TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klasteryje konkurentas tampa partneriu

2006 08 04 0:00
Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas sako, jog klasterio pagrindas - partnerystė, pasiryžimas bendradarbiauti, kurti bendrą produktą ir dalytis rizika.
LŽ archyvo nuotr.

Klasterizacija, arba įmonių grupavimasis tam tikroje geografinėje aplinkoje bendrai kurti ir teikti rinkai naujus produktus arba paslaugas, yra viena iš galimybių regiono konkurencingumui didinti, - LŽ teigė Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis GEČAS.

- Gerbiamas Gečai, kas yra klasteris ir kokia iš jo nauda?

- Užuot konkuravus po vieną visame pasaulyje, klasterizacija padeda suvienyti pajėgas konkrečiame regione (nesvarbu kokio dydžio - valstybės ar pusės miesto) ir dėl vietos po saule kovoti visai grupei. Tai viena iš galimybių išsikovoti sau vietą pasaulio rinkose, kur konkuruoja maža Lietuva ir tokie milžinai kaip Kinija ir JAV. Į klasterį susibūrusios įmonės teikia rinkai bendrą produktą arba paslaugą, yra konkurencingesnės. Kaip toje pasakoje, kur tėvas moko vaikus, jog po vieną šluotos rykštę lengva sulaužyti, o visas kartu - sunku. Tai viena klasterio teikiama nauda, o kita susijusi su naujos produkcijos kūrimu. Klasteryje vyrauja darbo pasidalijimas. Plačiai žinomi avalynės gamybos klasteriai Šiaurės Italijoje, tekstilės - Ispanijoje, Portugalijoje, Kinijoje, jie kuriasi Rumunijoje. Klasteriai susiję su inovacijomis, kurių pagrindas - partnerystė. Juk reikalingų žinių gali turėti ir konkurentas, kuris susivienijus klasterio pagrindu tampa partneriu ir jo žinios panaudojamos kuriant naują gaminį. Svarbu ir tai, kad inovacijos visada susijusios su rizika, o vienam rizikuoti daug sunkiau, negu dalyvaujant bendroje veikloje ir dalijantis riziką.

Net specializuota inovacijų statistika atskirai nagrinėja partnerystės reiškinį. Galbūt kitose ekonomikos srityse partnerystė nėra tokia svarbi, kaip inovacinėje veikloje. Partnerystė čia svarbi psichologinės, kultūrinės ir juridinės, mokestinės aplinkos sudarymui.

- Kas yra klasterių kūrimo iniciatorius?

- Klasteriai dažnai gimsta pragmatiškai - "iš apačios į viršų", tai yra juos kuria įmonės. Žinoma, valstybė gali padėti juos kurti, nes faktoriai, sudarantys sąlygas kurtis klasteriams, yra viešosios valdžios rankose - tai mokesčiai, teisės aktai, finansinės paramos schemos. Valdžios sferoje yra ir mokslo tyrimo bei aukštojo mokslo institucijų veikla (tai gali būti klasterio įmonių žinių šaltiniai) bei infrastruktūra (keliai, informacinių technologijų, kompiuterių tinklai). Daug kas priklauso ir nuo šalies ekonominės politikos. Kaip matom, klasterizacija - gana sudėtingas reiškinys: viena vertus, įmonėms lengviau konkuruoti rinkose, kita vertus - reikia sudaryti tam tikras sąlygas. Labai svarbu ir tai, kad sudarius klasterį daug lengviau kurtis naujoms įmonėms, aiškesni būsimi užsakovai.

- Lietuvoje apie klasterių kūrimąsi kalbama jau ne pirmi metai, o kas nuveikta?

- Galima sakyti, kad klasterių užuomazgų yra ir Lietuvoje. Klausimas - kada galima paskelbti, kad čia jau klasteris? Bet kokiu atveju bendros ekonominės veiklos požymių yra ir lengvojoje pramonėje, ir mašinų, ir chemijos pramonėje. Joms būdinga ieškoti partnerių pridėtinės vertės kūrimo grandinėje vertikaliai ir net horizontaliai, pavieniais atvejais net tarp konkurentų. Naujos įmonės, pradėjusios veiklą iš pat pradžių, nuo nulio, itin jaučia partnerystės pranašumus. Nesakau, kad reikia parsiduoti kitoms įmonėms. Turiu mintyje bendradarbiavimą ir supratimą, kad turint ilgalaikių planų kartu veikti naudingiau.

- Kai kurios šalies įmonės dirba nuostolingai, negali išvengti broko būtent dėl partnerių kaltės. Kai partneriai tiekia brokuotas detales, gero televizoriaus neįmanoma pagaminti.

- Tai bet kokios bendros veiklos, taip pat ir klasterio, vidinės problemos, susijusios su partnerių stiprumu ir jų kritine mase. Mes dabar kalbame apie tai, kad partneriai, vienas kitą papildydami, turėtų didinti viso klasterio efektyvumą. Čia svarbu partnerių įsipareigojimas veikti kartu skirtingu pasirengimo ir kokybės lygiu. Tai viena, o antra, klasterio partneriu gali būti ne tik gamybinės įmonės, bet ir institucijos, kurios rengia specialistus, gamina žinias. Dažno klasterio grupinėje veikloje (ypač inovatyvioje) dalyvauja mokslo institucijos. Mokslininkai įtraukiami į bendrą veiklą, kad suprastų verslo poreikius, problemas, galimybes ir kultūrą, kuri kiek skiriasi nuo akademinės.

