mat paslaugų sektorių klasterius yra lengviau kurti - verslas yra mobilesnis. Todėl ir anksčiau, net ir nesusibūrusios į klasterius, įmonės tarpusavyje bendradarbiaudavo.

„Pavyzdžiui, įmonė, teikianti apgyvendinimo paslaugas, bendradarbiaudavo su kitomis turizmo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kurios teikdavo pramogines, edukacines, maitinimo, renginių organizavimo paslaugas ir pan. Tokiu būdu klientams pasiūlomas paslaugų paketas. Siekdamos pritraukti dar didesnį turistų srautą, ypač iš užsienio, norėdamos koncentruotai viešinti ir reklamuoti savo krašto ar regiono turizmo paslaugas, nuosekliai formuodamos ir įgyvendindamos strategijas, turizmo sektoriaus įmonės natūraliai suvokė, kad reikia kooperuotis“, - aiškino D. Lasionis.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) balandžio duomenimis, šiemet jau spėjo susikurti du turizmo klasteriai: Ignalinos turizmo klasteris, įsteigtas 15 rajono turizmo paslaugų teikėjų, taip pat Ignalinos aerodromo, bei 19 turizmo paslaugas teikiančių įmonių, įstaigų ir fizinių asmenų suvienijęs Pamario turizmo klasteris.

Klasterių skaičius Lietuvoje

MetaiKiekis
20156
20149
201310
20123
201114
20104
20092
20081

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“ 2015 m. liepos mėnesio inf.

Klasterių skaičius pagal sektorius

SektoriusSkaičius
Informacinių ir komunikacinių technologijų (ICT)11
Turizmo6
Medicinos6
Kūrybinių industrijų4
Maisto ir gėrimų pramonės4
Energetikos4
Chemijos ir plastikų3
Mašinų ir prietaisų gamybos2
Lazerių, lazerių ir fotoninės technologijos2
Švietimo2
Metalo apdirbimo1
Finansų1
Medienos1
Statybos1
Tekstilės, odos1
Baldų1
Elektronikos1

Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“, 2015 m. liepa

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"