TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klumpa paslaugų įmonės

2013 04 09 6:00
V.Ivanovas: "Krizė žmones išmokė, kad geriau turėti nors ir mažą, bet savo įmonę." / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Po krizės Lietuvoje steigiasi daugiau naujų įmonių, tačiau daugiau jų ir užsidaro.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį įmonių bankrotų skaičius išaugo iki 419 - tai yra 85 atvejais daugiau nei 2012 metais analogišku laikotarpiu. Kaip praneša kreditų biuras "Creditinfo", bankrotų labiausiai (nuo 56 atvejų iki 78) padaugėjo paslaugų sektoriuje. Šiek tiek lėčiau šis rodiklis augo tarp transporto (nuo 30 iki 40) bei prekybos (nuo 90 iki 116) įmonių. Žemės ūkio ir apgyvendinimo bei maitinimo sektoriuose bankrotų sumažėjo trečdaliu, atitinkamai žemės ūkyje nuo 10 iki 7 atvejų, apgyvendinimo bei maitinimo - nuo 33 iki 23.

Augimas nenustebino

"Praėjusį ketvirtį fiksuotas bankrotų augimas buvo ne staigmena, o natūralus pastaruoju metu pastebimų rodiklių - įmonių skolų ir įmonių turto areštų padidėjimo - padarinys. Daugumai šių įmonių dar prieš bankrotų procedūrų pradžią buvo fiksuojama didelė bankroto tikimybė", - sakė kreditų biuro kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Pasak jos, bankrotų pradėjo daugėti dar praėjusiais metais, o didžiausią tempą jie įgavo paskutinį 2012 metų ketvirtį. "Veiklos pradžiai šiuose sektoriuose nereikia reikšmingo dydžio kapitalo, egzistuoja palyginti nedaug įėjimo į rinką barjerų. Tad natūraliai šios veiklos rūšys greičiausiai pritraukia naujų bendrovių, tačiau ir išėjimas iš rinkos būna greitesnis", - mano A.Buemann.

"Bankrutuojančių įmonių vidutinis veiklos laikotarpis prieš krizę, t. y. nuo 2006 iki 2008 metų pabaigos, taip pat ir po jos išlieka panašus ir viršija 8 metus. Be to, paskutinių trejų metų statistika rodo, kad bankrutuojančių įmonių vidutinis veiklos laikotarpis palengva ilgėja, o ne trumpėja", - sakė A.Buemann.

Tarp bankrutavusių ilgesnį laiką veikusių įmonių - daugiausia smulkiojo verslo atstovės, įsteigtos per pirmuosius kelerius metus nuo nepriklausomybės atkūrimo bei valdomos fizinių asmenų. Rusijos valiutos krizės padariniai jų neparklupdė, o paskutinės finansų krizės įtaka šioms įmonėms buvo pragaištinga. Joms taip ir nepavyko išaugti iki vidutinio ar stambesnio įmonių dydžio segmento.

Išmokė pasikliauti savimi

VšĮ "Versli Lietuva" analitikas Vadimas Ivanovas abejoja, ar pirmojo ketvirčio duomenys apie bankrotų skaičiaus didėjimą leistų teigti apie kokias nors neigiamas ekonomikos, verslo sąlygų tendencijas. "Jeigu lygintume visus 2012 metus su 2011-aisiais, matytume, kad pernai bankrotų padaugėjo. Tačiau bankrotų ir veikiančių įmonių santykis beveik nepakito. Tai yra veikiančioms įmonėms pradėtų bankroto procedūrų skaičius padidėjo vos viena dešimtąja procento. Taigi galima teigti, kad praėjusiais metais jokių neigiamų tendencijų neišryškėjo, o pirmojo ketvirčio duomenys platesnių apibendrinimų daryti dar neleidžia", - teigė V.Ivanovas.

"Versli Lietuva" analitikų duomenimis, 2012 metais vienus metus ir vieną dieną išgyvenusių įmonių dalis sudarė 63,3 proc., tačiau didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje išgyveno tik 52,5 proc. įmonių. Tai yra iš 2011 metais įsteigtų įmonių net 36,7 proc. (prekybos - 47,5 proc.) neveikė nė metų.

"Galioja du veiksniai. Pirma, žmonės labai nori turėti savo nuosavą verslą, linkę rizikuoti ir bandyti savo jėgas. O didmeninėje prekyboje, kai esi tarpininkas, tai nesunku padaryti: perki pigiau, parduodi brangiau. Žmonės randa nišą, padaro porą sandorių ir pamato, kad galimybė buvo vienkartinė. Kita vertus, pernai beveik pusė naujų įmonių buvo įsteigta Vilniaus savivaldybėje, čia jų mažiausiai ir tęsė savo veiklą. Kitose savivaldybėse daugiau kaip 90 proc. įmonių veikia daugiau kaip metus, tačiau tai nerodo, kad jose ekonomikos gyvenimas gyvesnis ar sąlygos verslui geresnės. Tiesiog žmonės atsargesni ir labiau pamatuotai naujas įmones steigia", - svarstė pašnekovas.

V.Ivanovas teigė, kad ypač daug likviduojama saulės energetika ketinusių užsiimti įmonių. "Kai tik žmonės suprato, kad lengvatų mažoms saulės elektrinėms nebus, jie iš karto įmones likvidavo. Ekonomika automatiškai reagavo į pasikeitusias aplinkybes", - aiškino analitikas.

"Versli Lietuva" nurodo, kad tipiška sunkumus patirianti įmonė, kurios būklė iš "veikianti" atitinkamo ketvirčio laikotarpiu pakeista į "likviduojama", "bankrutuojanti", "išregistruojama" arba "reorganizuojama", - tai daugiau kaip 5 metus veikianti didmenine ar mažmenine veikla besiverčianti įmonė.

"Jeigu įmonė neevoliucionuoja, ji žūsta. Kelerius metus tą patį lygmenį išlaikiusios įmonės po kelerių metų išsikvepia ir daugelis vėliau užsidaro. Įmonė arba plečiasi, evoliucionuoja, arba praranda gyvybingumą, ir tuomet labai didelė tikimybė, kad ji bankrutuos", - svarstė analitikas.

V.Ivanovas vis dėlto nesureikšmina bankrotų daugėjimo ir mano, kad jie netgi gali rodyti ekonomikos gyvybingumą. "Investuotojai, kurie investuoja į vadinamuosius "startupus", netgi teigia, kad jeigu startuoliai nėra nė karto bankrutavę, net neverta jų finansuoti. Bankrotai - natūralus laisvosios rinkos procesas: atsiranda naujų žaidėjų, kiti turi arba pradėti eksportuoti, arba užsidaryti", - svarstė jis. Be to, pasak analitiko, krizė žmones išmokė, kad geriau turėti nors ir mažą, bet savo įmonę, todėl natūraliai daugėja ir naujų, ir užsidarančių įmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"