Klasteriai, viena vertus, yra įmonių grupė, kita vertus - žmonių grupė, turinti iniciatyvumo, lyderystės, suderinamumo problemų. Verslininkams, subrendusiems laukinio kapitalizmo sąlygomis, tai yra naujas iššūkis veikti kartu, nepaisant nuoskaudų ar besikertančių interesų.

Tai ilgas procesas, reikalaujantis specialių pastangų, bet jis jau vyksta. Manau, kad Lietuvoje kampus jau dabar gludina verslo asociacijos. Tai gana stiprūs dariniai, net palyginus su kitų valstybių. Asociacija - dar ne klasteris, bet jau grupavimasis, veikla pagal bendrus interesus.

- Kuo skiriasi klasteris nuo asociacijos?

- Asociacijai nebūdinga ekonominė veikla, asociacijos nariai negamina produkto. Juos sieja kiti bendri tikslai ir jie įgyvendinami kitomis priemonėmis. Industriniai klasteriai yra geografiškai apribotas įmonių junginys, kuris teikia rinkai produktą. Kita vertus, klasteris gali būti stiprus asociacijos narys. Dažnai klasteryje yra ne tik horizontali, bet ir vertikali grandinė, jungianti ir tiekėjus, ir net klientus, nes taip lengviau išsiaiškinti jų poreikius.

Lietuvoje yra susikūrusios didelės įmonių grupės ("Achemos grupė", "Libros grupė" ir kitos), kurias sieja bendras akcinis kapitalas. Klasterio įmonės neturi bendro akcinio kapitalo, bet gali turėti ateityje. Priešiškumas klasteriui ir kyla dažnai iš baimės, kad įmonę nupirks, parduos. Tačiau kai yra ekonominis būtinumas veikti kartu, psichologinės baimės nepaisoma. Klasteryje vienaip ar kitaip vyrauja interesų derinimas ir atsiranda tam tikri ekonominiai, kultūriniai, psichologiniai ryšiai. Kaip minėjau, tai gana sudėtingas ir ilgas procesas.

Svarbu ir tai, kas yra klasterio katalizatorius, apie save suburiantis kitus.

Katalizatorius gali būti bendras interesas, pavyzdžiui, didelis užsakymas. Kai viena įmonė negali jo įvykdyti, suburiama įmonių grupė. Kelios įmonės gali įvykdyti didesnį užsakymą, negu viena. Toks pragmatinis interesas gali būti klasterio pagrindas, bet jis nėra ilgalaikis. O klasteriui būdinga ilgalaikė bendra veikla.

Svarbu klasterio kritinė masė - jo pajėgumas ir gyvybingumas, kai kartu veikiama 10-15 metų ir mokomasi iš savo klaidų. Reikia skirti klasterius (darinius) nuo klasterių iniciatyvų - veiksmų kuriant klasterius.

- Ar Lietuvoje yra sąlygos kurti klasterius?

- Paklausčiau kitaip: ar Lietuvoje taip blogai, kad klasteriai negali įsikurti? Ne. Nėra blogai. Kaip klasterį galima būtų įvardyti Lietuvos kaimo turizmą.

Klasterių iniciatyvos Europos Sąjungoje ir JAV ekonomikoje yra valstybės ekonominės politikos dalis. Lietuva maža, sukurti gamybinį klasterį sunku, tam reikia laiko. Klasterių iniciatyvas turėtų skatinti didelės šalies įmonės, nes istoriškai taip susiklostė, kad akademinės institucijos orientuojasi ne į pragmatišką mokslą.

Gali kurtis ir tarptautiniai klasteriai, bet čia itin aktualus pasitikėjimo, kultūrinių, juridinių ir kitokių barjerų klausimas. Turime būti pasirengę įveikti gana daug kliūčių. Svarbi ir moderavimo kultūra. Čia labai aiški ir verslo asociatyvinių struktūrų vieta. Lietuvoje veikiančios asociacijos (pavyzdžiui, "InfoBalt", Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių asociacija) gali būti tie moderatoriai - varikliukai, įsukantys procesus. Daugelyje valstybių tas funkcijas atlieka viešosios įstaigos, agentūros.

- Pastaruoju metu Lietuvoje kalbama apie technologines platformas, industrinius parkus ir pan. Ar tai irgi klasteriai?

- Technologinių platformų netapatinčiau su klasteriais, šiems būdinga bendra ekonominė veikla. Tačiau technologine platforma, kaip ir klasteriu, gali būti apibūdinamos įmonių grupės ar kitokios organizacijos iniciatyvos imtis bendros veiklos. Tik šiuo atveju susivienijama ne bendrai ekonominei gamybinei veiklai, o užsibrėžus tikslą parengti bendrą technologinės plėtros viziją ilgesniam laikotarpiui (10-20 metų) ir galbūt suderinti veiksmų planą. Technologinės platformos, kaip įmonių iniciatyva, naudinga ir valstybei: šitaip galima identifikuoti ilgalaikius šalies pramonės technologinius iššūkius ir poreikius. Industriniai parkai - tai įmonių "gyvenamoji vieta": tinkamai įrengta teritorija, skirta pramonės įmonėms kurtis ir veikti.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos inovacijų centru.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"